Atokvėpį galime matuoti ne tik savaitėmis, bet ir dienomis

Daiva Klimavičienė Rgp 9, 2023

Turizmo rinkoje – daugybė pasiūlymų savaitgaliui, net ir vienai dienai (kiek tos Lietuvos!). Tereikia tik pasidomėti, kaip į vieną ar dvi dienas susluoksniuoti ir jūros ošimą, ir upės almėjimą, ir architektūrą, ir mistinius ar gamtos objektus ir, žinoma, skonius – net per dieną galima viską patirti ir vakare grįžti į savo lovą. Beje, toks laisvo laiko taupymas išryškina tam tikras keliautojo savybes – gebėjimą planuoti savo gyvenimą. Pagalvokim: gal tikrai geriau trumpai, intensyviai ir įdomiai, o ne ilgai ir šiaip sau?

Naujasis apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke. **Nuotrauka iš Tauragės turizmo informacijos centro archyvo**.

Namų darbai

Planuodami trumpas – savaitgalio ar tik dienos – atostogas, turime atlikti tam tikrus namų darbus: apgalvoti maršrutą, norimus aplankyti objektus ir kiek laiko jiems skirtume. Jei vykstame visam savaitgaliui, turime rezervuoti vietą nakvynei arba vietą palapinei. Prieš kelionę patikrinkime, ar tikrai dirba (iki kelintos valandos) muziejai, restoranai ar kavinės. Kiek laiko skirsime vertingiausioms istorinėms vietoms, fotogeniškiausiems peizažams? Gal norėsime gido paslaugų? O gal į kelionę verta vežtis dviračius? Juk ne visus grožius pamatysi pro automobilio langą, o apžvalginiais takais juo nepravažiuosi.

Naujausias apžvalgos bokštas

Šį kartą, kol dar vasara, siūlome pasigrožėti naujuoju apžvalgos bokštu, kuris lankytojams atvertas tik liepos 21-ąją – jis yra Akmenos ir Jūros upių santakoje, įrengtas šalia Pagramančio regioninio parko lankytojų centro (Malūno g. 2, Ringių k., Tauragės r.). Šioje ypatingoje vietoje jau spėjo apsilankyti ir suvalkiečiai kartu su gide Julija Smarodiniene (kelionių agentūra „Kelionių šalis“). Gidė sakė, kad ne tik bokštas įspūdingas – lankytojų centro modernioje ekspozicijoje „Almančios rėvos“ lankytojai gali susipažinti su regioninio parko vertybėmis, lankomais objektais, turistiniais maršrutais. Čia taip pat galima užsisakyti ekskursiją po Pagramančio regioninį parką, įsigyti saugomų teritorijų produkto ženklo gaminių ir suvenyrų. Lankytojų centras iki rugsėjo 30 d. dirba nuo 9 iki 18 val., savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 iki 15 val.

Nuo apžvalgos bokšto atsiveria nuostabaus grožio panorama į dviejų upių santaką. Kopiant laiptais į bokštą, santaka apžvelgiama trimis lygiais: nuo vandens, pažintinio tako ir apžvalgos bokšto. Apačioje matosi vinguriuojančios upės Akmena ir Jūra, aukštėliau – upių slėniai bei pati santaka, palypėjus laiptais dar aukščiau saugoma teritorija apžvelgiama nuo 12 m pakylos, kur atsiveria vaizdingas kraštovaizdis. Apžvalgos tilto ilgis – beveik 65 metrai.

Saugomose teritorijose tai jau 23-asis apžvalgos bokštas, nuo kurio galima apžvelgti vieną iš unikaliausių mūsų šalies kraštovaizdžių.

Ką dar pamatyti Tauragės krašte

Šv. Jokūbo kelias

Tai per Lietuvą besidriekiantis tarptautinis piligriminis, pažintinis, kultūrinis kelias, kuris jungia Lietuvą su bendru Šv. Jokūbo kelio tinklu ir veda į Santjago de Kompostelą, kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas. Piligrimai turi galimybę juo keliauti ir Tauragės rajone, čia yra dvi atkarpos: Balskai–Tauragė, Tauragė–Žukai, kurių bendras ilgis 56 km. Keliaujant jomis, atrasime gražiausius Tauragės rajono gamtos kampelius, pažintinius takus, gamtos paveldo objektus, kopsime į piliakalnius, aplankysime bažnyčias, muziejus, ir kitus reikšmingus kultūros paveldo objektus.

