Lietaus vandens surinkimo ir kaupimo sistemos yra sprendimas, kuriuo galima sumažinti vandens suvartojimą iki 50 proc. Renkant lietaus vandenį nuo namo stogo galima nemokamai laistyti vejas, sodą ar daržą, plauti ūkio techniką ar skiesti trąšas bei pesticidus. Jeigu namas dar tik statomas ar ruošiatės jį rekonstruoti, tuomet galite pasinaudoti išbandytomis technologijomis ir šį vandenį naudoti net buitinių nuotekų sistemoms aptarnauti, t.y. išpuodžių bakeliams ar skalbyklai. Infiltravimo sistema sukurta tam, kad būtų galima suvaldyti lietaus vandens srautus jį pirma sukaupiant, o po to be slėgio infiltruoti į gruntą. Lietaus vanduo nuo gyvenamų pastatų lietvamzdžiais ar nuotekų vamzdžiais patenka į šulinį-sėsdintuvą, o po to į infiltravimo dėžes. Lietaus vanduo nuo kitų kietų paviršių (kelių, mašinų stovėjimo aikštelių, sandėliavimo teritorijų, žalųjų zonų) į lietaus surinkimo dėžes suteka per drenažo sistemas, lietaus vandens įvadus ir pirminio nuotekų valymo sėsdintuvus.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija įgyvendina projektą „Lietaus vandens kaupimo ir naudojimo skatinimas Lietuvos ūkiuose“ Nr. 14PA-KK-20-1-09851-PR001, kuriuo siekiama skatinti ūkininkus kaupti lietaus vandenį paviršinėse lietaus akumuliavimo sistemose, kurios sudarytų sąlygas šį vandenį panaudoti augalų drėkinimui sausringu laikotarpiu ar kitoms ūkio reikmėms, taip sumažinant paviršinių ir požeminių vandens išteklių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai.
Šio projekto metu 10-yje ūkių demonstruojama, kaip įmanoma lietaus vandenį sukaupti ir naudoti ūkio reikmėms Lietuvos ūkiuose.
Lietaus vandens surinkimo sistemą taip pat sudaro vandens talpykla, kurioje laikomas surinktas vanduo bei vamzdynas, kuriuo vanduo teka nuo surinkimo vietos iki talpos. Priklausomai nuo paskirties, kam bus naudojamas lietaus vanduo, jis privalo būti išvalomas nuo nepageidaujamų teršalų.
Lietaus surinkimo ir panaudojimo technologijos gali būti skirtingos. Priklausomai nuo tipo jos gali būti paremtos gravitacijos principu, kur vanduo laikomas viršutinėje pastato dalyje ir į žemiau esančius naudojimo prietaisus keliauja savaime tekėdamas. Šios sistemos privalumas yra tas, kad patiriamos mažesnės sistemos eksploatacijos išlaidos, nes nėra elektros energiją naudojančių įrenginių. Lietaus vanduo taip pat gali būti nutekinamas ir kaupiamas požeminiuose rezervuaruose (2 pav.) arba infiltracinėse talpose (2 pav.). Sistemai su rezervuaru reikalingi papildomi siurbliai, kurie galėtų pakelti vandenį iki reikalingo aukščio tolimesniam naudojimui. Taip pat galima pasirinkti tinkamą talpyklos dydį nesibaiminant, kad vanduo pernelyg apkraus pastato konstrukcijas. Vandens rezervuaras neužima naudojamo ploto bei negadina aplinkos vaizdo.
Infiltracinių dėžių sistemos dalys gali būti naudojamos paskirstyti ir infiltruoti lietaus vandeniui nutekėjusiam nuo gatvių, technikos stovėjimo aikštelių, aikščių, kiemų ir kitų panašaus tipo kietų paviršių. „Stormbox“ sistema taip pat gali būti naudojama ir vandens kaupimui įrengiant požemines talpyklas ir paimant vandenį iš talpų greičiau, nei jis įsifiltruos (3 pav.). Infiltracinių dėžių sistemos įrengimas žaliosiose zonose:
- minimalus atstumas nuo paviršiaus iki viršutinio dėžių sluoksnio turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m;
- grunto sutankinimas apie dėžes ne mažesnis kaip 95 proc. standartinio Proktoro tankio rodiklio;
- didžiausias rekomenduojamas dėžių sluoksnių skaičius yra dešimt (maksimalus dėžių modulio aukštis 3 m).
