Greitį ribojantys ženklai statomi atsižvelgiant į kelio ruožo avaringumą, dangos būklę, reljefą ir panašiai. Tačiau vairuotojai nebūtinai turi spausti maksimaliai leistinu greičiu, svarbiausia, kad jų pasirinktas greitis būtų saugus. Nors greičio viršijimas yra dažniausias pažeidimas keliuose, tačiau pasitaiko ir vairuotojų, kurie važiuoja lėčiau, nei leidžiama, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių. O tai, ekspertų teigimu, taip pat pavojinga.
Provokuoja pavojingą lenkimo manevrą
Nepatyrę vairuotojai ar tie, kurie turi greičio baimę dėl buvusių eismo įvykių, sulaukę neigiamų reakcijų iš artimos aplinkos dėl savo vairavimo gebėjimų dažnai važiuoja gerokai mažesniu, nei leistinas maksimalus greičiu. Ilgametę patirtį turintis vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pastebi, kad tokių vairuotojų yra gana nemažai. „Jeigu yra geras oras, puiki danga, o leistinas greitis – 90 km/h, tai kodėl tokiu greičiu ir nevažiuoti. Tačiau pasitaiko vairuotojų, kurie tokiomis sąlygomis vietoj 90, važiuoja tik 70 ar net 60 km/h greičiu ir savo veiksmais verčia kitus vairuotojus daryti lenkimo manevrą, kuris yra gana pavojingas. O avarijos lenkiant užima antrą vietą po eismo įvykių, kurie kyla viršijus greitį“, – sako A. Pakėnas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad lenkimo manevras turėtų būti atliekamas nepažeidžiant kelių eismo taisyklių. Mūsų reljefas yra kalvotas, ypač užmiesčiuose yra daug tokių kelių – be skiriamosios juostos, su daug posūkių. „Lenkimo manevro tokiose vietose dažnai net negalima atlikti, nes kelią skiria ištisinė juosta, o privažiavus punktyrinę lenkti vis tiek pavojinga, nes dažnai pasitaiko priešais atvažiuojantis automobilis“, – sako pašnekovas.
Lenkti automobilį viršijant maksimalų leistiną greitį – draudžiama, bet pasitaiko situacijų, kai norisi lenkti automobilį, kuris nesiekia maksimalaus leistino greičio. Tačiau A. Pakėnas sako, kad ir tokiu atveju lenkti negalima. „Tarkime, automobilis važiuoja apie 80 km/h, nors leidžiamas greitis yra 90 km /val. – tai saugiai, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, neviršijant greičio, aplenkti praktiškai neįmanoma. Aš dirbu su pažeidėjais, kurie priversti atnaujinti žinias, tai panašaus klausimo dažnai sulaukiu ir iš jų: kiek aš turiu teisę viršyti maksimalų leistiną greitį, darant lenkimo manevrą? Nė kiek. O tai kaip tada aplenkti? Niekaip. Tad tų vairuotojų, kurie dėl įvairių priežasčių renkasi važiuoti lėčiau, nei leidžiama, norisi paprašyti supratimo, kad jie ne vieni kelyje ir vis tik turi stengtis važiuoti kaip galima arčiau to leistino maksimalaus greičio, išskyrus atvejus, kai yra išskirtinės sąlygos – liūtis, škvalas, milžiniškas vėjas, žiemą sniegas, kai naktis, tada važiavimas lėčiau yra pateisinamas“, – sako ekspertas.
Važiavimas naktį maksimaliu leistinu greičiu galimas nebent tuo atveju, jei įjungtos ilgosios šviesos. A. Pakėno teigimu, kelią pasišviečiant trumposiomis šviesomis matomumas siekia apie 50-60 metrų ir važiavimas leistinu 90 km/h greičiu jau tampa pavojingas, nes atsiradus netikėtai kliūčiai sustabdyti automobilio nebepavyks. „Net ir saugaus eismo vadovėliuose rašoma, kad negalima važiuoti greičiau, nei siekia matomumas, nes sustojimo kelias tokiu atveju yra kitoks. O sustoti reikia turėti galimybę iki tos ribos, kurią tu naktį matai – to padaryti važiuojant 90 km/h greičiu paprasčiausiai neįmanoma“, – sako pašnekovas.
Nemuno žiedas bus įveiklintas per kelerius metus
Ekstremalaus vairavimo mėgėjai, kurie dideliu greičiu mėgsta palenktyniauti su varžovais renkasi specialias trasas. Tokių, A. Pakėno teigimu yra ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.
Lietuvoje motosporto gerbėjai treniruojasi Kačerginės trasoje Nemuno žiede, kur vyksta ir varžybos. Tačiau trasa ten jau susidėvėjusi ir jai reikalinga rekonstrukcija. Memorandumą dėl trasos atnaujinimo ir Nemuno žiedo įveiklinimo jau pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto bei Susisiekimo ministerijos, Kauno rajono savivaldybė ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija. Planuojama, kad per artimiausius keletą metų darbai bus vykdomi etapais ir ateityje pasitarnaus ne tik ekstremalaus sporto mėgėjams, bet ir visuomenės reikmėms.
Nacionalinės sporto agentūros Infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimantas Šerkšnas teigia, kad po rekonstrukcijos Nemuno žiede galės vykti ne tik tarptautinės varžybos, čia galės vykti ir saugaus eismo mokymai, išbandyti nauji automobiliai, propaguojamos ir kitos sporto šakos.
Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija
Užs. 937.