Pagramančio piliakalnis

Pagramančio miestelyje verta aplankyti šį gamtos istorinį-archeologinį paminklą. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m aukščio. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Pagramančio piliakalnis dabar – pažintinio tako dalis. Nuo jo atsiveria ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir Pagramančio miestelio peizažas, Pagramančio atodanga, regioninio parko pievos ir miškeliai, taip pat galima matyti Akmenos upę, Gramančios upelį. Ant piliakalnio įrengti takeliai, suoliukai, apžvalgos aikštelė bei laužavietė.

Pagramančio atodanga

Tai skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija.

Lakštingalų slėnis

Gidė Julija pasakoja, kad su keliautojais iš Marijampolės pasigrožėjo ir Lakštingalų slėniu. Akmena šioje vietoje daro vingį, todėl kitoje upės pusėje susiformavo atodanga. Nuo poilsiavietės iki atodangos vedantis pėsčiųjų maršrutas – tarsi Pagramančio regioninio parko vizitinė kortelė. Slėnyje yra tvenkinys su salele, žaidimų aikštelė su sūpynėmis, pavėsinė bei nedidelė estrada. Puikus kraštovaizdis ir gerai išvystyta rekreacinė struktūra pritraukia svečius ir poilsiautojus iš visos Lietuvos.

Jūros upės parkas

Parkas įrengtas remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais. Vaikštinėdami po parką, lengvai rasime daug simbolių – Saulės, Mėnulio, Begalybės arba darnos, Pasaulio medžio, Žalčiuko (gyvatėlės) simbolius. Parke turėsime išskirtinę progą susipažinti su senovės lietuvių zodiaku. Originalūs senovės lietuvių Zodiako ženklai buvo aptikti ant Gardino bažnyčios rūsyje surasto senovinio apeiginio XVI a. laikų kaušo. Parke kiekvienas galime susipažinti su tik mums skirtu Zodiako ženklu ir, remiantis baltų mitologija, išsiaiškinti, ką per šiuos ženklus mums gali pasakyti mūsų protėviai.

Ožnugario Romuva

Tai sakralizuota erdvė, įprasminta medžio skulptūromis ir akmenų konstrukcijomis. Romuva su visomis alkomis išsidėsčiusi 10 hektarų miško plote ir įkurta nuo seno šventumo aura apgaubtoje vietoje – Trišiūkštės slėnyje, kuriame ir apie jį yra energetinių anomalijų zona, aplinkinių upių slėniai susiformavę virš Žemės plutos lūžių. Romuvoje įrengta astrologinė Alka. Joje – nuo kalno papėdės iki viršaus žalčio forma pastatyta dvylika aukurų, Meilės šventykla su deivės Mildos (beveik 6 metrų aukščio!), Rūpintojėlio ir Žemynos skulptūromis. Netoliese ir Romuvos centras – žinyčia, kurią supa iš riedulių sukrautas apie metro aukščio, keliolikos metrų skersmens pylimas.

– Pasigrožėjome Pagramančio bažnyčia, pasivaikščiojome po šį miestelį, perėjome kabančiais tiltais, susipažinome su jo istorija, Pagramančio piliakalniu, atodanga, kalviškų zodiako ženklų alėja, – pasakoja gidė Julija. – Pagramančio regioniniame parke „Meilės kelyje“ lietuviškuoju kanjonu nukeliavome prie Meilės akmens, kur mus pasitikusi Pagramančio krašto pasakorė paroukavo žemaitiškai mistinio akmens istoriją. Ir rimtai, ir linksmai atlikome vidinio savęs valymo apeigas ir išmokome užkalbėjimų.

Gidė rekomenduoja vykstantiems savu transportu atsivežti dviračius ir apvažiuoti visą Pagramančio regioninį parką, apie kurį visą informaciją galima gauti jau minėtame lankytojų centre.