Norint užtikrinti kokybišką ir patogų gyvenimą mieste, savivaldybėms reikėtų siekti kvartalinės renovacijos. Jos dėka galima būtų ne tik sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, bet ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę bei prisidėti prie mažesnės aplinkos taršos. Ekspertas komentuoja kas yra kvartalinė renovacija ir kodėl ji svarbi.
Lietuvoje dauguma resursų iki šiol buvo išnaudojami ne visiškai efektyviai pavieniams daugiabučiams ir viešiesiems pastatams atnaujinti. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovo, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaro Ramūno Gataučio teigimu, svarbu pastebėti, kad toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų. Valstybinės institucijos dabar siekia resursus panaudoti kryptingai ir telkti daugiau išteklių į kvartalinės renovacijos procesus.
– Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžineriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tink-lai turi atitikti vienas kitą, kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsime, sumontuosime naują padangą, sutepsime guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosime, – pasakoja R. Gatautis.
Sistemiškas atnaujinimas
Vykdant kvartalinę renovaciją sistemiškai, galima pasiekti geresnių ir greitesnių rezultatų. Visgi pirmas žingsnis būtų pastatų – daugiabučių, mokyklų ar kitų privačių arba viešosios paskirties pastatų – atnaujinimas. Sekantis etapas – kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas. Tik juos atnaujinus galima būtų imtis kvartalo aplinkos – apšvietimo, automobilių stovėjimo vietų, takų, želdinių ir suolelių, vaikų žaidimo aikštelių.
– Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį, – pažymi pašnekovas.
Nemenkas iššūkis, bet vienintelis kelias
Siekiant kvartalinę renovaciją atlikti kokybiškai ir tvariai, reikia įvertinti kiekvieno kvartalo ekonomines ir inžinerines galimybes. Nemenkas iššūkis yra inžinerinių tinklų atnaujinimas bei plėtros planų ir techninių sprendimų suderinimas. Visgi tai vienintelis kelias, siekiant užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, taupyti gyventojų ir valstybės biudžeto lėšas bei tausoti gamtą.
Statybos ir būsto politikos grupės atstovo teigimu, norint pasiekti geriausią rezultatą, reikėtų sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas bei elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Visgi galima pastebėti tendenciją, kad skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.
Techniškai ir ekonomiškai racionaliausias sprendimas
R. Gatautis pastebi, kad visų miesto sistemų atnaujinimas, remiantis kvartalinės renovacijos principais, yra techniškai ir ekonomiškai racionaliausias sprendimas. Visgi svarbu pabrėžti, kad tokiam atnaujinimui reikalingas ir tinkamas gyventojų bei savivaldybės pasiruošimas.
– Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti ir kartu sumažinti klaidų skaičių, daromi pilotiniai projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti, – teigia pašnekovas.
Kotryna GRUŠAUSKAITĖ
Užs. 805.