Sodo nameliai. Kokios mintys pirmiausia ateina į galvą, išgirdus šį žodžių junginį? Lentinė pastogė (nuo lietaus pasislėpti), keleto kvadratinių metrų kambarėlis su staliuku ir sena, iš namų atvežta savo gyvenimą bebaigianti sofa (ai, bus gerai sode). Arba mūrinis statinukas, statytas su viltimi, kad jame bus galima gyventi, bet niekada niekas čia taip ir negyveno. O šalia namelio – būtinai daržas, bulvių plotelis (kad žiemai užtektų). Nes kam sodo sklypas, jei net bulvių neužsiauginsi, ar ne?
Bet neskubėkime nubraukti sodo namelių kaip reiškinio. Praeitis, žiūrint plačiai, yra pamatas, ant kurios statoma dabartis. Ypač tai aktualu dabar, kai siekiame tvarumo, skatiname nešvaistymo kultūrą ir, žinoma, norime sutaupyti.
Taigi – šį kartą apie seno sodo namelio prikėlimą naujam gyvenimui. Ir apie tvarumą, žinoma.
Architektas Andrius Byčenkovas: „Šiais laikais reikia tik fantazijos“
Marijampolietis architektas Andrius Byčenkovas tapo Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) nominantu. Šie apdovanojimai dar vadinami architektūros „oskarais“. Iš 127 pateiktų kūrinių NAA komisija išrinko 36, kurie toliau varžysis dėl apdovanojimų.
Architektas Andrius, pateikęs komisijai vieną savo naujausių projektų (Sodo namelis A) tapo vienu iš nominantų kategorijoje „Tvarios inovacijos architektūroje“.
Turi skambėti!
Sodo sklypą su šiuo nameliu įsigijusi marijampoliečių šeima pasikvietė architektą Andrių pasitarti, „ar eina čia ką nors normaliai padaryti“. Kadangi Marijampolės sav. Liudvinavo sen. Kūlokų k. esančioje sodų bendrijoje esantis sklypas su minėtu nameliu yra netoli Šešupės, bet kokiu atveju tai jau yra vertybė. Vertybė tai vertybė, tačiau kai maudytis gali tik Šešupėje, o ne piniguose, sprendimas dėl šio namelio ateities buvo toks: teišlieka! Svarbiausia – susidėlioti akcentus, kas šeimininkui yra svarbiausia. Vieniems reikia prabangios „kapsulės“, kuri, beje, nebūtinai garantuos žmogui ramybę ir jaukumą. Kitiems – ramaus buvimo gamtoje, bendravimo su ja ir su artimais žmonėmis (nes tai ir yra tikroji prabanga).
– Vieni namai skamba kaip natos, sudėliotos į puikų muzikos kūrinį. Kiti, nors iš tų pačių „natų“, bet neskamba, ir viskas. Todėl net daug investavus į statinį jis gali būti nemielas, nepatogus jame būti – kažkas ne taip, o kas – net neaišku, – pasakoja pašnekovas Andrius.
Nors sodo nameliams (iki 80 kv. m) nereikia statybą leidžiančio dokumento (SLD), o projektą gali nusipiešti pats, bet šiuo atveju, norint rekonstruoti seną sodo namą, projektas buvo rengiamas. Architektas sakė, kad pasitaręs su savininku nusprendė maksimaliai išsaugoti konstruktyvą. Nepadidintas ir namelio plotas – išliko 36 kv. m, aukštis – 5,8 m. Tačiau išnaudotas kiekvienas centimetras!
– Kai į tokį plotą turi sutalpinti ir virtuvę, ir miegamojo zoną, ir dušą su tualetu, ir kitas funkcines zonas, yra ką veikti, – sako Andrius.
Reikalavimai sodo nameliui
Paklaustas, ar savininkas turėjo kokių nors reikalavimų architektui ir sodo nameliui, Andrius sakė, kad apie poreikius nemažai kalbėtasi, tačiau užsakovas iš karto architektui pasakė: „Kaip, Andriau, pasakysi, taip ir bus“. Architektas dėkingas už pasitikėjimą, kuris leido atsiskleisti fantazijai ir kurti projektą taip, kad jis išties skambėtų! Kadangi savininkai turi namus mieste, tad čia ir turėjo likti sodo namas, kuriame galima ilsėtis, atsipalaiduoti, užsiauginti kokią morką ar prieskonių. Ir visai nebūtinos prabangios medžiagos šios paskirties statiniui, nes prabanga yra gamtos kontekste: upės šlaitas, grynas oras ir neapsakoma ramybė!
Taigi šis standartinis sovietinių laikų sodo namas, kurį pirmąkart pamatė architektas, buvo pusiau nuardytas ir jokiu grožiu neišsiskyrė, greičiau – atvirkščiai. Savininkas klausė: „Kokia šios pašiūrės vertė?“.
