Prabėgo daugiau kaip šimtas dienų, kai Marijampolės savivaldybės administracijai vadovauja antrai kadencijai į direktoriaus pareigas išrinktas Karolis Podolskis. „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta Tumelienė su direktoriumi kalbasi apie svarbiausius darbus Marijampolėje ir kaimiškose teritorijose, problemas, planus ateičiai.
– Prasidėjus pavasariui Marijampolėje prasidėjo ir intensyvūs miesto tvarkymo darbai. Remontuojamos gatvės, asfaltuojami keliai, tvarkomos aikštelės prie daugiabučių namų, tiesiami nauji šaligatviai. Kokie svarbiausi darbai, reikšmingi gyventojams, per pavasarį ir vasarą atlikti mieste?
– Iš tiesų, kasmet Marijampolės mieste vyksta mažesnių ir didesnių pokyčių, o kalbant apie infrastruktūrą, šiltasis metų laikas yra pats darbų bumas, kuris dar vis tęsiasi iki šiol. Sunku būtų išskirti pačius svarbiausius darbus, nes, manau, kad kiekvienas pokytis yra reikšmingas gyventojams. Šiais metais ėmėmės šaligatvių atnaujinimo darbų ir jau galime pasidžiaugti, kad patogiai ir saugiai vaikščioti galima Kauno, V. Kudirkos, A. Civinsko, Geležinkelio ir Jaunimo gatvių šaligatviais. Kai kuriose iš šių gatvių buvo atnaujinta ir važiuojamoji kelio dalis. Nekantriai laukiame Tarpučių gatvės ir šaligatvių atnaujinimo darbų pabaigos. Taip pat ypač džiugu, kad mėgstantys pasivaikščioti palei Šešupės upę dabar turi kur kas ilgesnį maršrutą – nutiesus taką, galima leistis į pasivaikščiojimus nuo A. Civinsko gatvės iki pat futbolo arenos.
Džiaugiuosi, kad vis daugiau daugiabučiuose gyvenančių marijampoliečių rūpinasi automobilių stovėjimo aikštelių atnaujinimu ar rekonstrukcija. Turime puikiai veikiančią programą, su kuria šiemet bus atnaujinta 10 automobilių stovėjimo aikštelių. Gyventojai turi prisidėti ne mažiau kaip 20 procentų atnaujinimui reikalingų lėšų, o Savivaldybė padengia likusią sumos dalį ir taip prie daugiabučių viena po kitos dygsta gražios, tvarkingos, kai kur net gerokai didesnės automobilių stovėjimo aikštelės. Neretai gyventojai pageidauja atnaujinti ir šalia esančius šaligatvius, o tai padaryti galima irgi pasinaudojant šia programa. Kartais automobilių stovėjimo vietų problema būna sprendžiama ir kitais būdais. Pavyzdžiui, atnaujinus prie Marijampolės sporto centro esančią aikštelę, beveik dvigubai padidėjo automobilių stovėjimo vietų, tad aplinkinių namų gyventojai savo automobilius gali palikti joje.
Gyventojai turėjo pastebėti, kad miesto gatvėse tapo gerokai šviesiau. Taip yra dėl to, kad baigiame įgyvendinti projektą, pagal kurį net 63 miesto gatvėse beveik 700 šviestuvų pakeitėme į LED.
Daug dėmesio sulaukė naujam gyvenimui prikeltas „Šaltinio“ progimnazijos stadionas ir laiptų, vedančių į jį, atnaujinimas. Ši vieta tapo puikia aktyvaus laisvalaikio leidimo erdve, į kurią patogu patekti ir neįgaliesiems, ir mamoms su vaikų vežimėliais.
Vienas iš visai neseniai atliktų darbų – riedlenčių parko įrengimas prie Rygiškių Jono gimnazijos. Džiugu dėl jaunų žmonių, kurie galės smagiai čia leisti laiką, susitikti su savo bendraamžiais ir susikaupusią jaunatvišką energiją išlieti ne prie kompiuterių ekranų, o aktyviai leisdami laisvalaikį.
– Ar neliko nuskriausti kaimiškų seniūnijų gyventojai? Kas reikšmingo per šį sezoną padaryta miesteliuose, kaimuose?
