Praėjusią savaitę ūkininkai jau išvairavo javų kombainus į žieminių miežių laukus. Tai jie vadina javapjūtės repeticija – technikos išbandymu. Į „repeticiją“ išvažiavo ir Kalvarijos sav. Vazniškių žemės ūkio bendrovės kombainai – tik ne į laukus, o į Kalvarijos gatves.
Į Raudeniškius – per Liubavą!
Kol didžioji javapjūtė dar neįsibėgėjo, kol javai dar brandina grūdus laukuose, Vazniškių ŽŪB, esančios Jungėnuose, kombainininkai pradėjo žvalgytuves. Užduotis viena – kaip patekti į laukus, kai jie yra kitapus Šešupės, Raudeniškių kaime?
– Bandome saleles Kalvarijoje, prie Karališkojo parko, prie „šeštukės“, pykstame iš nevilties – kaip pro jas su kombainu pravažiuoti? Net metrą paėmęs matavau kelio juostą tarp salelės ir kelkraščio, na, niekaip nepralįsi. Mažesnis traktorius pravažiuoja, nors ir tai vingį apie salelę darydamas prieš tiltą išvažiuoja į kelkraštį. Ir kiek ilgai ta tilto sankasa atlaikys taip važiuojant? Pridarė salelių siauroje gatvėje negalvodami apie eismą ir kaip jas apvažiuoti didesne technika, nepagalvojo, – paklaustas apie artėjančią javapjūtę šių dienų skaudulį išsakė bendrovės direktorius Artūras Miliūnas.
Kaip patekti į laukus, svarstymų būta įvairių. Galima būtų važiuoti Vytauto gatve, bet čia taip pat, prie ligoninės, arba, kaip vadovas sakė, prie „šeštukės (taip senuoju pavadinimu kalvarijiečiai vadina parduotuvę priešais ligoninę) įrengta salelė, pro kurią sunku išlaviruoti netgi lengvajam automobiliui, ypač kai šalikelėje stovi pirkėjų mašinos.
Galbūt, pasak A. Miliūno, pavyktų pralįsti per Vilniaus gatvės tiltą, bet važiuoti naujai sutvarkyta Laisvės gatve nesinori, juk technika sunki, plytelės gali neatlaikyti.
– Žinot, per kur į Raudeniškius bendrovės kombainas važiavo? Per Liubavą, Sangrūdą! Galvojom, gal išvis pro Lenkiją reikės važiuot… Pusę dienos sugaišom, o kiek tokia kelionė kainavo? Kur čia tvarumas, tausojimas, taupymas, apie kuriuos vis kalbama, – apmaudo neslėpė ŽŪB vadovas.
Apmaudo neslepia ir kiti ūkininkai, kuriuos ištiko tos pačios problemos – pasinaudoję Europos Sąjungos parama, įlindę į skolas bankams ir prisipirkę galingos žemės ūkio technikos, su kuria neišsitenka „sovietiniuose“ keliuose. Platesnė technika nepralenda netgi magistralėje, prie Trakėnų kaimo, kur taip pat įrengta pėsčiųjų salelė, o čia pat – kelio atitvaras.
Savame kieme nesi šeimininkas
Kad dar viena pėsčiųjų salelė rengiama neapgalvotai, kalvarijiečiai suprato vos tik darbininkai pradėjo ardyti asfaltą prie Karališkojo parko. Socialiniuose tinkluose pasipylė daugybė kritiškių komentarų. Pirmiausia strėlės krypo į Savivaldybės pusę.
Į tai nedelsiant reagavo Savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas: „Pastaraisiais metais Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose atsirado daug skiriamųjų salelių. Tai viena iš dažniausiai šiuo metu taikomų inžinerinių eismo saugumo priemonių. Skiriamosios salelės daugiausia įrengiamos ten, kur dėl eismo pavojaus svarbu važiuoti mažesniu greičiu. Šitoje istorijoje sudėtingiausia dalis ta, kad nei su Kalvarijos savivaldybės administracija, nei su Kalvarijos savivaldybės meru šie inžineriniai sprendiniai nėra derinami. Keliai, kuriuose įrengtos salelės (Vytauto g., Dariaus ir Girėno g., dar numatoma įrengti ir Alytaus g.), Kalvarijos savivaldybei nepriklauso, o priklauso AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Jokie derinimai su Savivaldybe nevyksta. Sprendimai priimami vienašališkai. Dėl informacijos pateikimo ir galimo sprendimų ieškojimo esame parašę pretenzijas minėtai direkcijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui, tačiau vis dar laukiame atsakymų ir pozicijos šiuo klausimu. Paradoksas – savo mieste nesame šeimininkai“, – birželio 27-ąją savo feisbuko paskyroje rašė Kalvarijos savivaldybės meras.
