Kai prieš 15 metų Vitalius Dereškevičius pasodino pirmus viendienių krūmelius, pats net negalvojo, kad šios gėlės taip jį suvilios. Kalčiausias tas nesibaigiantis jų žydėjimas, džiuginantis spalvomis ir žiedų įvairove.
Kiekvienas žiedas vis kitoks
Dabar Vitaliaus sodyboje Baraginėje viendienės užima didžiulius plotus. Spalvingose lysvėse kiekviena gėlė vis kitokia – graži, kvapni, kažkada pirkta ar neseniai įsigyta. Visgi šeimininkui mieliausia ta, kurią pats išvedęs: nuo žiedo prie žiedo nešiodamas kuokelius ir apvaisindamas piesteles, išgaudamas naujas spalvas, atspalvius, žiedo formą, arba stebėdamas ir saugodamas bręstančias sėkladėžes, rinkdamas jų sėklas ir naujus krūmelius augindamas.
Naujai išvestų viendienių V. Dereškevičius vardais nevadina, sako, ne tai jam svarbiausia, nebent susiruoštų daryti katalogą, bet kol kas tam laiko neturi. Nesuskaičiavęs jis nė kiek iš viso viendienių rūšių augina. Svarbu – žiedų įvairovė: milžiniško dydžio ir visai mažučiai, pilnaviduriai ir atskirais siaurais lapeliais, tarsi voro kojomis, išsisklaidę, garbanotais ir dantytais apvadais ir t. t.
– Šitos – aplikacinės – su konkrečiu piešiniu, šitos, kur žiedo plotis dviem trečdaliais didesnis už jo aukštį, o lapeliai siauri – vorinės, – atkreipia dėmesį šeimininkas, vedžiodamas po savo išvestų gėlių karaliją ir atkreipdamas dėmesį į čia pat augančias lelijas. Nors viendienės priklauso lelijų šeimai ir žiedais į jas šiek tiek panašios, bet abiejų gėlių kotai ir lapai visiškai skirtingi.
Žiedai kasdien vis nauji
– Kiekvieną dieną žydi vis kitas žiedas. Vieną rytą išsiskleidė, kitą jau nuvyto, bet vietoje jo šalia naujas pražydo – dar gražesnis už buvusį. Yra tokių, kurios vakare prasiskleidžia, o iš ryto jau nebežydi. Yra ir tokių, kurios iki 36 valandų žydi. Kiek kuri žydės, priklauso nuo veislės, – pasakoja V. Dereškevičius.
Spalvų paletė atrodo palieta po viendienių lysves, o įsižiūrėjus atidžiau – ir kiekvienas žiedas keliomis spalvomis ir atspalviais nudažytas: viduriukas vienoks, žiedlapiai kitokie, o apvarai dar kitos spalvos karoliukais, tarsi perlais, nusagstyti. Atrodo, paliesi, o jie ir nubyrės.
Viena kryptimi tarp lysvių visada vaikštantis ir kitiems taip liepiantis eiti, kad žiedų neužgautų, V. Dereškevičius vis rodo: „Šita va graži, ir šita, ir dar šita“. Paklausus, kuri jam pačiam gražiausia, tarsi nenorėdamas gėlių įžeisti ir vėl atkreipia dėmesį vis į kitų žiedų formas ir spalvas. Galiausiai sako, kad jam gražiausios tos – su viduriuku ir apvadais. Kuriais – ir vėl sunku išsirinkti, nes kiekvienos gėlės apvadas vis kitoks, vienas už kitą gražesnis.
Vienas trūkumas – netinka puokštėms
Dėl patikusios gėlės daigelio vyras sako ir į kitą Lietuvos kraštą važiavęs, ir daugiau kaip 100 eurų nepagailėjęs. Vienos iš brangiausių – violetinės spalvos, iš rečiausių – baltos, nors švariai baltos, sako, nėra, taip pat, kaip ir visiškai juodos.
Viendienes V. Dereškevičius vadina tinginių gėlėmis – pasodinai ir jos auga.
– Tai nereiklios gėlės ir jas auginti paprasta. Nei aš jas laistau, nei dengiu – jos atsparios ir sausrai, ir šalnoms, – prisipažįsta. – O kad žiedai skirtingi – vieni maži, kiti dideli – tai nuo rūšies priklauso. Diploidinės, turinčios tik du chromosomų rinkinius, žydi mažesniais žiedais, tetraploidinės, keturių chromosomų, užaugina didesnius ir ryškesnių spalvų žiedus.
Tinka viendienėms bet kokia žemė, o pasodinti galima bet kada – prigis ir augs, nes jų šaknys yra giliai, kur drėgmės ilgai užtenka. Visgi pradžioje, kaip ir visus naujai pasodintus augalus, reikia palaistyti, o kai taip sausa, net pats gėlininkas nesiryžta sodinukų persodinti į erdvesnę vietą.
– Persodinti galima ir žydinčias viendienes. Darželiuose jos gražiai dera su kitais augalais. Tik reikia įsidėmėti, kad jaunų viendienių krūmeliai būna mažesni, o augdami ir į viršų kyla, ir į plotį plečiasi. Taigi prie kitų sodinant reikia daugiau vietos palikti, – pataria V. Dereškevičius.
Vienas šių gėlių trūkumas, pasak Vitaliaus, kad jos netinka puokštėms. „Kas iš to, kad šiandien pamerksi, o per naktį žiedlapiai nukris. Kam skinti, geriau tegul lauke auga.“
Ne tik gražu, bet ir skanu
Netikėtai šeimininkas, įbridęs į viendienių lauką, svetingai mosteli ranka: „Vaišinkitės“. Ir tarsi padrąsindamas nusilaužtą žiedo lapelį įsideda į burną.
Nenorėdamos pasirodyti nemandagios ir mudvi su fotografe Reda priimame vaišes – nusiskiname po lapelį, po to ir kitą, trečią – skirtingų spalvų. Tiesą sakant, traškūs raudoni ar geltoni lapeliai skoniu mažai skiriasi, gal šiek tiek vienų ryškesnis melionų ar cukinijų skonis, kitų – panašus į salotų ar šparaginių pupelių.
Kūrybingos šeimininkės viendienių žiedais puošia desertus, jais dekoruoja mėsos patiekalus.
Taigi ne tik gėrėtis viendienių grožiu, bet ir jų paragauti tikrai verta. Laiko tam užtektinai, nes žydi jos viena kitą keisdamos beveik visą vasarą, o rūšinės ir du kartus.
