Elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje auga, šiemet, kaip skelbiama, jis perkopė 50 tūkst. Tačiau šiuo metu, krintant elektros kainoms, kai kurie žmonės svarsto, ar vis dar verta įsirengti saulės elektrines. Vieni ekspertai mano, šios investicijos atsipirks visada, nors pingančios elektros kainos ir prailgins laikotarpį, per kurį tai nutiks. Kiti mano, kad tapti gaminančiais vartotojais, ką skatina valstybė, daugelis nesiryš, mat ne visiems tai yra aktualu.
Apsimoka-neapsimoka
Saulės elektrinės – būdas sutaupyti pinigų už elektros energiją. Tačiau ne visi, net ir tapę gaminančiais vartotojais, negali pasigirti smarkiai sumažėjusiomis išlaidomis. Viena pagrindinių priežasčių – nepasikeitę elektros vartojimo įpročiai. „Jei neturint saulės elektrinės elektra labiau vartojama vėlai vakare ir naktimis, tai ją įsirengus elektrą reikia įprasti daugiausiai vartoti tuomet, kai šviečia saulė, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Valstybė skatina įsirengti saulės elektrines. Apie 2018-uosius energetikos strategijoje buvo numatyta, kad elektrą gaminančių vartotojų bus apie 500 tūkstančių. Tačiau tikrai ne visi turi galimybes įsirengti saulės elektrines, ne visi turi pinigų, ne visi suvartoja daug elektros, ne visiems tai aktualu.
Neseniai kompensacijoms iš Europos Sąjungos (ES) fondų numatyta per 40 mln. eurų. Be abejo, be paramos saulės elektrinės taip greitai neatsipirktų.
Būtina atlikti namų darbus
Kalvarijos savivaldybėje Liubavo seniūnijoje gyvenantys Rasa ir Gintas Baliuliai pernai liepos pabaigoje įsirengė saulės (fotovoltinę) elektrinę, gaminančią elektrą, ir šiandien džiaugiasi savo pasirinkimu. Tačiau prieš tai reikėjo atlikti rimus „namų darbus“, o ne „viens-du, įsirengiu!“. Kokį variantą pasirinkti? Kuris rangovas patikimas? Kiek man reikia (reikės) elektros kasdieniniame gyvenime? Kokie techniniai parametrai man yra svarbūs? Ir dar daugiau klausimų, į kuriuos teko atsakyti šeimai.
– Pats esu baigęs technikos mokslus, tad rangovus rinkausi atidžiai, žiūrėjau, ką jie siūlo, žinoma, klausiau ir rekomendacijų. Kai kuriuos dalykus reikėjo pasiskaityti arba kitaip susižinoti, pvz., jei nori gauti valstybės kompensaciją, tai turi rinktis iki 10 kilovatų galios, tuomet 30 proc. kainos bus kompensuojama, – sako Gintas Baliulis. – Skaičiavome, kokios galios reikia mūsų namams – suskaičiavom 12,5 kilovato (pagal suvartojamą elektros energijos kiekį). Kompensaciją, kaip ir priklauso, gavome tik už 10 kilovatų. Pagal šiandienos situaciją, atsipirkimas turėtų „ištikti“ po 3,5-4 metų. Tačiau matome, kad elektros rinkos kaina keičiasi.
Vyras pasakoja, kad stebėjo, kiek elektros jų namų ūkis suvartoja per mėnesį, dar „užsidėjo rezervą“ (namo šildymui žiemą). Namuose įrengta oras-oras sistema (paprasčiau kalbant – tai kondicionieriai, kurie žiemą šildo, o vasarą vėsina namus). Malkų krosniai reikia visai nedaug, o jei žiema šilta – ir visai nereikia. Tai vienas iš ekonominių efektų.
