„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova. Ko Lietuvą išmokė NATO viršūnių susitikimas?
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo svarbiu egzaminu ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai. Nuo tūkstančių svarbių svečių priėmimo Vilniaus ir Kauno oro uostuose, viešbučių rezervacijų, maitinimo paslaugų iki gatvių remonto ir eismo ribojimų. Istorinis renginys Lietuvoje sutelkė tūkstančius įvairių sričių profesionalų ir suteikė neįkainojamą progą mūsų šaliai save parodyti ir pristatyti pasauliui.

Papasakoti ir parodyti Lietuva turi labai daug. Aktyvūs vietiniai keliautojai gali paliudyti, kad kiekvienas miestas ir regionas yra atviras istorijų lobynas, o atrasti šiuos turtus dabar yra itin paprasta – pakanka kelių užklausų internete ir prieš akis išsiskleidžia kelionių maršrutai ir įdomi informacija apie lankytinus objektus. Vilnius, tapęs pasaulio lyderių susitikimo vieta, įstabių objektų, paveldo ir istorijų per 700 metų sukaupė itin gausiai. Tad užsienio žurnalistams atlikti namų darbus neturėjo būti sudėtinga.
Svarbu kalbėti ne tik faktais
Kadangi informacijos ir faktų apstu, mūsų agentūros komanda nusprendė ieškoti kitų kelių į labai užimtų svečių mintis. Sutelkėme menininkus, kad gimtų naujas kūrinys – perteikiantis išskirtinį, autentišką ir emocinį Lietuvos pojūtį. Režisierius Aleksandr Špilevoj, kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis ir kitų kūrėjų komanda „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu sukūrė unikalią virtualios realybės patirtį – maždaug 10 minučių trunkantį pasinėrimą į Lietuvą per magiškus vaizdus ir užburiančią muziką.
Žinojome, kad visų dalyvių darbotvarkės yra labai įtemptos, tad pasirinkome universalią meno kalbą ir pasiūlėme, pirmiausia žiniasklaidos atstovams, pasidaryti pertraukėlę – trumpam atsipalaiduoti su virtualiu Lietuvos pojūčiu. Patirties dalyvių skaičius ir atsiliepimai parodė, kad sprendimas buvo taiklus ir teisingas. Lietuvos turizmui bus laimėjimas, jeigu bent dalis VR patirtį išbandžiusių žmonių sugrįš ir mūsų šalies stebuklus pajus gyvu prisilietimu. Kaip kūrinio pabaigoje skelbia subtitrai: nors virtuali realybė kvepia magija, tikroji magija visgi glūdi gyvose šalies patirtyse.

Aukščiausio lygio paslaugos
Iš viso NATO viršūnių susitikimas pritraukė apie 5 tūkst. žmonių iš užsienio: 3 tūkst. valstybių delegacijų narių ir bene 2 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Galbūt Madridui 5 tūkst. svečių yra gan menkas skaičius, kai 6,75 mln. gyventojų turinčią Ispanijos sostinę kasmet aplanko 6–7,5 mln. turistų. Priminsiu, Madride NATO viršūnių susitikimas vyko pernai. Vilniui, kuriame gyvena per 625 tūkst. žmonių, o 2022 metais aplankė 1,35 mln. turistų, 5 tūkst. aukšto rango svečių šias kelias dienas turėjo nemažą įtaką turizmo sektoriaus pulsui, pirmiausia – verslo klasės viešbučių užpildymui.
NATO viršūnių susitikimas leido parodyti, kad Lietuva turi pakankamą aukšto lygio viešbučių pasirinkimą, o paslaugų kokybė niekuo nenusileidžia kitose šalyse esantiems verslo klasės viešbučiams. Taigi, į „premium“ paslaugas orientuoti turistai, kurie dažnai apsigyvena prabangiuose viešbučiuose, iš Lietuvos gavo aiškią žinutę, kad čia yra laukiami ir jų poreikiai bus patenkinti.
Didelė reklama ir svarbi žinutė – Lietuva yra saugi šalis
Ne veltui sostinės meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad NATO renginys Vilniui padarė didžiulę reklamą, kurios už jokius pinigus mes tikrai nenusipirktumėme. Per dvi NATO viršūnių susitikimo dienas, Vilniaus savivaldybės duomenimis, Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos priemonės paskelbė daugiau nei 100 tūkst. su renginiu susijusių publikacijų.
Savo ruožtu ekonomistai akcentuoja, kad derėtų matuoti ne trumpalaikę, o ilgalaikę NATO viršūnių susitikimo vertę Lietuvai: tiek politine prasme, tiek mūsų šalies žinomumo didinimo atžvilgiu, tiek infrastruktūros patobulinimo. Akivaizdu, kad dalis miesto gatvių dėl šio renginio vėl tapo tvarkingos ir lygios – vienas malonumas važiuoti. Skaičiuojama, kad Lietuva istoriniam renginiui skyrė 38 mln. eurų. Maždaug 6 mln. eurų grąža numatyta iškart, trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju periodu grąžą apskaičiuoti kur kas sudėtingiau, bet jau dabar aišku, kad kiekvienas reportažas iš Vilniaus savo fone skelbė – Lietuva yra saugi šalis. Juk ne paslaptis, jog dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, užsienio turistai ėmė atsargiau ir netgi baugščiau žvelgti Lietuvos kryptimi. Viliuosi, kad žinių srautas iš Vilniaus sustiprins pasitikėjimą mūsų šalimi ir padidins ne tik sostinės turistinį patrauklumą.
Užteko aktyvios ir intensyvios savaitės, kad pasauliui primintume, jog esame NATO dalis, kad esame laisvi, saugūs ir kūrybingi. Štai, kad ir Kaunas, pakvietęs visus liepos 8–16 d. „NATOstogauti“ – pasisvečiuoti ar darbostogauti. Prie išradingos, į vilniečius orientuotos, iniciatyvos Kaune prisijungė beveik 30 viešbučių, maitinimo įstaigų, bendradarbiavimo erdvių, muziejų, galerijų ir pramogų organizatorių: nuo VDU Botanikos sodo ir įvairių muziejų iki kartodromo.
O tai juk ir buvo viena svarbiausių istorinio renginio pamokų – bendradarbiauti.