Nors už vairavimą išgėrus kai kuriais atvejais gresia net baudžiamoji atsakomybė, tai nuo pažeidimų neatgraso. Jau daug metų statistika laikosi panaši – policija prie vairo sulaiko daugiau kaip 10 tūkstančių girtų vairuotojų per metus. Kodėl griežta atsakomybė neatgraso kai kurių vairuotojų nuo polinkio sėsti prie vairo išgėrus? Apie tai plačiau kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docente Laura Šeibokaite.
– Nežinau, kiek pats nuobaudų sugriežtinimas tiesiogiai veikia žmogaus elgesį, bet esu įsitikinusi, kad linkusiems daryti pažeidimus, šiuo atveju, sėsti prie vairo išgėrus, to nepakanka. Tie, kurie turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tikrai negalvoja apie baudą tuo metu, kai jiems prisireikia vairuoti. Kita vertus, išgėręs žmogus nėra pajėgus priimti racionalius sprendimus, jam tinkama atrodo mintis važiuoti išgėrus, tikintis, kad neįklius policijai.
Neįvertina ir kitų galimų baigčių, tokių kaip svetimo turto sugadinimas, kito žmogaus sužalojimas ar žūtis. Iš tiesų žmogus visada turi turėti išankstinį planą – kas bus, jei aš pavartosiu alkoholio. Pavyzdžiui, jau iš anksto palikti automobilį, kad nekiltų pagundos vairuoti, arba artimiesiems dar prieš švenčiant perduoti automobilio raktelius.
– Kas iš tiesų vyksta tokių žmonių galvose, kad jie nesusimąsto nei apie galimas pasekmes, nei apie atsakomybę už jas?
– Atlikti tyrimai rodo, kad tie, kurie linkę vairuoti išgėrę, liberaliau vertina ir taisykles, jiems atrodo nieko tokio pavartojus nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti dar vieno butelio, nes visai arti, tik du kilometrai. Jie ir taip neturi griežtų nuostatų dėl eismo saugumo, nes tikrai taip nebūna, kad žmogus galvoja, jog niekada išgėręs nesės prie vairo, o pavartojęs sėda ir važiuoja.
– Užsitarnauti reputaciją, gerą vardą trunka ne vienerius metus, bet vos vienas įvykis visą įdirbį nušluoja vienu ypu ir viską tenka kurti iš naujo. Tačiau vieno visuomenei žinomo žmogaus poelgis kitų neskatina elgtis kitaip. O istorijas apie girtus prie vairo žinomus žmones girdime nuolat, keičiasi tik pavardės.
– Taip kategoriškai irgi negalima teigti, nes vis dėlto socialiai pažeidžiami žmonės nusižengti linkę labiau. Bet rizikingas elgesys būdingas ir kai kuriems išsilavinusiems, aukštas pareigas užimantiems žmonėms ir jų poelgiai dažniausiai garsiai nuskamba. Tačiau tendencijos tokios, kad žemesnio išsilavinimo žmonės išgėrę vairuoja dažniau, tik mes apie juos negirdime – jei kas nors iš kaimo girtas vairavo traktorių, tai girdi tik to kaimo gyventojai.
– Kodėl dalis visuomenės pakančiai žiūri į išgėrusius vairuotojus, jei šie nieko nesužalojo ir nenužudė? O ir patys neretai sėda su alkoholio pavartojusiu artimuoju į vieną automobilį, kai kuriuos įkliuvusius žinomus žmones taip pat linkę pateisinti?
– To irgi negalime vertinti vienareikšmiškai. Viena vertus, lengviau pateisinti žmogų, kuris mums patinka, dėl to dažnai atleidžiame ir savo artimiesiems, nes vertiname ne tik jų nusižengimą, bet ir gerąsias savybes. Kita vertus, išgirdę žinomų žmonių vairavimo išgėrus aplinkybes kai kurie susidaro įspūdį, kad tos aplinkybės gali būti pateisinamos. Dėl to dalis visuomenės į tai pakančiai žiūri, nes kitaip sugriautų savo santykį su tuo, nors ir iš viešosios erdvės žinomu žmogumi, o pakeisti santykį nėra taip lengva. Todėl jie linkę pateisinti tą, jų manymu, vienkartinį poelgį, nors retai taip būna, kad žmogus prie vairo išgėręs sėda tik vieną kartą, čia jau kalbame apie tendenciją, nes ne kiekvieną kartą taisykles pažeidęs vairuotojas įkliūna policijai ar padaro autoavariją. Dažniau būna atvirkščiai – žmogus kartoja ir kartoja pažeidimus, kol pagaliau įkliūna policijai.
– Kadangi nei griežtos baudos, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė situacijos nekeičia, ką mes galime padaryti, kad žmonės vis dėlto nesėstų prie vairo išgėrę?
– Žmonės taip lengvai savo elgesio nepakeičia, todėl mes turime apie tai ilgai ir daug kartų kalbėti. Jeigu esame įpratę elgtis vienaip, tai nuolat tą elgesį ir kartojame, o kad jį pakeistume, reikia labai daug pastangų ir to netinkamo elgesio pasekmių. Todėl mes ir visi visuomenės švietėjai turime daug kartų kartoti, kad vairuoti išgėrus – labai pavojinga, skaudžios pasekmės gali kliūti ne tik pažeidėjui, bet ir jo šeimai ar kitiems niekuo dėtiems žmonėms. Vieni kitiems galėtume padėti ir tuo, kad nebūtume abejingi ir pamatę išgėrusį žmogų, besiruošiantį sėsti prie vairo, neleistume jam to daryti. Dažniausiai žmonės alkoholį vartoja kažkokiuose socialiniuose renginiuose, todėl turime būti atidūs, jei yra galimybė, pasiūlyti išgėrusiems pasitikrinti alkotesteriu. Tad norėdami pakeisti situaciją, po mažą žingsnį turime žengti kiekvienas.
Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Užs. 839.