Taip sako Simonas Petrulis, UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ direktorius. Tačiau ne apie baimes kalbėjomės. Įdomu, kaip vyksta darbai LEZ’e – laisvojoje ekonominėje zonoje? Netrukus planuojama vienų projektų pabaiga, kitų – startas. Ar čia vykstantys darbai neleis „miegoti“ Marijampolės regionui? Ar užteks darbo jėgos būsimoms įmonėms? Ar gyventojai turės stabilų ir gerai apmokamą darbą? Ar tapsime svarbiu „tašku“ Europoje dėl to, kad šalia mūsų – ir „Rail Baltica“, ir „Via Baltica“?
Sutaupys pinigų
Marijampolės savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo skatinimo skyriaus vedėjas Darius Cinaitis sako, kad 2020-aisiais pradėtas įgyvendinti projektas „Investicijų pritraukimui svarbios inžinerinės infrastruktūros vystymas“ jau baigiasi – planuojama pabaiga netrukus, iki šių metų spalio 31-osios. Projekto vertė – 3 mln. 166565,62 Eur.
– Tačiau panašu, kad tiek neišleisime, pavyks sutaupyti. Iš viso išleisime apie 2,7 mln. Eur. ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama 85 proc. projekto išlaidų, savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis – po 7,5 proc. išlaidų, – sako D. Cinaitis.
Kad būtų aiškiau, kas bus atlikta (ar jau atlikta) už beveik tris milijonus, pašnekovas pamini matomiausius darbus: įrengta 400 m ilgio gatvė tarp Skriaudučio kaime esančių penkių Marijampolės LEZ teritorijai priklausančių sklypų. Gatvėje įrengti lietaus nuotekų tinklai ir lietaus nuotekų siurblinė, kuri lietaus vandenį pašalina į Skriaudučio upelį.
Gatvėje taip pat įrengti apšvietimo tinklai, pasodinti medžiai, netrukus bus įrengti suoliukai ir šiukšliadėžės. Iki visų penkių sklypų (Juozo Montvilos g.) atvestas vandentiekis, įrengti buitinių nuotekų tinklai ir dvi nuotekų siurblinės. Iki visų sklypų atvestos aukštos įtampos elektros tiekimo linijos, įrengtos 3 transformatorinės: 1,5, 1,6 ir 2,4 MW galios, taip pat atvestas dujotiekis nuo esamo dujotiekio Marijampolės LEZ teritorijoje Nendriniškių kaime, prie geležinkelio.
Šiuo metu Valstybinės reikšmės rajoninio kelio (Juozo Montvilos gatvės) sankirtoje su Nendriniškių kaimo Karolaukio gatve ir naujai pastatyta gatve įrengiama žiedinė sankryža. Darbus planuojam baigti iki šių metų rugsėjo pabaigos.
Plečiasi „Dovista“
Laisvojoje ekonominėje zonoje jau veikia Danijos kapitalo langų ir lauko durų įmonė UAB „Dovista“ – strateginė investuotoja, taip pat numačiusi plėtrą. UAB „Dovista“ vadovas Karolis Jonaitis „Suvalkiečiui“ sakė, kad įmonė plečiasi ne patalpomis, bet gamybiniais pajėgumais, daugėja darbuotojų. Rugsėjo mėnesį jau bus galima kalbėti apie tai, kas konkrečiai padaryta.
– „Dovista“, labai tvariai planuodama savo gamybos, naujų darbuotojų plėtros darbus, daugiau nei pakankamai vykdo įsipareigojimus, kiek žinau, planuoja apie 5 milijonų eurų kapitalo investiciją į gamybą, – sakė Marijampolės LEZ valdymo bendrovės direktorius S. Petrulis.
Iškils maistinių baltymų gamykla
Kaip „Suvalkiečiui“ yra sakęs Kęstutis Lipnickas, maisto technologijų UAB „Divaks“ akcininkas ir vadovas, Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje, apie 4 ha sklype, bus statoma gamykla, kuri gamins aukštos pridėtinės vertės maistinius baltymus iš vabzdžių (didžiųjų milčių). Šią idėją įgyvendina ir į ją investuoja Lietuvos ir užsienio verslininkų valdoma maisto technologijų įmonė – UAB „Divaks“. Įmonėje dirbs apie 100 aukštos kvalifikacijos specialistų.
