Birželio 17 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje skaitykite:
Apie sodo namelius

Sodo nameliai. Kokios mintys pirmiausia ateina į galvą, išgirdus šį žodžių junginį? Lentinė pastogė (nuo lietaus pasislėpti), keleto kvadratinių metrų kambarėlis su staliuku ir sena, iš namų atvežta savo gyvenimą bebaigianti sofa (ai, bus gerai sode). Arba mūrinis statinukas, statytas su viltimi, kad jame bus galima gyventi, bet niekada niekas čia taip ir negyveno. O šalia namelio – būtinai daržas, bulvių plotelis (kad žiemai užtektų). Nes kam sodo sklypas, jei net bulvių neužsiauginsi, ar ne?
Bet neskubėkime nubraukti sodo namelių kaip reiškinio. Praeitis, žiūrint plačiai, yra pamatas, ant kurios statoma dabartis. Ypač tai aktualu dabar, kai siekiame tvarumo, skatiname nešvaistymo kultūrą ir, žinoma, norime sutaupyti.
Taigi – šį kartą apie seno sodo namelio prikėlimą naujam gyvenimui. Ir apie tvarumą, žinoma…
Miškų apsuptyje skendinti Kazlų Rūda spalvomis žavi visą sezoną

Atrodo, šiemetis karštis nebaisus Kazlų Rūdai. Mieste trykšta fontanai, žydi gėlynai, žaliuoja liauni medeliai gatvėse, tik veja graudžiai nurudusi. Jaukus miestas miškų apsuptyje alsuoja švara ir tvarka.
Po Kazlų Rūdą važinėjome kartu su Savivaldybės administracijos Ūkio ir teritorijų planavimo poskyrio vedėja Ingrida Černiauskiene…
„Seniūnija – kaip namai, jos gyventojai – šeimos nariai“

Taip sako Marijampolės savivaldybės Gudelių seniūnijos seniūnas Žydrūnas KRULIKAS, su kurio kalbamės apie gyvenimą ir apie rūpesčius bei problemas, su kuriomis susiduria Marijampolės regiono seniūnai.
Festivalis „Žalias ąžuolėli“ – jau 25-asis!

Vos tik pavasaris susirengė užleisti vietą vasarai – pasklido po Lietuvą kvietimas iš Ožkabalių, Jono Basanavičiaus gimtinės-muziejaus. Vėl kvietė čia rinktis visus liaudies dainų ir smagios muzikos, šokių mylėtojus ir tuos, kas molį minko ar medį drožia, audžia ar… skanius blynus kepa. Kaipgi ši šventė be jų?
Programą rengėjai žadėjo ilgą ir įvairią, visokiems skoniams tinkančią, o tie, kas čia jau yra buvęs, žino, kad nebūtina kelias valandas vienoje vietoje sėdėti – ir plačioje kiemo erdvėje, ir paėjus link ąžuolyno galėjai girdėti, kas vyksta po senaisiais basanavičynės kiemo medžiais. Jei jie prabiltų, didžiulį lietuviško paveldo klodą atvertų…