Lietaus vandens paskirstymo ir infiltravimo sistemos komponentai tokie kaip šuliniai-sėsdintuvai, nuotekų vamzdžiai ir infiltravimo dėžės tarpusavyje jungiami standartinėmis jungtimis. Infiltracinių dėžių komplektą galima naudoti ten, kur gruntinių vandenų lygis yra žemas, o gruntas yra lengvas ir laidus vandeniui.
Norint kokybiškai ir efektyviai tvarkytis su paviršiniais vandenimis Lietuvoje iškyla ir nenumatytų problemų nes nesutariama ar lietaus vanduo yra pakankamai švarus, ar tai nuotekos, kurias reikia valyti prieš naudojant. Žinoma, jog vienokios problemos kyla miestuose, tačiau kitokios agrarinėse teritorijose. Kadangi Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje ir kritulių per metus iškrinta iki 230 mm daugiau nei išgaruoja, šis perteklinis kiekis dažniausiai akumuliuojamas dirvoje arba rečiau – lietaus surinkimo talpose. Dirvoje akumuliuotas kritulių vanduo surenkamas drenažu, nes apie 90 proc. žemės ūkio paskirties žemės nusausinta šiomis sistemomis, tačiau kaimiškose vietovėse gausu didelių ūkinių statinių, kurių stogai dengia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kvadratinių metrų plotų. Nuo šių stogų vanduo surenkamas į lietaus surinkimo sistemą arba nuvedami tiesiog į pievas ar griovius. Abiem paminėtais atvejais šis vanduo prarandamas ir negrįžta į ūkio gyvavimo ciklą.
Apibendrinant lietaus surinkimo ir infiltracinių sistemų naudojimą ūkiuose, kaip vandens išteklių kaupimo priemonę, buvo įvardinta visa eilė privalumų ir gaunamų naudų. Tačiau ūkininkai turėtų įsivertinti, jog šios sistemos, ypač jei naudojami nekokybiški rezervuarai gali būti naudojami iki 2–3 vegetacijos laikotarpių, jiems reikalinga priežiūra kiekvieno vegetacinio laikotarpio pabaigoje. Infiltracinės talpos suderintos su kaupimo sistema kasmetinės priežiūros nereikalauja, bet didėja įrengimo kaštai. Kita problema aplinkos teršalai patenkantys per lietaus sistemą į rezervuarą. Tai lapai, dulkės, žiedadulkės, o esant atviroms talpoms ir uodo truklio lervos, o jei paviršiuje esanti talpa plonasienė, saulės spinduliai šį procesą gali dar labiau paskatinti. Šio parodomojo bandymo metu mėginsime atsakyti į klausimą, kiek vandens reikia ūkiui vykdant skirtingas veiklas, kam praktiškai galima panaudoti šį vandenį, ar verta investuoti iki 1000 eurų į didelę 3 m3 lietaus surinkimo talpą, ar geriau statyti mažesnes talpas. Visi norintys pamatyti, kaip atrodo infiltracinės talpos esate kviečiami apsilankyti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos hidrotechninių statinių laboratorijoje ir pamatyti šias sistemas savo akimis.
Vykdant projektą suburtos penkios pasidalinimo patirtimi ūkininkų grupės, šios grupės keturis kartus į metus susitiks ir šių susitikimų metu tarpusavyje dalinsis informacija, patirtimi, vertins ir aptars problemas, analizuos ir lygins tarpusavyje pasiektus rezultatus.
Projekto rezultatų sklaida bus vykdoma organizuojant keturias lauko dienas, dešimt seminarų ir baigiamąją konferenciją.
PROJEKTO TRUKMĖ
2021 10 06–2023 09 29
Projektas vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.
Projektą remia Lietuvos Respublika
Medžiagą parengė Vilda Grybauskienė ir Gitana Vyčienė, KMAIK