Dieną – nemokamai, naktį mokamai
Saulės elektrinės turi tokią savybę – dirba (gamina elektrą), kai šviečia saulė, tai yra dieną. Ir dažniausiai – tik vasarą. Tamsiomis lapkričio ar gruodžio dienomis saulė nedirba – atostogauja kur nors Egipte. Bet yra ir elektros „taupyklė“ – tai, kas nesuvartojama saulėtomis dienomis, saugoma ESO saugyklose. Tad jei skalbimo mašiną jungsime naktį, nors ir mūsų pačių sutaupyta, ši elektra jau kainuos. Nedaug, bet kainuos. Gal kokie 6 centai už kilovatą. Bet – brangstant elektrai, brangsta ir jos saugojimas ESO saugyklose.
Paklaustas, kiek šeima dabar moka už elektrą, Gintas pasako labai gražiai atrodančius skaičius – vos 21-24 eurus per mėnesį (birželio-liepos mėnesiais). Tai kaina už naktį sunaudojamą elektrą (vandens šildytuvas, šaldytuvas ir pan.). Žiemą ekonominio efekto iš saulės elektrinių tikėtis neverta. Tad į klausimą, gal vertėtų dėl galimo efekto nuvalyti sniegą nuo panelių, esančių ant stogo, Gintas turi tvirtą nuomonę:
– Tikrai neverta, juolab, kad, nekvalifikuotai atlikdami šį darbą, galėtume subraižyti paneles. O ir nesaugu žiemą lipti ant apsnigto stogo.
Vertinti, ar verta
– Ar nesigailite dėl šios investicijos?
– Tikrai ne. Kai įsirenginėjome fotovoltinę elektrinę, buvo labai geros sąlygos, bankas davė paskolą su geromis palūkanomis, dar valstybės kompensacija. Manau, net ir turint „laisvus“ 10 tūkstančių, nėra prasmės viską sumokėti iš karto. Bet kiekvieną kartą, svarstant apie saulės elektrinę, reikia žiūrėti, ar verta. Jei tai ketinčiau daryti šiemet, vėl skaičiuočiau, vertinčiau.
– Turbūt ne visi turi galimybę įsirengti saulės elektrinę net norėdami ir pinigų turėdami?
– Taip, tai priklauso nuo namo padėties pagal saulės dislokaciją. Jei stogo šlaitas rytinis-pietinis, tai verta, o jei į vakarus-šiaurę, jei saulę užstoja šalia augantys medžiai ar koks daugiabutis, tai neverta, nebus efekto. Mačiau tokią statistiką – apie 200 000 namų Lietuvoje būtent dėl šių priežasčių negali įsirengti sauls elektrinių.
– Gal išeitis – nutolusios saulės elektrinės?
– Reikia žinoti, kad tuomet visa elektra į tavo namus „važiuoja“ per ESO tinklus, tai yra, už tam tikrą mokestį. O kai ant tavo namų stogo – tai dieną ji nekainuoja nieko, o naktį – 6 centus (šiuo metu), bet kaina rinkoje gali kisti.
– Kokį dar patarimą galėtumėte duoti svarstantiems apie saulės elektrinę ant namų stogo?
– Reikia labai gerai išstudijuoti, ką ir už kiek gausi. Lengva „užkibti“ už mažos kainos, bet rezultatu nesidžiaugsi. Štai toks mažas niuansas: mūsų elektrinėje įrengti optimizatoriai, kurie palaiko nuolatinį režimą – dirba net ir pavėsyje, užslinkus debesims ir pan.). Jie gali būti, bet gali ir nebūti, bet kai yra – yra ir ekonominis efektas. Todėl ir sakau – prieš nusprendžiant reikia labai rimtai atlikti „namų darbus“, kalbėtis su jau turinčiais saulės elektrines, sužinoti jų pliusus ir minusus, įvairius subtilius niuansus. Dabar apie tai yra išties labai daug informacijos. Netoli laikas, kai bus išmaniosios baterijos, be kurių saulės elektrinės ateityje negalės dirbti.