www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Atmink, tu niekada nesi paliktas vienas

Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį.
„Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.

Pagalba atvira visiems
Dalydamasis savo patirtimi M. Kriščiūnas sako, kad neretai jaunam žmogui yra sunku tiksliai išsakyti savo jausmus, mintis, todėl pokalbis prasideda nuo to, kuo žmogus gyvena čia ir dabar. Eksperto teigimu, pasitaiko situacijų, kai sunerimę tėvai ar suaugusieji paragina savo vaikus prašyti pagalbos, kartais tiesiogiai kreipiasi ir vaikai bei paaugliai be atskiro paraginimo.
Psichologo nuomone, saugumą ir pasitikėjimą kuria tai, jog „Jaunimo linijos“ teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir konfidenciali.
– Mes neklausiame žmogaus amžiaus, vardo, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, kalbamės tik apie jo patiriamą situaciją ir kylančius sunkumus. Tad ir artimieji gali nežinoti, jog asmuo kreipėsi pagalbos.
„Jaunimo linija“ ir mūsų savanoriai didžiuojasi tuo, kad priimame visus, kuriems reikalinga emocinė parama. Kadangi bendrauti su savanoriais galima tiek telefonu, tiek pokalbiais internetu, keliskart padidėja emocinės paramos prieinamumas – kai kuriems gali būti lengviau bendrauti vienu ar kitu formatu – kuriama saugi atmosfera, kuri paskatina kreiptis įvairaus amžiaus asmenis, turinčius negalią, – pasakojo psichologas.
Pasak M. Kriščiūno, tikslios statistikos, kiek į „Jaunimo liniją“ kreipiasi negalią turinčių vaikų, iki šios dienos nėra, tačiau teigiama, kad tokių kreipimųsi išties pasitaiko.

Psichologas M. Kriščiūnas teigia, jog „Jaunimo linija“ sulaukia vaikų su negalia pagalbos kreipimosi, jie kaskart tampa vis drąsesni ir atviresni.

Kalbama suprantama kalba
„Jaunimo linijoje“ naudojami universalūs instrumentai ir technikos, kurios gali būti pritaikomos nepriklausomai nuo amžiaus ar kitų charakteristikų. Emocijos ir mąstymas yra universalūs reiškiniai, kurie pasireiškia bet kokiame amžiuje bet kokiai lyčiai.
– Be jokios abejonės, skiriasi skirtingų žmonių kalbėjimo manieros, mintys, gebėjimas išreikšti savo jausmus, tad kiekvienas savanoris stengiasi užmegzti unikalų ryšį su savo pašnekovu. Tačiau su kiekvienu iš jų stengiamės kalbėtis nuoširdžiai, asmeniškai, įvardinti jausmus ir „vadinti daiktus tikraisiais vardais“. Matydami, kad problemos gali būti sudėtingos ir ne vienkartinės, visuomet raginame kreiptis tolimesnės pagalbos į skirtingus specialistus, – kalbėjo jis.
Psichologas plėtoja mintį sakydamas, kad kai kurių žmonių emocijas būna lengva atpažinti iš karto, o kai kurių emocijų žodynas yra apribotas žodžiais „gerai“, „blogai“ ar „normaliai“. Dėl šios priežasties stengiamasi prisitaikyti prie besikreipiančiojo ir kalbėti jam suprantama kalba. Kartais savo emocijas yra lengviau pažinti per fizines išraiškas, kartais – per veiksmus ar mąstymą („noriu rėkti“, „noriu verkti“, „noriu juoktis“). Atpažinus emocijas tampa lengviau tvarkytis su nerimu, stresu ir kitomis kylančiomis problemomis.

Matomas pokytis
Kiekviena nemaloni ir negatyvi patirtis gali atitolinti nuo kitų žmonių, gali susidaryti įspūdis, kad jeigu su keliais žmonėmis nejaučiama ryšio, jo nebus galima pajusti su niekuo.
– Po pokalbių su „Jaunimo linijos“ savanoriais neretai girdime, kad priimti ir išgirsti žmonės jaučiasi įkvėpti vilties, jog ir su kitais žmonėmis jiems gali sektis bendrauti ir būti kartu. Manau, kad bendruomenei svarbu suvokti būtinybę būti atviriems, siekti priimti kitus nepriklausomai nuo jų negalios ar statuso, įvertinti tai, kad su kai kuriais žmonėmis galime turėti mažiau natūralių sąlyčio taškų, tačiau tam tikrą ryšį su kitu žmogumi norime pasiekti kiekvienas, – kalbėjo specialistas.
Pastaraisiais metais pastebimi pokyčiai „Jaunimo linijoje“: pokalbiai tampa ilgesni, o problemos – įvairesnės. To priežastys, anot M. Kriščiūno, yra kompleksinės. Jis įvardijo ilgą laiką besitęsusią koronaviruso pandemiją ir karantiną, prasidėjusį karą, taip pat pridūrė, kad ir ekonominiai sunkumai išties prisideda prie įtampos ir nerimo visuomenėje.

Šalyje prieinamos įvairios psichologinės pagalbos galimybės.

Didelė paramos paklausa
M. Kriščiūnas akcentavo, kad jauni žmonės vis drąsiau kalba apie savo psichikos sveikatą, tad ir temos, kuriomis jie kalba, yra vis įvairesnės; visuomet dažnos yra santykių, vienišumo, nerimo, psichikos sveikatos sutrikimų temos, taip pat daugiau nei kas dešimtas kreipimasis yra susijęs su savižudybės rizika ar savęs žalojimu, kuris yra neretai pasitaikantis tarp jaunų žmonių“, – dėstė M. Kriščiūnas.
Be visa ko, patartina suvokti, kad jauni žmonės, pradedantys savo savarankišką gyvenimą, šiuo laikotarpiu dažnai būna nežinioje dėl daugelio visuomeninių, technologinių ir kitų pasikeitimų. Psichologas pabrėžė, jog emocinės paramos poreikis visuomet buvo aukštas, o dabartinis laikotarpis išsiskiria tuo, kad problemų ir sunkių jausmų šaltinių mastas yra itin platūs.
„Jaunimo linija“ teikia emocinę pagalbą telefonu 8 800 28 888 arba internetu https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/
Daugiau apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus bei nemokamos pagalbos galimybes galima rasti interneto svetainėse www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.

Palikite komentarą

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika