Birželio 26-ąją Savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta uždaryti aštuonis kaimiškose vietovėse veikiančius bibliotekų skyrius. Už tokį sprendimą, kuris po projekto pateikimo priimtas vos už vienuolikos dienų, balsavo 16 Tarybos narių, įskaitant visą socialdemokratų frakciją bei frakcijoms nepriklausantį Tarybos narį Gediminą Akelaitį. Susilaikė 7 Tarybos nariai, dar du buvo prieš.
Ar tikrai buvo būtina uždaryti šiuos bibliotekų skyrius, ar vietos gyventojai nenukentės nuo tokio žingsnio?
Darbą nutrauks nuo ateinančių metų pradžios
Balsupių, Daugirdų, Igliškėlių, Meškučių, Mokolų, Padovinio, Tautkaičių, Šventragio bibliotekos bus uždarytos po pusmečio, nuo 2024 m. sausio, o jas ketinama pakeisti mobiliu bibliobusu. Posėdžio metu klausimą pristatęs Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Nerijus Mašalaitis teigė, kad iniciatyva mažinti bibliotekų skaičių kaimiškose vietovėse kilo Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje taip siekiant sutaupyti lėšų, tačiau skaitytojai be knygų neliks.
Tokį siūlymą kritikavę opozicijos atstovai posėdyje sakė, jog biblioteka kaime dažnai yra vienintelis kultūros židinys, čia žmonės ateina ne tik knygų pasiimti, bet ir paskaityti spaudos, pabendrauti, čia vyksta įvairūs renginiai. Pasak Tarybos nario Kęstučio Traškevičiaus, bandymų uždaryti bibliotekas kaimuose jau buvo anksčiau, bet tada pavyko jas išsaugoti, gal tik porą skyrių likviduoti. „Uždarome kaimuose mokyklas, darželius, uždarome bibliotekas, naikiname kultūros židinius. Tik ką posėdyje biudžetą padidinome 3 milijonais eurų, tai nejaugi nebūtume suradę tų maždaug 68 tūkstančių eurų bibliobusui nupirkti, ir bibliotekos liktų.
Parengė išsamią analizę
Idėja sumažinti savivaldybėje veikiančių bibliotekų kaimiškose vietovėse skaičių gimė maždaug prieš aštuonerius metus, bet tada išties toks projektas nebuvo patvirtintas. Šįkart buvo pateikta išsami analizė, kiek kainuoja bibliotekų išlaikymas, kiek pinigų tikimasi sutaupyti.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Marijampolės savivaldybės kaimiškoje teritorijoje pernai gyveno 17903 gyventojai, o kaimo bibliotekų paslaugomis naudojasi 23,2 procentai jų. Pernai tik 856 vaikai naudojosi kaimo bibliotekų paslaugomis, vidutiniškai vienoje kaimo bibliotekoje lankosi 40 vaikų, prieš trejus metus vidutiniškai lankėsi 43 vaikai. Mažėja kai kurių kaimo bibliotekų patrauklumas gyventojams: lankytojų netenkina ankštos, neremontuotos, nepakankamai šiltos ar nepakankamai vėdinamos bibliotekų patalpos, nedidelis paslaugų pasirinkimas, be to, kai kaimo gyventojai dirba ar mokosi mieste, jiems lengviau pasiekiama tampa miesto infrastruktūra: mokyklos, darželiai ir bibliotekos, kurios gali pasiūlyti įvairesnes paslaugas.
Šiuo metu vienas kaimo padalinys aptarnauja 852,5 (2020 m. – 894,5) gyventojo, viena kaimo biblioteka vidutiniškai aptarnauja 197 registruotus vartotojus.
Analizuojant bibliotekų statistinius rodiklius, patalpų būklę, kaimo bibliotekos pasiekiamumą, gyventojų skaičių ir naujų vartotojų telkimo perspektyvas, buvo išskirtos aštuonios kaimo bibliotekos, kurios dėl vidaus ir išorės veiksnių įtakos, lėšų poreikio infrastruktūrai gerinti, yra neperspektyvios.
Vartotojų nedaug, išlaikymas brangus
Pavyzdžiui, Balsupių bibliotekoje yra vienas bibliotekininko etatas ir vienas kūriko etatas, ji įsikūrusi buvusio darželio patalpose, bibliotekos vartotojų skaičius nedidelis – 121, iš jų 33 arba registruoti mieste, arba naudojasi viešosios bibliotekos paslaugomis, 16 – Keturvalakių kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojai. Beveik 500 kvadratinių metrų ploto buvusio vaikų darželio pastate uždarius Vaiko dienos centrą Balsupių kaimo biblioteka liko vienintelė įstaiga. Biblioteka šildo visą nenaudojamą pastatą, kuro sąnaudos – 10 tonų anglių šildymo sezonui, išlaikomas kūriko etatas, taip pat problemų sudaro didžiulės teritorijos priežiūra, patalpų būklė prasta, bibliotekos vieno vartotojo aptarnavimo kaina šiemet siekia 259 Eur.
Meškučių biblioteka turi vos 119 vartotojų, tačiau net 69 vartotojai iš Meškučių naudojasi miesto viešosios bibliotekos paslaugomis. Vieno vartotojo aptarnavimo kaina čia siekia 136 eurus. Mokolų biblioteka yra visai šalia miesto. Padovinio bibliotekos materialinė būklė prasta, reikalingas remontas, čia yra 114 vartotojų, iš jų – 63 Padovinio gyventojai, likę – Marijampolės miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai. Šventragio biblioteka, nuo Igliaukos bibliotekos nutolusi 2,8 km, turi vos 37 vartotojus, o vieno aptarnavimo kaina siekia 205 eurus. Panaši padėtis ir kitose kaimo bibliotekose, kurias pasiūlyta uždaryti. Jų išlaikymo sąnaudos siekia beveik 190 tūkstančių eurų per metus.
Knygas pristatys ir paslaugas teiks bibliobusas
Sutaupytos lėšos bus nukreiptos likusių kaimiškųjų bibliotekų infrastruktūros gerinimui, bibliobuso įsigijimui ir jo išlaikymui. Bibliobuse bus įrengtas knygų fondas ir išdavimo – užsakymo sistema LIBIS, skaityklos darbo vieta, darbo su kompiuteriu vieta (interneto ryšys), spausdinimo, dokumentų skenavimo paslauga, bibliotekininkas teiks konsultacijas.
Mobili biblioteka Viešosios bibliotekos struktūroje veikia kaip atskiras padalinys, turintis savo knygų, periodinių leidinių fondą, viešą interneto prieigą, patvirtintu darbo laiku aptarnaujantis vietos gyventojus. Mobili biblioteka suteiktų galimybę ne tik teikti paslaugas jau įprastose vietose, bet ir leistų nuvykti į daugiau kaimiškų vietovių, kurių gyventojams, kaip rodo statistika, biblioteka yra sunkiau pasiekiama. Praturtėtų knygų fondas naujomis knygomis ir įvairesniais periodiniais leidiniais. Bibliobuso įsigijimo kaina siekia apie 69 tūkst. Eur, eksploatacinės išlaidos metams siektų apie 22 tūkst. Eur.
Laikmetis diktuoja savo reikalavimus
Paklausėme Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės Daivos Kirtiklienės nuomonės, ar tikrai buvo būtina šiuos skyrius uždaryti. Pasak jos, kiekvienas laikmetis diktuoja savo reikalavimus ir padėtis yra tokia, kokia yra. Reikia laiko įsitikinti, kaip skaitytojų poreikius patenkins bibliobusas, domėtasi, kaip yra kituose rajonuose, ir, pavyzdžiui, Prienuose jis tikrai pateisino lūkesčius.
Paklausta apie bibliotekose sukauptų knygų likimą, direktorė sakė, kad dalis jų bus perkelta į bibliobusą, kitos paskirstytos tarp liekančių dirbti skyrių. Dėl darbuotojų padėtis tokia, kad dalis jų yra jau pensinio amžiaus, taip pat tikimasi, kad ir bibliobuse bus įdarbinta viena iš atleidžiamų bibliotekininkių.
Uždarius bibliotekas pačios bendruomenės neliks be vienos pagrindinių susitikimų bei renginių vietos, nes dalį funkcijų turėtų atlikti Kultūros centras. Iš vieno kaimo jau yra gautas prašymas bibliotekos patalpas skirti bendruomenės veikloms. Bus sprendžiama, ką daryti su likusiomis patalpomis. Tiesa, pačios kaimų bendruomenės neturėjo laiko tinkamai sureaguoti į planuojamas pertvarkas, kai kur jau buvo pradėti rinkti parašai dėl bibliotekų išsaugojimo.
Pagal veikiančius įstatymus savarankiška funkcija spręsti dėl savivaldybių bibliotekų padalinių uždarymo Lietuvoje tenka pačioms savivaldybėms, o pagal 1995 metais priimtą ir vėliau kelis kartus atnaujintą Bibliotekų įstatymą savivaldybės apie uždaromas bibliotekas turi informuoti Kultūros ministeriją po to, kai priima ir įgyvendina savo sprendimą. Miesteliuose ir kaimuose vienas teritorinis padalinys steigiamas vidutiniškai 700–800 gyventojų.
Tarybos posėdyje priminta, daug šios bibliotekos kaimuose įsteigtos dar 1950–1960 metais, tada gyventojų ten buvo gerokai daugiau. Pasak mero Povilo Isodos, nėra normalu, jei ūkiui ar kūrikui bibliotekoje išleidžiama daugiau pinigų nei bibliotekininkui išlaikyti, o jo pavaduotojas Artūras Visockis užtikrino, kad teikiamos paslaugos nesuprastės, pokyčiai jau ir taip vėluoja aštuonerius metus, jie yra būtini ir jų nereikia bijoti.