Paklaustas, kodėl šiam projektui buvo pasirinkta Marijampolė, K. Lipnickas neslėpė, jog Marijampolės LEZ’as atitiko įmonės poreikius: čia puikiai tvarkoma infrastruktūra, logistika, yra ir reikalingų specialistų. Marijampolė jau ir senesniais laikais garsėjo kaip maisto pramonės miestas. Dabar jis pozicionuojamas kaip 3M (medienos, metalo ir maisto) industrijų miestas, nes būtent šių sektorių bendrovės aktyviausiai veikia Marijampolės regione.
Marijampolės LEZ’as plečiasi
LEZ valdymo bendrovė jau pasirašė paskolos sutartį dėl preliminariai 5440 kv. m tipinio gamybos paskirties pastato ir kartu su juo būtinosios infrastruktūros Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje projektavimo ir statybos. Paskolos sutartis pasirašyta su ją administruojančia Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuri šiuo metu reorganizuojama prijungimo būdu prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Projektą, kuris yra iš dalies finansuojamas Paskolos davėjo (beveik 5 mln. Eur sudaro paskola) iš LR valstybės biudžeto lėšų, planuojama baigti iki 2024 m. pabaigos.
– Tikimės, kad visą pastatą išsinuomos finansiškai stiprus, gaminantis aukštesnės pridėtinės vertės gaminius, į plėtrą ir eksportą linkęs investuotojas. Tai turėtų būti netaršus ir be triukšmo vykdomas gamybinis procesas. Privalumai – patogus privažiavimas, patogumas naudojantis infrastruktūriniais Marijampolės pranašumais. Manau, kad rinkoje bus tokių pastatų poreikis. Šių metų spalį–lapkritį turėtų būti baigti projektavimo darbai, po to konkurso būdu pasikviesime partnerystei stiprų ir mūsų filosofijai geriausiai derantį generalinį rangovą, kuris atliks statybos darbus. Atėjus naujam investuotojui, planuojama, kad bus sukurta apie 100 naujų darbo vietų, – apie perspektyvas kalbėjo Marijampolės LEZ generalinis direktorius S. Petrulis.
Paklaustas, ar nerizikinga statyti pastatą, kai gali tik spėlioti, kokia veikla jame galės būti vykdoma, S. Petrulis sakė:
– Taip, yra labai daug pavojų pasaulyje. Bijai vilko – neik į mišką. Arba eik į kitą mišką. Kas geriau – bijoti ir nieko nedaryti, ar bijoti, bet daryti, įvertinant rizikos veiksnius? Tiesiog stengiamės prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. Kai ateis laikas, jei reikės, spręsime šiuos klausimus. Pastatas projektuojamas remiantis geriausia esama praktika, jame bus gamybos ir administracinės patalpos.
Pašnekovas minėjo išskirtinius pastato privalumus: jis bus prie pat „Via Baltica“, „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“ mazgo, prie Lenkijos pasienio, kur LEZ pasiūlys ypač konkurencingas mokestines lengvatas bei naujausią Baltijos šalyse LEZ industrinę infrastruktūrą. Be to, Marijampolėje veikia Profesinio rengimo centras, kolegija, verslus vysto stipriausios mūsų regiono maisto, metalo ir medienos pramonės įmonės.
– Apdirbamosios pramonės makroekonominiai rodikliai nėra optimistiški, situacija dar kurį laiką blogės visoje Europoje. Mes su valdyba, įdėmiai išanalizavę rinkos tendencijas, nutarėme, kad tai puiki proga „užrakinti pinigų kainą“, apsibrėžti šios paskolos sąlygas su paskolos davėju ir pačiu sunkiausiu ekonomikai metu pasiekti palankiausius derybinius rezultatus su rangovais. Tikslas – jau šių metų gale protingai „užrakinus“ statybų bei rangos kainas, kitais metais pasistatyti gamybinius plotus ypač konkurencingomis sąlygomis, – apie planus kalba S. Petrulis.
Jis sako, kad tikslingai einama pagal Marijampolės strategiją (trijų M – maisto, medienos, metalo). Prioritetai, ieškant šių industrijų atstovų tarptautinėje rinkoje, yra Skandinavija, Vokietija, Olandija – daugiausia orientuojamasi į Vakarų Europą. Šioms šalims Marijampolė taps dar patrauklesnė užbaigus „Via Baltica“ ir naują „Rail Baltica“ atkarpą, kuomet bus galima užtikrinti krovinių gabenimą ne tik asfalto keliais, bet ir geležinkeliu tarp Skandinavijos, Rytų ir Vakarų Europos šalių.