Papuošalų kūrimu marijampolietė Rasa Patackienė susidomėjo seniai. Vėrė karoliukus, vėlė vilną, o prieš 17 metų augindama jauniausią iš trijų sūnų – Kasparą – susidomėjo oda.
Pirmi darbai – iš rankinuko ir striukės
– Visada mėgau rankdarbius. Ir nors šeimoje, be jauniausiojo, augo dar du sūnūs – Ričardas ir Kevinas, ir veiklos namuose tuomet buvo užtektinai, bet domėjimuisi papuošalais laiko atrasdavau. Kartą bevartant žurnalą dėmesį patraukė vienos menininkės sukurti papuošalai iš karoliukų ir odos. Pasidarė smalsu, kaip tai padaryti, kaip „prisijaukinti“ odą, kad ji taptų paslanki rankdarbiams. Skaičiau, gilinausi ir bandžiau, – pažintį su oda prisimena Rasa.
Kuo daugiau marijampolietė bandė kažką sukurti iš odos, tuo labiau ji traukė. Rankdarbiai tapo relaksacijos, poilsio dalimi. Ir sunkiausiomis akimirkomis moteris sako jų imdavusis, o bekuriant ateidavo ramybė ir tikėjimas, kad viskas bus gerai.
Šypsodamasi Rasa pasakoja, kaip pirmus papuošalus darė iš savo odinio rankinuko ir vyro striukės.
– Dabar pagalvojus, darbai nebuvo labai gražūs, bet tuomet gamindama džiaugiausi nors ir mažiausia sėkme. Man pačiai mano papuošalai patiko, ir tai buvo svarbiausia. Vėliau odos atraižų gaudavau iš baldininkų, gaminusių odinius baldus. Stora oda tiko apyrankėms. Pasimokiusi pas odininkę sužinojau, kaip odą teisingai pjaustyti, klijuoti, išploninti. Taip kuo toliau, tuo labiau jutau, kokia šilta natūrali oda, kaip smagu su ja dirbti, – sako R. Patackienė, pastaruoju metu papuošalų kūrimui skirianti didžiąją dalį laisvalaikio.
Kai aplanko įkvėpimas, dirba iki vėlumos
Gėles mylinčios ir daug jų auginančios moters kūryboje taip pat dominuoja gėlių motyvai. Kiekvienas jų lapelis rankomis suformuotas, akimis paglostytas, geromis mintimis palydėtas.
– Mėgstu ryškias spalvas, o formas – visaip būna – ir iš anksto susigalvoju, ir bedirbant nauja mintis aplanko. Būna, pradedu gaminti papuošalą, kurio viziją jau turiu mintyse, bet, žiūrėk, bekarpant, belankstant, besukant odos gabalėlius šmėsteli nauja mintis. Tada padedu į šalį pirmąjį darbą ir imuosi naujo. Kartais būna ir taip, kad mintis mintį veja – vos baigi vieną papuošalą, pradedi kitą. Bet būna, kad iki vėlumos papuošalą kuri, o ryte išardai, nes nebepatinka, ir darai iš naujo, – pasakoja Rasa, prisipažindama, kad kai įkvėpimas aplanko, dirba ir iki antros valandos nakties, o kai nėra nuotaikos, ir visai nieko nedaro.
Kai šypsodamasi moteris pasakoja apie savo kūrybą, atrodo, taip paprasta. „Pasiimi juostelę ir darai“, – tepasako. O kiek niuansų už to slypi! Kūrybos procesas užtrunka: odą susikarpyti, jeigu reikia storesnės – suklijuoti, plonesnės – išploninti, kiekvieną gėlės lapelį priklijuoti, odos kraštus apdažyti ir t. t. Papuošalus Rasa stengiasi daryti skirtingus – nors forma gal ir tokia pati, bet spalva skiriasi, o kai kuri spalva patinka, ir kelių formų papuošalų pagamina.
Kiekvienoj gėlėj spindi akmenėlis
Dabar papuošalams gaminti Rasa naudoja itališką odą ir natūralius akmenėlius, kuriuos perka specializuotoje parduotuvėje. Čia ji sako užtrunkanti ilgai, nes išsirinkti odą iš gausybės spalvų, tekstūros, tinkamo plonumo ar storumo reikia laiko, o nuo įvairiausių akmenėlių net akyse mirga.
– Palieti odą ir jauti, ką iš jos gali pagaminti. Tada taikai akmenėlį, pergalvoji modelį. Užtrunka ilgai, bet ir skubėti nėra reikalo, mintis turi subręsti, tada ir darbas bus gražus, – sako vienetinius papuošalus kurianti R. Patackienė.
Po akmenėlį – agatą, jaspį, tigro akį, hematitą ar kitus – Rasa įkomponuoja į visus papuošalus.
– Pamatau akmenį ir jei jis man patinka, sugalvoju ir padarau su juo papuošalą. Dažnai mugėse manęs klausia, koks tai akmuo, ar jis tiks man, kokia to ar kito akmens reikšmė? Aš tokios nuomonės: jei tu į tą akmenį atkreipei dėmesį, reiškia, jis tau tikrai tiks, – pastebi Rasa.
„Jūsų darbai labai gražūs“
Pradžioje savo pagamintomis apyrankėmis, auskarais, pakabukais kūrėja puošėsi pati, dovanojo draugėms, vėliau pastebėjo, kad jos darbais pradeda domėtis daugiau moterų. O kai mamos pagaminti papuošalai sunkiai tilpo į „skrynias“, sūnus Ričardas paragino jų nuotraukomis pasidalinti internete – pats ir sukūrė elektroninę parduotuvę „Rasota oda“, ir darbų nuotraukas sukėlė.
Patiktukai po jomis Rasai padėjo suprasti, kad kūrybiškumas gali ne tik suteikti malonumą, bet ir atnešti naudos. Ypač internetinė prekyba buvo populiari per pandemiją. Žmonės ir drąsiai pirko, ir kūrėjai negailėjo pagyrimų: „Jūsų darbai labai gražūs“.
Nemažą dozę gerų emocijų R. Patackienė gauna ir mugėse, kuriose ji mielai dalyvauja, ir dėkoja vyrui Eduardui, kuris ją kaskart į jas, vykstančias tolimiausiose Lietuvos vietose, nuveža.
– Mugėse man net labai patinka. Mėgstu bendrauti, o besikalbant ir naujų minčių kyla. Taip pat pasidairau ir į kitų kūrėjų gaminius – būtinai juos pagiriu, nes tai labai svarbu, ypač pradedantiesiems, – pastebi ji.
Mugėse prie marijampolietės Rasos palapinės visada būriuojasi žmonių, nes išsiskirti mėgstančios moterys nori puoštis vienetiniais papuošalais. Ne viena pastebėjo, kad išskirtinis aksesuaras žavesio suteikia ir paprastesniam rūbui.
Dažniau moterys renkasi tamsesnių, o ne ryškių spalvų papuošalus, mėgsta derinti auskarus, apyrankes, pakabukus, sages. Populiarūs yra universalūs pakabukai, kai galima reguliuoti grandinėlės ilgį.
Beje, vis dažniau Rasos sukurtais papuošalais susidomi ir vyrai.
– Dažnai paklausia patarimo, pasisako norintys padaryti staigmeną savo moteriai, o kitą dieną, žiūrėk, ir vėl ateina, dar kažką išsirenka – reiškia, dovana moteriai patiko, – džiaugiasi Rasa.