Trūksta kalbėjimosi prieš darant
Praėjusią savaitę Kalvarijos savivaldybės meras N. Šidlauskas su Administracijos darbuotojais lankėsi Kelių direkcijoje. Išsakė savo pastabas, tačiau aiškaus atsakymo nesulaukė, tik rekomendacijas.
Ateinantį antradienį, liepos 17 d., Savivaldybėje organizuojamas Saugaus eismo komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi ir Kelių direkcijai dar kartą pateikiami prašymai dėl pėsčiųjų perėjų.
– Prašysime įrengti perėją direkcijai priklausančiame kelyje ties Vytauto ir Naujosios gatvių sankryža, kuri būtina pėstiesiems, einantiems į turgų, taip pat dar kartą išsakysime pastabos dėl jau minėtų pėsčiųjų salelių Dariaus ir Girėno bei Vytauto g.. Tikėsimės geranoriškumo, nors didelė tikimybė, kad jie į mūsų pastabas net nereaguos. Apmaudu, mūsų mieste šeimininkauja kiti, o prieš kažką darant net nesikalbama. Turėjo būti suderinta, gal kitoje vietoje tas perėjas buvo galima įrengti. Aišku, dėl tų salelių yra dvi medalio pusės – pėstiesiems jos reikalingos, jiems saugiau, bet ir į verslą reikia atsižvelgti. Reikia ieškoti kompromiso, – sakė N. Šidlauskas, apgailestaudamas, kad išeities iš susidariusios situacijos šiandien nėra.
Trečiadienį prie perėjos pakalbinti kalvarijiečiai išeitį matė: „Reikia tiesiog iš salelės pašalinti ženklus, ir taip visi mato, jog čia perėja, tada visi tilps“. Žinoma, savavališkai to niekas nedarys.
Kol vieni ieško kelių į laukus, kiti jau pjauna javus
Javapjūtę mūsų krašto ūkininkai šiemet pradėjo anksčiau, nei ankstesniais metais. Tiesa, didžioji pjūtis – dar prieš akis, pagrindinė kultūra, kviečiai, dar bręsta. Žemdirbiai neslepia, kad žieminių miežių kūlimas tarsi repeticija – anksčiau už kitus subręstantys javai padeda išbandyti kombainus prieš didžiąją javapjūtę.
Pakalbintas Nartelio kaimo ūkininkas Darius Isoda sakė, kad 40 hektarų žieminių miežių jau nukūlė šios savaitės pradžioje per dvi dienas. Kadangi sinoptikai prognozavo lietų, teko paskubėti. Javapjūtę D. Isoda šiemet pradėjo anksčiau negu pernai, nes sausi orai išdžiovino varpas. Iš hektaro ūkininkas prikūlė 6 tonas pašarinių grūdų. Jų drėgnumas siekia 18 proc.
– Už savaitės bus galima kulti rapsus, po jų ateis kviečių eilė. Manau, jų derlius bus irgi geras, svarbu, kad sausra javams nepakenkė, o oro sąlygos javapjūtei, reikia tikėtis, irgi bus geros, – optimistiškai kalbėjo D. Isoda.
Žieminius miežius kulti pradėjo ir „AUGA Želsva“. „AUGA group“ vykdomasis direktorius Tadas Baliutavičius, paklaustas apie javapjūtę, buvo atsargus: „Kol kas situaciją vertinti anksti, nes pradėjome kulti tik žieminius miežius grūdainio gamybai. Sausų, subrendusių žieminių miežių, rapsų bei kviečių derlių nuimsime artimiausiu metu – tuomet situacija bus aiškesnė. Nors matome, kad žieminės kultūros atrodo neblogai, tačiau ypač vasarinius pasėlius paveikė šalna bei sausros, todėl tikimės vidutinio derliaus“.