www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Gėlėmis apvainikuota Žolinė

Rugpjūčio 15 dieną Katalikų Bažnyčioje švenčiama Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmė. Pamaldose šventinami žolynai, naujas derlius ir vaisiai. Apie Žolinės šventę savo mintimis dalinosi kunigas, Marijampolės kolegijos kapelionas, teologijos mokslų daktaras Kęstutis Žemaitis. Kunigą kalbino „Suvalkiečio“ praktikantė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto antrakursė Gabrielė Minelgaitė.

Kęstutis Žemaitis teigia, kad mūsų kraštas ypatingais Žolinės papročiais nepasižymi. Ričardo Pasiliausko nuotraukos.

Kokia yra Žolinės šventės reikšmė Bažnyčiai?

– Žolinė – viena iš didžiųjų Katalikų Bažnyčios švenčių, kadangi Bažnyčios mokymas remiasi ne tik kristologija, bet ir Švč. Mergelės Marijos patirtimi. Yra tikima, kad Jėzaus motina buvo paimta į dangų su kūnu ir siela, o į vietą atėję apaštalai nerado jos kūno – tik gėles. Šiuo pavyzdžiu biblinė tradicija mums garantuoja nedalomo žmogaus su kūnu ir siela amžinąją egzistenciją.

Kaip Žolinė yra švenčiama Jūsų parapijoje?

– Marijampolėje, kaip ir visoje Lietuvoje, Žolinė švenčiama bažnyčioje, liturgijos metu: specialiai parenkami šv. Rašto skaitiniai, Mišių tekstai, pašventinami žolynai ir gėlės. Kai kunigas pašventina žmonių atsineštas puokšteles bei žoleles, nereiškia, kad tas daiktas įgauna kokią nors magišką galią, tačiau jei žmogus tiki ir gerbdamas pašventintą daiktą pasitiki Dievu, tai per tai veikia Viešpaties malonė ir tas daiktas tampa devocionalija.

Mūsų kraštas ypatingais Žolinės papročiais nepasižymi. Kitur, pavyzdžiui, netoliese mūsų esančiame Punske, kiekvieno kaimo žmonės pina įvairius vainikus iš naujo derliaus paimtų javų ar žolelių ir atneša juos į bažnyčią. Mūsų krašte kartais gali pasirodyti, kad pats Žolinės šventimas yra supaprastinamas: atėjau į bažnyčią, kunigas pašventino gėles ir išėjau. Vis dėlto, visa diena turėtų būti šventė, kurią pasitiktumėme su pakylėta nuotaika. Turime džiaugtis Žoline, nes gerbdami Švč. Mergelę Mariją, mes tampame artimesni Dievui. Buvęs popiežius, kardinolas Racingeris, dar tuomet Benediktas XVI, yra pasakęs, kad mes išliekame Dievo atmintyje, ir kuo labiau mes ten įsispraudžiame, tuo labiau esame verti laimingo prisikėlimo. 

Ar yra tam tikrų žolių ar augalų, kurie yra ypač svarbūs Žolinės šventei?

–  Iš tikrųjų nėra labai svarbu kokias gėlytes atsinešame į bažnyčią. Retai kas pasiima didesnę puokštę gėlių, dažniausiai vyrauja rūtos šakelės ar jurginų žiedai, sudaromos nedidelės puokštelės. Galima atsinešti ir vaisių, tada tai bus tarsi simbolinis derliaus pašventinimas.

Kęstutis Žemaitis.

Turime džiaugtis derliumi, dažnai tai nuvertiname, nesuprantame, kokie esame apdovanoti lyginant su kitais žemės kampeliais. Misionierius, kunigas Hermanas Šulcas filme apie Ruandą yra pasakojęs, kad toje šalyje duona yra prabangos produktas. Šeimos ją valgo ne tris kartus per dieną, o tik kelis kartus per savaitę. Taigi, mes turime dėkoti Dievui, kad mūsų kraštas nebadauja ir turi gerą derlių.

Kaip Žolinės šventės tradicijos keitėsi bėgant metams?

– Nors tik 1950 metais popiežiaus Pijaus XII Marijos paėmimo su kūnu ir siela šventė buvo paskelbta kaip tikėjimo tiesa – dogma, tačiau jos ištakos siekia Jeruzalę dar IV amžiuje. Vėliau ši šventė išplito ir Vakaruose. Lietuvoje po krikšto 1387 metais irgi buvo labai gerbiama Marija. Daug bažnyčių buvo pavadinamos įvairiais jos garbei skirtais titulais, parapijose švęsti atlaidai, procesijose buvo nešamos bažnytinės vėliavos su Marijos atvaizdais.

Marijampolėje Žolinė švenčiama tradiciškai. Iš kartos į kartą perduodami papročiai apie žolynų šventinimą, tačiau vis dažniau pastebimas žmonių mažėjimas bažnyčioje šios šventės metu. Prieš keliolika metų per Žolinę žmonių susirinkdavo, kaip per atlaidus, o dabar net per tokią šventę žmonių kiekis ne tiek daug skiriasi nuo eilinio sekmadienio. Be to, seniau daugiau tikinčiųjų ateidavo su įvairiomis žolelėmis, buvo labiau įprasta atsinešti ir vaisių pintinėlę, kurią kunigas galėtų pašventinti.

Ar yra kokių nors ypatingų atsiminimų, susijusių su Žolinės švente?

– Prisimenu, kai dėl mūsų nepriklausomybės šauklio, kardinolo Sladkevičiaus iniciatyvos Lietuvoje Žolinė buvo pripažinta kaip šventė. Dėl to kilo didelis džiaugsmas.

Kokią reikšmę Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmė turi Jūsų asmeniniam tikėjimui?

– Mergelė Marija yra mūsų motina, todėl ši diena leidžia paminėti jos svarbą. Motinos yra labai reikšmingos mūsų gyvenimuose: kas jas turime – džiaugiamės, o kieno mamos jau yra palikusios ši žemiškąjį pasaulį – liūdime. Marija yra mūsų Bažnyčios motina ir per ją mes patiriame daug malonių. Net pirmas Kristaus stebuklas Galilėjos Kanoje įvyko Marijai paprašius. Ši šventė leidžia pagerbti mūsų visų motiną Mergelę Mariją ir aš Žolinės laukiu su džiaugsmu.

– Kokią žinutę norėtumėte perduoti „Suvalkiečio“ skaitytojams apie Žolinės šventę?

– Švęskime šią dieną ir sveikinkime vienas kitą taip, kaip sveikiname sulaukę šv. Kalėdų ir šv. Velykų. Prisiminkime, kad tai yra mūsų visų dangiškosios motinos šventė. Padarykime pertrauką nuo savo skubėjimų ir rūpesčių, būkime artimųjų apsuptyje ir susitikime bažnyčioje.

– Ačiū už įdomų pokalbį.

Palikite komentarą

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika