Į redakciją paskambino p. Joana iš Barštinės kaimo (Sasnavos sen.). Mūsų skaitytoja sunerimusi, kad iš mados išeina raudonieji serbentai.
Tuoj mes juos atgal į madą parvarysime, pamatysite, Joana! Ir tik jūsų, išsakiusios tiek pagiriamųjų žodžių šioms uogoms, dėka!
Trumpa istorija: gaminti šį prie mėsos tinkantį padažą ji išmokusi senais laikais iš vienos garbios Kauno ponios. Joana ne tik pati jį gamino, bet ir kaimynes vaišino, sakė, visoms jis labai labai! Tad Joana nusprendė šiuo receptu pasidalinti ir su „Suvalkiečio“ skaitytojais, nes, patys matote – prasideda serbentų metas! Tad jei močiutės ar mamos sode auga raudonukių krūmas, neignoruokime, o griebkime kibirėlį ir pirmyn! O jau tada galėsime stebinti net visokių prabangybių mačiusius valgytojus ir virtuvės šefus. P. Joana sakė, kad tai aštrokas, specifinio skonio ir kvapo padažas, nesaldus, tad ir vyrams, kuriems nesuvokiamas saldumas prie mėsos, tinka ir patinka.
Receptą reikėtų atsispausdinti, į receptų dėžutę įsidėti, kad kada nors savo vaikams ir anūkams perduotume kaip vertingą kulinarinį palikimą!
Raudonųjų serbentų padažas
Išspausti 2 litrus raudonųjų serbentų sulčių,
1 kg cukraus,
2 arbatiniai šaukšteliai maltų gvazdikėlių,
1 arbatinis šaukštelis malto cinamono,
1 arbatinis šaukštelis maltų kvepiančiųjų pipirų,
1 arbatinis šaukštelis maltų juodųjų pipirų,
1 stiklinė 9 proc. acto.
Sultis užvirinti, sumažinti kaitrą ir kas 5 minutes pilti po 1 stiklinę cukraus ir maišyti. Sudėti prieskonius. Pabaigoje supilti actą. Pavirti 5–10 minučių. Kuo ilgiau virsime, tuo labiau padažas tirštės. Viskas! Supilkime į nedidelius stiklainiukus.
Šiuo gardžiu padažu ne tik vasarą pasimėgausime, bet ir per Kalėdas, ir per Velykas turėsime kuo mėsą pagardinti.
Ir dar vienas geras p. Joanos patarimas. Ji žino paslaptį, ką daryti, kad dorojant uogas nepajuoduotų rankos. Ne, ne apie gumines pirštines kalbėjo pašnekovė. Ji rekomenduoja užvirinti kokius 3 litrus vandens, ir kai jis kiek pravėsta, pamirkyti jame rankas. Po to (jokiu būdu nenušluosčius rankų!) imtis uogų – ar vyšnių, ar juodųjų serbentų, ar kitų. O baigus jas tvarkyti, rankutes vėl į tą vandenuką ir gerai nuplauti. Sako, rankos bus it jokio juodo darbo nemačiusios!
Ačiū mielai Joanai už patarimus.
Jei galite savo patirtimi, receptais pasidalinti ir jūs – kviečiu skambinti tel. 8 641 20412 arba rašyti el. paštu daiva@suvalkietis.lt.