Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) susitikę Valstybinės veterinarijos tarnybos (VMVT) ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VATZUM) atstovai aptarė veiksmus, kurie padėtų greičiau ir tiksliau nustatyti galimas bičių žuvimo priežastis bičių ūkiuose.
– Gavome daugiau kaip 35 pranešimų apie žuvusias bites, dažnu atveju įtariama, kad priežastis – dėl aplinkoje panaudotų augalų apsaugos priemonių. Ištirti, nuo ko galėjo žūti bitės, mums reikalinga instituto bei VMVT specialistų pagalba. Manome, kad į patikrinimus pagal gautus pranešimus taip pat galėtume vykti kartu: mūsų specialistai – siekdami išsiaiškinti, ar riziką galėjo sukelti augalų apsaugos priemones naudojęs ūkininkas, VMVT inspektorius – išsiaiškinti, ar bitininkas laikėsi nustatytų reikalavimų ir, esant poreikiui, paimti bičių mėginius laboratoriniams tyrimams, kad būtų galimybė identifikuoti, kokios cheminės medžiagos buvo panaudotos. Atsakingų specialistų atliktų tyrimų duomenys ir jų patikimumas yra esminis aspektas bitininkui, siekiančiam prisiteisti nuostolius dėl žuvusių bičių, – sakė VATZUM direktorius Sergejus Fedotovas.
VMVT primena: kad bitės būtų apsaugotos nuo kenksmingo cheminių medžiagų poveikio, bičių šeimas bitininkas turi deklaruoti Ūkinių gyvūnų registre ir pažymėti registruoto bityno bičių laikymo vietas. Bitininkai, kurie vežioja savo bites prie medingųjų augalų, minėtame registre ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas turi pažymėti naują vietą, kur bus pastatytas bitynas. O ūkininkai ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), kad šią informaciją gautų bičių laikytojai ir galėtų pasirūpinti bičių saugumu planuojamo purškimo metu.
– Kiekvienas bitininkas, net jeigu jis laiko kelis avilius ir bičių produktus naudoja tik savo reikmėms, bityną turėtų registruoti, jei nori apsaugoti bites nuo kenksmingo augalų purškimo produktų poveikio. Atsakingi privalo būti ir ūkininkai, laiku perspėjantys apie pasėlių purškimus. Tai ne tik geranoriškumas, bet ir atsakingumas. Be abipusio bitininkų ir ūkininkų bendradarbiavimo sunku išvengti nuostolių ir apsaugoti gamtą. Tikimės, kad glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas taps galimybe plačiau edukuoti ūkininkus bei bičių laikytojus apie svarbiausias taisykles, padėsiančias bites išsaugoti ateities kartoms, – kalbėjo šiuo metu VMVT vadovaujanti Audronė Mikalauskienė.
NMVRVI vadovas Egidijus Pumputis pritarė, jog turint informacijos apie galimai naudotas chemines medžiagas galima ištirti, ar bitėse yra jų likutis. Tačiau labai svarbus aspektas – teisingas mėginio paėmimas ir pristatymas tyrimui. Tyrimai pasitarnautų ir kitų bičių ligų stebėsenai, nes ne visais atvejais bitės žūva dėl cheminių medžiagų, riziką joms kelia ir kitos gyvūnų užkrečiamosios ligos, o šiuos tyrimus savo laboratorijoje atlieka NMVRVI specialistai.
Parengta pagal VMVT informaciją