Birželio 5–6 dienomis Briuselyje Europos Parlamento nario, nuolatinio EP pranešėjo Rusijos klausimais Andriaus Kubiliaus bei kolegų europarlamentarų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „DIENA PO: BRIUSELIO DIALOGAS“ susirinkę Europos Sąjungos ir žinomi demokratinės Rusijos (opozicijos) atstovai diskutavo apie strategijas šios šalies transformacijai. Renginio dalyviai: šalia iškilių Europos Sąjungos asmenybių – ir Rusijos opozicijos atstovai Garis Kasparovas, Michailas Chodorkovskis, Laisvos Rusijos fondo atstovė Natalija Arno, taip pat nuolatinis pranešėjas Rusijos klausimais A. Kubilius ir kiti.
– Tai unikali pirmoji tokio masto konferencija Briuselyje, Europos Sąjungos sostinėje. Tai – pradžia ilgalaikio ir reguliaraus dialogo tarp Rusijos demokratinių jėgų ir Europos Sąjungos institucijų. Tokiu dialogu siekiama plėtoti Rusijos transformacijos atgal į demokratiją strategija, nes tokia transformacija yra vienintelis kelias į tvarią taiką Europos žemyne, – teigė renginio iniciatorius Andrius Kubilius.
Renginio diskusijose daugiau nei 250 dalyvių daugiausia dėmesio skyrė dviem strateginiams požiūriams į demokratinės Rusijos transformaciją: Rusijos demokratų strategiją, kuri leistų įvykti transformacijai, taip pat į ES strategiją, kuri paremtų Rusijos žmonių pastangas keisti savo šalį.
Po konferencijos pakalbinome Europos parlamentinės asamblėjos Co-prezidentą Andrių Kubilių. Šiandien skaitytojų dėmesiui – A. Kubiliaus interviu su „Suvalkiečio“ žurnaliste Daiva Klimavičiene.
– Karas Ukrainoje – viena dažniausiai žiniasklaidoje eksploatuojamų temų. Tačiau ne visa mus pasiekianti informacija yra patikima ir teisinga. Kritiškai mąstantys žmonės pastebi ir melagingos arba agresorei Rusijai palankios informacijos srautą. Jis gali paveikti, įtikinti patiklų skaitytoją (ar žiūrovą, klausytoją) Rusijos skleidžiama propaganda. Ką daryti?
– Kremlius daug investuoja į propagandą ne tik užsienyje, bet ir valstybės viduje, nes „praplauti smegenis“ saviems žmonėms taip pat yra labai svarbu. Bet blaivus protas turi mus apsaugoti, nes dabar jau girdime iš Kremliaus ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pranešimų, kurių klausydamas gali suprasti, kad ne Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, bet Ukraina užpuolė Rusiją. Ši propaganda Kremliui reikalinga, kad nuramintų savo vidaus auditoriją. Galiu daryti tokią išvadą: reiškia, Kremlius pradeda suprasti, kad net Rusijos visuomenė daug kuo jau nebetiki. Todėl mes tikimės, kad Rusijos visuomenė prabus ir pamatys, kiek tragedijų sukėlė Kremlius ir kur jis atvedė pačią valstybę. Apie tai kalbėjomės ir konferencijoje su Rusijos opozicija, kuri kategoriškai smerkia karą, reikalauja nedelsiant jį nutraukti ir ragina Vakarus kuo daugiau padėti Ukrainai. Opozicija taip pat kategoriškai pasisako prieš Putino režimą. Rusijos opozicijos balsas turi būti dar labiau girdimas Europoje, Lietuvoje, ir tai yra vienas iš kovos būdų prieš Kremliaus propagandą.
– Kažin, ar įmanoma pakeisti Rusijos visuomenę – tai tokia didžiulė valstybė. Ar neatrodo, kad opozicija – tik lašas vandenyne?
– Kremlius yra perėmęs beveik visos Rusijos žiniasklaidos kontrolę, laisvos žiniasklaidos beveik nėra. Lietuviai, žiūrintys oficialią Rusijos TV, atveria save jos propagandai. Tai išties žalinga. Bet opozicija turi nemažai kitų kanalų – pavyzdžiui, „YouTube“ ar „Twitter“ (vienas lankomiausių interneto puslapių pasaulyje). Taigi galima matyti ir girdėti, ką galvoja kita, ne Kremliaus palaikytojų, visuomenės dalis Rusijoje. Tai, kad opozicija negali garsiau išsakyti savo nuomonės, nes iš karto pasodinami į kalėjimą, neturi stebinti. Kremlius yra labiau suvaržantis bet kokias žmogaus teises, nei tai darė net ir Brežnevo režimas. Bet Rusijos visuomenė, lygiai kaip ir mes, turi norą ir siekį gyventi normalioje, demokratinėje sistemoje. Reikia prisiminti devintajame XX a. dešimtmetyje Maskvoje prasidėjusią „perestroiką“, „glasnost“ ir t. t. Tuomet į gatves reikalauti demokratijos išėjome ne tik mes, lietuviai, bet išėjo ir rusai. Verta prisiminti 1991-ųjų sausio 13-ąją ir kas vyko po jos. Keletas dienų po to, kai rusų tankai atakavo Vilniaus televizijos bokštą, Maskvoje į Raudonąją aikštę išėjo beveik milijonas rusų protestuoti prieš tokius Kremliaus veiksmus Lietuvoje, pasisakydami už siekį ginti Lietuvos Nepriklausomybę bei demokratiją. Tai rodo, kad Rusijos žmonės siekio ir noro ginti demokratiją turi tikrai pakankamai daug. O dabar, kai Putinas persekioja už įrašus socialiniuose tinkluose ir sodina dešimčiai metų į kalėjimą, suprantama, kad žmonės vengia eiti į viešas demonstracijas – tai neturi stebinti. Buvo laikas, kad ir Lietuvoje nedaug kas išeidavo į demonstracijas. Taip, buvo rezistentų, buvo „Katalikų kronika“, buvo Kalanta, buvo daug kitų. Bet didžioji visuomenės dalis į protestus neidavo, nes suprato, kuo tai gali baigtis – pavyzdžiui, kalėjimu ar psichiatrijos ligonine. Tas pats dabar vyksta Maskvoje. Nesistebėkime.
