Vyksta valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo procesas. Siekis – mažinti jų skaičių, jungtis, optimizuotis, o norinčioms likti savarankiškoms iškeltas reikalavimas – studentų skaičius turi siekti bent 1200.
Iki balandžio 30 d. valstybinės kolegijos ministerijai pateikė savo projektus, kaip ketina stiprinti veiklą. Dalis siūlo susijungti su kita kolegija ar universitetu, likusios išreiškė norą išlikti savarankiškos. Dalyvauti valstybinių kolegijų tinklo reorganizavimo procese, prisijungiant ar susijungiant su kita kolegija arba integruojantis į kitos kolegijos ar universiteto sudėtį, siekia ir Marijampolės kolegija.
Ministerija valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo projektams numato skirti 20 mln. eurų.
Papildomas finansavimas ir didelės galimybės tobulėti
Marijampolės kolegijos direktorė Alė Murauskienė papasakojo, kad gegužės 15-ąją kolegijoje apsilankiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išreiškė pasitenkinimą, kad Marijampolės kolegija dalyvauja ministerijos parengtame aukštojo mokslo stiprinimo plane, aktyviai įsilieja pateikdama savo jungimosi planus. „Jei viskas pavyks sėkmingai, taip, kaip planuota, laukiame didelių finansinių įplaukų per ateinančius dvejus metus“, – sakė A. Murauskienė.
Ji pasidžiaugė, kad ministrė skyrė viešnagei kolegijoje pustrečios valandos, jai buvo parodytas STEAM projekto rezultatas – puikiai įrengta laboratorija. Beje, ją finansuoja ir savivaldybės, daugiausia, aišku, Marijampolės, bet prisideda ir kitos, jei iš jų atvyksta konkrečios mokinių grupės. Taip pat ministrei buvo parodyti infrastruktūros tobulinimo projekto rezultatai. „Kolegijos infrastruktūra buvo gana solidžiai aprūpinta iš Europos Sąjungos projektinių lėšų, tuo pasinaudojo visos mūsų studijų kryptys, taigi turėjome kuo nustebinti ministerijos atstovus. Parodėme Vaikystės atradimų centrą, socialinio darbo praktinę laboratoriją ir kitą įrangą. Kolegija yra įkūrusi ir savo mokslinių tyrimų centrą. Po ekskursijos su ministerijos delegacija vyko svarbi dalykinė diskusija visais rūpimais klausimais“, – sakė kolegijos direktorė.
Kol ministerija svarsto, vertina pateiktus aukštųjų mokyklų jungimosi planus, kolegijos direktorė nenorėjo konkrečiai įvardinti, su kuria aukštąja mokykla planuojama susijungti.
Visgi iš tokios konsolidacijos ji sakė matanti didžiulę naudą, galimybę padidinti mokslo daktarų skaičių, juos išsiugdant iš savo pačių personalo, taip pat stiprinti ir mokymo bazę, ir studijų kokybę, daugiau turėti mokslo taikomosios veiklos.
Per šitą projektą kolegija įveiklins ir mikrokredencialų sistemą, iš principo keičiančią kvalifikacijos įgijimo sampratą. Mikrokredencialai – tai kvalifikacijos dokumentai, patvirtinantys mokymosi rezultatus, įgytus baigus trumpus ir skaidriai įvertintus kursus ar modulius. Taigi atsiranda galimybė įskaityti dalinių studijų, neformaliuoju būdu įgytas, taip pat praktinėje veikloje įgytas kompetencijas ir pan. „Bet kokiu atveju jungimasis atveria galimybes ūgtelėti: kartu ateina ir papildomas finansavimas, ir didelės galimybės tobulėti. Beliko kelios savaitės laukti komisijos įvertinimo. Galbūt bus priimtas mūsų planas, o gal pasiūlys kitą galimybę jungtis, taigi viską teks apsvarstyti. O šie pokyčiai buvo pristatyti jau maždaug prieš metus direktorių konferencijoje“, – sakė direktorė. Ji pabrėžė, kad konsolidacija niekaip nepaveiks nei studentų, nei darbuotojų, visos studijų programos bus tęsiamos, visi įstoję studentai pagal sutartis pabaigs savo studijų programas. Darbuotojai išlaikys darbo vietas, tik gal pagal poreikius bus pervedami iš vienų pareigų į kitas ar pan.
Gali būti, kad susikurs Sūduvos akademija
Labiau sutelkti mūsų šalies koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo ir Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai. Taip siekiama stiprinti aukštųjų mokyklų akademinių darbuotojų branduolį, plėtoti ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą.
Trečiadienį ministerija paskelbė, kad jos suburta ekspertų komisija vertina valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Pranešta, kad Marijampolės kolegija siūlo prisijungti prie Mykolo Riomerio universiteto ir tapti savarankišku padaliniu – Sūduvos akademija. Alytaus kolegija irgi norėtų tapti savarankišku padaliniu, prisijungdama prie Klaipėdos universiteto.
Tarp individualius projektus pateikusių keturių valstybinių kolegijų yra ir Kauno kolegija, kuri siūlo prisijungti Kauno technikos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Marijampolės ir Alytaus kolegijas.