Nuo rugpjūčio 1-osios Marijampolėje vietoj trijų – Narto, Degučių ir Mokolų – seniūnijų pradėjo veikti viena Marijampolės miesto seniūnija, apjungianti visų šių seniūnijų darbą. Jai vadovauja buvusi Narto seniūnijos seniūnė Dalė Sabaliūnienė.
Dar gegužės pabaigoje Marijampolės savivaldybės taryba priėmė sprendimą įsteigti vieną miesto seniūniją. „Suvalkiečio“ žurnalistai domėjosi, kaip seniūnei sekasi vadovauti trims seniūnijoms, kaip bus aptarnaujami gyventojai.
Išsiplėtė veiklos teritorija
Dalė Sabaliūnienė žurnalistus priėmė senosiose patalpose Lietuvininkų gatvėje, kur anksčiau buvo Narto seniūnija, o dabar jau – Marijampolės miesto seniūnija. Seniūnė paaiškino, kad Narto seniūnijai priklausė 143 gatvės, reikėjo rūpintis, padėti spręsti įvairiausius klausimus, pradedant gyventojų deklaravimu, charakteristikų dėl ginklų išdavimo teikimu, kompensacijų kurui ir kitai paramai tvarkyti, baigiant žmonėms iškylančiomis elementariomis problemomis – duobėtomis gatvėmis, nesutarimais su kaimynais, atliekų tvarkymu ar peraugusia žole. „Dabar gyventojų, kuriuos reikės priimti, atsakyti į jų klausimus, iškilus problemoms padėti jas spręsti, bus kelis kartus daugiau. Šiuo metu mano didžiausias rūpestis, kaip seksis priimti daug daugiau interesantų ir jiems padėti“, – sakė D. Sabaliūnienė.
Pasak seniūnės, Narto seniūnijai ji vadovavo dvylika metų, prieš tai nuo 2002-ųjų dirbo Marijampolės kaimiškos seniūnijos seniūno pavaduotoja. Per tiek laiko daug kas tapo žinoma. Paskambinus ar atėjus gyventojui, ji jau žinodavo, kokioje gatvėje interesantas gyvena, dažnai atspėdavo ir dėl ko žmogus kreipiasi. „Juokaudavau, kad išėjusi iš šio darbo, galėčiau dirbti taksiste, žinau kiekvieną gatvę. Dabar kreipsis jau viso miesto gyventojai. Raminuosi, kad darbas kitose seniūnijose nėra svetimas man. Išėjus vienam ar kitam seniūnui atostogų, tekdavo jį vaduoti. Taip susipažindavau ir su kitų seniūnijų žmonėmis, o darbai visur tie patys. Jeigu matysime, kad kažko nespėjame, neaprėpiame, prašysime Marijampolės savivaldybės administracijos pagalbos“, – kalbėjo D. Sabaliūnienė.
Pirmąją darbo dieną Marijampolės miesto seniūnė apvažiavo buvusias Degučių, Mokolų seniūnijas, pasitarė dėl darbo organizavimo, paprašė paruošti darbuotojų būsimos veiklos gaires. „Dabar, rugpjūtį, daug specialistų atostogauja, tad visi į bendrą pasitarimą rinksimės rugsėjį ir tarsimės, kaip centralizuoti veiklą, kaip persiskirstyti darbus, kad vienas specialistas būtų atsakingas už konkrečią sritį, kad veikla nesidubliuotų, kad kiti darbuotojai galėtų aptarnauti gyventojus“, – pasakojo D. Sabaliūnienė. Pasak seniūnės, jau dabar daromos pertvarkos, centralizuojamas darbas tų specialistų, kurie dirbo grynai kanceliarinį darbą. Taip tikimasi spartesnio darbo ir mažinti popierinį krūvį tiems specialistams, kurie tiesiogiai aptarnauja gyventojus, kad paslaugos būtų sparčios ir efektyvios.