– Tai galime turėti vilties, kad Rusija kada nors taps NORMALIA valstybe?
– Mes šia viltimi tikime ir stengiamės įtikinti Vakarus, jog yra tokia galimybė. Rusija gali tapti normalia valstybe, ir ši galimybė stipriai siejasi su Ukrainos pergale prieš Rusiją. Apie tai daug kalbėjome ir konferencijoje. Mums labai svarbu, kad Vakarai tuo patikėtų. Nes kitu atveju Vakaruose įsivyraus baimės, kad Ukrainos pergalė prieš Rusiją gali baigtis Rusijos kolapsu, chaosu toje valstybėje. Tokių baimių jau ir dabar yra. Kai tokios baimės atsiranda ir įsivyrauja Berlyno ar Paryžiaus koridoriuose, tai galima pradėti bijoti ir Ukrainos pergalės. Tuomet pradedama abejoti, ar verta skirti pinigų, kad Ukraina pasiektų pergalę, bijant kažkokios Rusijos katastrofos. Ir visa tai siejasi su tuo, jog Vakarų sostinėse trūksta tikėjimo, kad Rusija gali tapti demokratine valstybe.
– Gal ES šiame kontekste yra padariusi tam tikrų klaidų?
– Gal buvo per daug baimių, kad Putinas gali būti agresyvus, jeigu Vakarai parems Ukrainą. Pagrindinė Vakarų klaida buvo tai, kad Ukraina, Moldova, Sakartvelas buvo paliktos „pilkojoje zonoje“. Šioms šalims nebuvo suteikta galimybė tapti NATO narėmis, nesimatė perspektyvos, kad artimiausiu metu jos galėtų tapti ES narėmis. Ir Putinas suprato: Vakarai bijo jo reakcijos (minėtos šalys paliktos „pilkoje zonoje“, iš dalies Kremliaus įtakai). Tai ir sugundė Putiną pradėti šį beprotišką karą.
– Lietuvos žmonės „susimeta“ ir perka Ukrainai bairaktarą, organizuoja įvairias paramos rinkimo akcijas, – išties, tokia maža valstybė, bet iš visos širdies padeda užpultai Ukrainai. Ar teko girdėti apie kitų šalių „bairaktarus“, kai ne valstybės, bet patys tų šalių piliečiai imasi paramos akcijų Ukrainai?
– Apie Lietuvos žmonių paramą Briuselyje tikrai žino, šia tema Europos Parlamente esame organizavę internetinį seminarą. Nesu studijavęs kitų šalių visuomenių paramos, bet, be abejo, parama Ukrainai Centrinėje Europoje yra stipresnė nei kažkur toliau – Ispanijoje ar Italijoje, ir tai natūralu. Kai kuriuose šalyse, ypač Lenkijoje, pradiniame etape buvo labai dideli pabėgėlių srautai, žmonės juos priimdavo ir globodavo. Teko matyti nemažai visuomeninių iniciatyvų Prancūzijoje ar Italijoje. Praėjusią žiemą, kai Ukrainai reikėjo elektros generatorių, ėmėmės veiklos. Inicijavau parlamentarų tinklą „Susivieniję vardan Ukrainos“, kuris yra gana stiprus šalyse organizuoti įvairias visuomenines paramos akcijas žiemos metu. Teko matyti ir prancūzų, ir belgų, aktyviai įsijungusių į akcijas, teikusių nemažą paramą.
– Vakarais Briuselyje (ir ne tik jame) žmonės švenčia gyvenimą, linksmi ir atsipalaidavę, nes reali karinė grėsmė yra toli nuo jų. O mes Lietuvoje nuolat krūpčiojame, nes mums karas visai šalia.
– Tai natūralu – Lietuvoje kasdien gyvename Ukrainos reikalais, bet mažiau jaučiame, pavyzdžiui, Siriją, pabėgėlius, plaukiančius per Viduržemio jūrą, nes tai toliau nuo mūsų. O Europos pietinei daliai pabėgėliai yra didelis rūpestis ir galvos skausmas. Bet, kaip rodo įvairios apklausos, daugelio šalių visuomenių parama savo vyriausybių veiksmams paremiant Ukrainą yra pakankamai stipri. Tikrai nėra taip, kad sakytų: „baikim remti Ukrainą“.
– Ačiū Jums už pokalbį.
VšĮ „Stiprūs kartu“, „Blue Yellow“, vietos bendruomenių iniciatyvos Ukrainai remti laukia mūsų paramos, skirtos Ukrainai.
Raginame kritiškai vertinti Rusijos ir jos parankinių skleidžiamą dezinformaciją, kurstančią nepasitikėjimą Ukrainos vadovais, kariuomene bei fondais, remiančiais užpultąją valstybę.