Mįslė įminta. Tai apie dailiąsias grindinio trinkeles, apie kurių atsiradimą tarsi per stebuklą rašėme dar vasario mėnesį, svarstydami, kas tas slaptasis menininkas, taip išpuošęs Marijampolės miesto pakraštyje esančios J. Ambrazevičiaus-Brazaičio gatvės šaligatvį. Taigi šių meno kūrinių, kuriuos kasdien mindo praeivių kojos, autorius yra marijampolietis menininkas vitražistas Romas Šapokas.
„Suvalkiečio“ puslapiuose R. Šapokas – ne naujokas, apie jį rašėme prieš keletą metų, pristatydami jo vitražų parodą. Beje, paroda ir šiemet mieste buvo surengta, o uždaryta tik praėjusią savaitę.
Autorius prisipažino nesitikėjęs ir nežinojo, kad jo šaligatvio inkliuzai taip patinka žmonėms, jau ir feisbuke plinta žinia, daugelis negaili jiems patiktukų.
Į šaligatvį jau įmontuota net 10 mozaikinių trinkelių. Pasirodo, mintis jas gaminti R. Šapokui šovė atsitiktinai. Nuo vitražų gamybos jam atlieka nedidelių stiklo gabaliukų, o šitas stiklas gana brangus, išmesti gaila. Taigi įsigijo žirkles stiklui karpyti ir sumanė išbandyti naujus gaminius – mozaiką. Pradžioje pas statybininkus paprašė poros trinkelių, kai šie klojo šaligatvį kitoje miesto vietoje, parsinešė namo ir pradėjo kūrybą. Ant originalios trinkelės jis užklijuoja savo sukurtą stiklo mozaiką. Technologija tokia: nusipieši pieštuku piešinį ant plytelės, pagal jį suklijuoji stikliukus, užklijuoti juos ant plytelės, paskui užlieji betonu, kad stipriau laikytų. Vyras ir pats stebisi, kad mozaikos per žiemą neblogai išsilaikė, nesutrūko, nesuskilo.
Kai trinkelė jau paruošta, jis išima iš šaligatvio trinkelę ir įdeda į jos vietą savo pagamintąją. Pasirodo, nelengva išlupti trinkelę iš sukloto šaligatvio. Vyras sakė nenorintis, kad kas matytų, todėl paprastai tai daro tamsy, vėlai vakare. Jis nenori patraukti dėmesio ir bijo, kad kas nepagalvotų, jog tiesiog ardo, gadina šaligatvį. Taigi dirba kaip Robinas Hudas slapčia tamsoje.
Pats autorius gyvena J. Ambrazevičiaus-Brazaičio gatvėje. Pirmą plytelę pasakojo įstatęs prieš savo buto langus ir stebėjo, kaip praeiviai reaguoja. Sakė, ypač smagu matyti, kaip vaikai atranda grožybę, kaip apžiūrinėja net atsitūpę, prigulę, glosto paveikslėlį. Kiti praeiviai fotografuoja. Pamatęs reakcijas meistras nutarė darbą tęsti ir kūrė vis naujas šaligatvio puošmenas, bet nenorėjo atsiskleisti. Savo kilnų darbą jis darė beveik metus, nuo pernai rudens. Pasak jo, niekam nebūtina žinoti, kad tai jis yra šaligatvio puošmenų autorius.
R. Šapoko šeima daug keliauja po užsienį, bet tokių šaligatvio inkliuzų niekur nematė. Šapokų vaikai ir trys anūkai gyvena užsienyje: sūnus Vygintas – Bulgarijoje, dukra Inga – Ispanijoje. Kai kalbėjomės, Šapokai kaip tik planavo išskristi pas dukrą į Valensiją. Paklaustas, ar nenorėtų, kad vaikai ir anūkai būtų Lietuvoje, vyras pajuokauja, kad kai rečiau matai, labiau myli.
Išsikalbėjus 72 metų vyras prisipažino, kad kūrybos imasi ir nuoboduliui nuvaikyti. Jau 10 metų jis pensijoje, o pasak jo, tiek metų sulaukus nelabai yra ką veikti. Beliktų tik per televizorių sportą ir žinias žiūrėti arba kompiuteriu naršyti. O kadangi stiklo atliekų dar turi, taigi galbūt reikėtų dar laukti naujų sumanymų ir idėjų.
Daug metų R. Šapokas dirbo Automatų gamyklos suvenyrų bare, visus, kas vykdavo į užsienį, šis baras anais laikais aprūpindavo suvenyrais. R. Šapokas dirbo su metalu, gintaru, medžiu. O sudėtingos vitražų kūrimo technikos išmoko pats, taigi yra savamokslis. Viską išmoko per bandymus ir per klaidas. Pasak jo, tapybos imasi daugelis, kone kas antras, o vitražų niekas tada nedarė ir dabar nedaro. Taigi jis norėjo būti vienintelis, išskirtinis. Nors jo darbo sutartyje tada buvo įrašyta „šaltkalvis“.
Vyras parodė daugiau savo kūrinių nuotraukų, tarp jų ir nuostabūs vitražiniai šviestuvai. Sakė, gal kada ir jų parodą surengs. Visgi jis nenori labai viešintis, nes neplanuoja įsukti šviestuvų gamybos. Dukrai ir sūnui yra prigaminęs, draugams pridovanojęs ir vitražų, ir šviestuvų, taip pat savo butą papuošęs vitražiniais paveikslėliais ir nuostabiais šviestuvais, bet prekiauti savo dirbiniais nesirengia. Papasakojo, kad domisi menu nuo seno, turi sukaupęs paveikslų kolekciją, kurioje 49 garsių menininkų darbai. Dabar kolekciją laiko Vilniuje sūnaus name, o ateityje planuoja gal kažkam padovanoti.
O dailiųjų trinkelių sakė daugiau negamins. Nors girdėjo, kad net iš Ignalinos žmonės su gide buvo atkeliavę jų apžiūrėti. Mat dabar, kai visi sužinojo, kas autorius, pasak jo, nebus paslapties, nebus ir įdomu. Visgi tai – gražus pavyzdys visiems miestelėnams: kaip žmogus be jokių finansavimų ir projektų savo lėšomis ir jėgomis ėmė ir papuošė miestą.
Išsiskyrėme pajuokaudami, jog autorius bijo, kad tik netektų iškrapštyti tų trinkelių, nes sudėtos jos nelegaliai…