Gyventojai pakeitimų nepajus
Seniūnė akcentuoja, kad gyventojų aptarnavimo tvarka nesikeis, žmonės permainų nepajus, tai daugiau administracinė reforma. „Noriu priminti marijampoliečiams, kad paslaugas jie gaus tose pačiose patalpose, kaip ir anksčiau, ten, kur buvo jų seniūnijos. Jose likę dirbti tie patys specialistai, kurie žmones priims dėl įvairiausių klausimų. Kitaip tariant, jeigu lankėtės R. Juknevičiaus, Mokolų ar Lietuvininkų gatvėse esančiuose seniūnijų pastatuose, lankykitės ten ir dabar. Skirtumas tik tas, kad ten nebebus seniūno. Su manimi bus galima susisiekti telefonu ir aptarus susitikimo vietą, kaip interesantams patogu, pasimatyti. Ar jie atvyks į Lietuvininkų gatvę, ar aš atvažiuosiu į R. Juknevičiaus ar Mokolų gatvėse esančias patalpas“, – aiškino D. Sabaliūnienė.
Pasak seniūnės, jos darbo vieta dar nėra visiškai aptarta, šiuo metu gyventojus ji priiminėja Lietuvininkų gatvėje, bet greičiausiai, kad teks persikelti į R. Juknevičiaus gatvėje esančias patalpas. Bus atsižvelgiama, kurioje miesto vietovėje daugiausia gyventojų.
D. Sabaliūnienė sakė, kad paskelbus atranką dėl Marijampolės miesto seniūnijos seniūno pareigų, ilgai nedvejojo. „Man patinka dirbti šį darbą, mėgstu bendrauti su žmonėmis, smagu, kai galiu jiems padėti, todėl norėjau ir toliau dirbti seniūne“, – kalbėjo ji. Pasak moters, iš pradžių buvo dar viena pretendentė, norėjusi užimti šias pareigas, vėliau ji savo kandidatūrą atsiėmė.
Pokyčių gali būti ir daugiau
„Suvalkiečio“ redakcija jau rašė, kad planuojami Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių pakeitimai. Tarkime, Sasnavos seniūnijoje kaimų pavadinimai, kur labai nedaug gyventojų, pasikeis. Senieji išnyks, minėtos teritorijos bus priskirtos prie artimiausiai esančių vietovių, kur gyventojų yra daugiau.
Teko girdėti, kad teritorijų perskirstymas palies ir seniūnijas. Tarkime, Mokolų kaimas, dabar priklausantis Šunskų seniūnijai, bus priskirtas Marijampolės miesto seniūnijai, o dalis Marijampolės kaimiškos seniūnijos, kuri yra pati didžiausia, kaimų bus perduoti Šunskų seniūnijai. Kalbama, kad ateities planuose numatytas ir Gudelių bei Igliaukos seniūnijų sujungimas.
Ar iš tiesų tokių planų yra, klausėme Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių Karolį Podolskį.
Pasak direktoriaus, yra užsakyta parengti Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų planą. Šiuo metu planas baigiamas rengti. Tam tikros vietovės, kurios turi labai mažai gyventojų ar iš viso neturi, būtų prijungiamos prie kitų, kitaip tariant, sustambinamos. Kai kurie kaimai geografiškai pagal kelius, upelius ir kitus objektus perplanuojami. Kartu su šia pertvarka bus ir siūlymas sustambinti kai kurias seniūnijas. Iš tiesų, Mokolų kaimą yra numatyta prijungti prie miesto. |
Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, Mokolų kaimą prijungti prie miesto logiškas sprendimas, nes nutiesus autostradą, natūraliai teritorija iki autostrados tampa miesto dalimi, už autostrados – kaimiškomis vietovėmis. Be to, Mokolų kaimas seniai jau ne kaimas, žmonės gyvena kaip mieste.
– Kaip jau minėjau, planas baigiamas rengti, rugsėjo mėnesį bus teikiamas viešam svarstymui ir balsavimui seniūnijose. Po to planas keliautų į Marijampolės savivaldybės tarybą, tada į Vyriausybę, nes Vyriausybė turi priimti sprendimą. Todėl nėra aišku, kiek laiko visa ši reforma truks. Kaip bus jungiamos seniūnijos, dar informacijos neturiu, nes tokiu atveju reikėtų keisti ir kai kurių seniūnijų pavadinimus. Kai bus viskas galutinai sudėliota ir aišku, tikrai informuosime gyventojus, – sakė Karolis Podolskis.
Mero teigimu, teritorinės pertvarkos imtasi todėl, kad senasis išdėstymas jau pasenęs, pasikeitę keliai, kai kurios vietovės išnykusios, ribos netikslios. Darbas atliekamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.