Užduotis: padaryti, kad viskas tilptų ir būtų gražu
Šią užduotį sau suformulavo pats architektas. Sako, kai tokia nedidukė erdvė, kiekvienas centimetras turi būti apgalvotas ir išnaudotas. Nepatikėsite – šiame 36 kv. m namelyje tilps viskas: ir gyvenamoji dalis, ir virtuvėlės zona, dušas bei tualetas, spinta lauko drabužiams, spintelė vandens šildytuvui, židinys. Antresolėse rengiama miego zona, tilps hamakas, kuriame supdamasis galėsi praskrendančius paukščius skaičiuoti ar debesis gainioti, nes namelis – permatomas (stiklinės sienos). Jei norėsi žiemą čia atsipūsti – prašom: namelis apšiltintas, be židinio dar bus prijungtas ir specialus elektrinis šildymas.
„Griobai“ irgi turi funkciją
Nors šis sodo namelis viduje dar nebaigtas įrengti (daugelį darbų stropiai atlieka pats šeimininkas), bet jo išorė jau dabar negali palikti abejingų. Išskirtinumas – suformuota medinė terasa, virš kurios yra gegnėmis atkartotas karkasas – nuogi „griobai“, sakytum, tarsi be funkcijos, bet tai namelio tąsa nuo viduje esančio karkaso. Saulėtą dieną juose gražiai žaidžia saulė, jie šiek tiek formuoja šešėlį. Čia bus sumontuoti roletai nuo saulės ar lietaus. Iš išorės namelis „aprengtas“ tamsiu, gamtai nesvetimos spalvos rūbu: fasadai apkalti degintos medienos lentomis, iš jų pagaminta ir terasa, ir nameliui išskirtinumo suteikiantys „griobai“. Šlaitai dengti profiliuota skarda. Tai ne tik spalviškai, bet ir ekonomiškai bei ilgaamžiškumo požiūriu vertinant – vienalytis, racionaliai padarytas statinys.
Reikia visai nedaug
Į ką atkreipti dėmesį, svarstant apie seno sodo namelio rekonstrukciją?
Architektas sako, kad nežinia, ar nugriovus seną, galėsi padaryti kitą geresnį. Šiuo atveju tikslas buvo aiškus – išsaugoti esamą struktūrą: lai ir būna tai sodo namas, nebandant imituoti pilies ar trijų miegamųjų namo.
Užsakovas pasakoja, kad jau dabar gauna siūlymų parduoti namelį, o kai kurie žmonės specialiai atvažiuoja pažiūrėti įspūdingo, tiesiog „įaugusio“ į aplinką statinio.
Žiūrėdamas į atnaujintą, visai kitą vaizdą įgijusį sodo namą, Andrius ir pats džiaugiasi rezultatu:
– Kartais reikia visai nedaug, kad padarytum visai gerai.
Kitaip sakant, architektui svarbiausia – šio darbo išmanymas, patirtis ir pajautimas, kaip bus geriausia. Ir, žinoma, užsakovo pasitikėjimas architektu.
Kalbėdami su Andriumi išgryniname dar vieną mintį. Paklaustas, ar čia buvo naudotos labai brangios medžiagos, jis sako, kad tikrai ne – pasirinktas ekonomiškas, ilgaamžiškumą, patvarumą ir vientisumą užtikrinantis variantas. Anot jo, vienur sutaupius – kitur gali leisti daugiau, kad rezultatas „skambėtų“ kaip tos teisingai sudėliotos natos. Štai senosios grindlentės, jas nušveitus, buvo panaudotos vėl, prieš tai apšiltinus grindis. Iš senojo namelio panaudota viskas, kas tik buvo įmanoma, kad nebūtų švaistomos nei medžiagos, nei pinigai. Beje, visas namelis yra apšiltintas, tad jame ir žiemą bus galima jaukiai leisti laiką – yra ir vandens šildytuvas, ir židinys, numatytas specialus elektrinis šildymas. Įrengta nuotekų sistema.
Apie malonumus
Kol viduje dar vyksta įrengimo darbai, Andrius brėžiniuose rodo, kokie čia bus baldai ir kaip puikiai jie įsikomponuos šioje nedidukėje erdvėje. Antresolėje esančiose lovose bus didžiulės geltonos pagalvės, kurias padėjus ant grindų, jos taps patogiais foteliais. Tarp gegnių bus ištempta hamakas – dar vienas malonumas kūnui. Apačioje, gyvenamojoje zonoje, minkštasuolis taip pat bus su tokiomis pat geltonomis pagalvėmis.
Malonumų čia yra ir daugiau: natūralios medienos kvapas. Atsiveriantis (ypač iš viršaus) puikus gamtos vaizdas už stiklinių namelio sienų. Na, ir smagumas, kai po ranka būtiniausi daiktai, įprasti namų patogumai, kai racionaliai išnaudotas kiekvienas centimetras, kai viskas yra funkcionalu.
– Kuo mažesnis statinys, tuo labiau jame viskas iki smulkmenų turi būti apgalvota ir pasverta, išmatuotas kiekvienas centimetras kiekvienam prietaisui ar daiktui. Viskas turi būti patogu ir šalia – kaip gerame sportiniame automobilyje, – sako architektas Andrius Byčenkovas, mūsų pokalbį baigiantis taiklia fraze: „Šiais laikais reikia tik fantazijos!“.
Galime pridurti: ir išmanymo reikia, kad fantazija derėtų su matematikos, fizikos, estetikos, harmonijos ir daugelio kitų sričių žiniomis.