– Be abejo, ko gero, paprasčiausia pastebėti mieste vykstančius pokyčius, nes teritorija kompaktiška ir koncentruota. Kaimiškose vietovėse yra šimtai gatvių ir kelių, kurių, kad ir kaip norisi, neįmanoma atnaujinti per vienerius metus, nes lėšų yra tiek, kiek yra. Tačiau kasmet kiekvienoje seniūnijoje yra atnaujinama po keletą gatvių. Jų remontas vyksta pagal patvirtintus planus, kurie sudaromi keliems metams į priekį.
Šiemet didžiausi pokyčiai pasiekė Pietarių ir Puskelnių kaimus. Šiose vietovėse kapitaliai atnaujintos dvi gatvės, kuriose paklotas naujas asfaltas. Džiugu, kad pakeitėme senus šviestuvus į LED, tad dabar ir kaimiškose vietovėse gerokai saugiau ir šviesiau, tai ypač pasijus atėjus rudeniui ir žiemai. Tose vietovėse, kurios gali pasigirti rekreacinėmis zonomis, tvarkomos ežerų pakrantės, kad gyventojams būtų smagiau poilsiauti. Galiu pasidžiaugti aktyviomis bendruomenėmis, kurios pačios stengiasi, kad jų gyvenamoji vietovė gražėtų. Pasinaudojant programa „Kurk Marijampolei“, bendruomenės įsirengs aktyvaus poilsio aikštelę „Paparčio“ sodų bendrijoje, vaikų žaidimo aikštelę Liudvinave, bus išvalyta ežero pakrantė Igliaukoje, o Želsvoje atsiras mažosios infrastruktūros elementų. Tai puikus savivaldos ir bendruomenių sinergijos pavyzdys – bendruomenės pačios sprendžia, ko norėtų, rašo projektus, renka parašus, balsuoja, o Savivaldybės administracija įrengia tai, ko norėjo gyventojai.
Atskiro paminėjimo reikalauja vandentvarkos darbai, kurių šiemet kaimiškose vietovėse atlikta tikrai nemažai. Katiliškėse, Želsvoje, Balsupiuose rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai, Padovinio ir Meškučių nuotekų tinklai prijungti prie miesto tinklų, nauji vamzdžiai patiesti Patašinės kaime, išplėsti vandens gerinimo įrenginiai Sasnavoje, netrukus Buktoje atsiras naujas giluminis gręžinys.
– Marijampolė pagrįstai gali didžiuotis išskirtiniais gėlynais, išpuoselėtais žaliaisiais plotais. Kaip pavyksta kasmet sukurti tokį grožį? Turite puikių gėlininkų, skiriate daug lėšų? Gal šią vasarą mieste ar jo apylinkėse atsirado naujų žaliųjų plotų?
– Tikrai smagu, kai marijampoliečiai ir turistai fotografuoja gražiuosius mūsų gėlynus ir įspūdžiais dalijasi su draugais. Sukurti ir išlaikyti gražius gėlynus kainuoja daug laiko ir gebėjimų, be abejo, atsieina ir lėšų. Gėlynų įrengimui ir jų priežiūrai skiriame apie 130 tūkst. eurų. Palyginti su kitomis išlaidomis, tai nėra didelė suma, už kurią mūsų specialistai ir gėlynus prižiūrinčios įmonės sukuria nuostabų grožį, garsinantį Marijampolę. Šiemet Vytauto parke šalia gražiųjų gėlynų sužydėjo ir tūkstančiai tulpių, krokų, o neabejingų žmonių dėka buvo įrengtas rožynas.
Įvairiaspalviais žiedais pasipuošė ir aikštė, Poezijos parkas, kitos erdvės. Norisi, kad žmonės saugotų tai, kas sukurta, ir neturėtų kėslų niokoti, nors visko pasitaiko. Šiemet pabandėme įsėti žydinčią pievą Pašešupio parke ir prie A. Civinsko gatvės tako. Pastarojoje vietoje pieva prigijo ir jau spėjo pasipuošti kol kas dar negausiais žiedais, o parke, tikimės, visas grožis atsiskleis kitais metais. Stengiamės nuolat prižiūrėti ir žaliuosius plotus, kad jie būtų patrauklūs akiai, juk esame gražus ir žalias miestas, turime pateisinti tokį sukurtą įvaizdį.
– O kaip puošiasi Marijampolės savivaldybės kaimai ir miesteliai? Ar Marijampolės savivaldybė skiria lėšų, ar seniūnijos, bendruomenės tai daro savo jėgomis?
– Nežinau nė vienos seniūnijos, kurioje nežydėtų gėlės. Kaimuose ir miesteliuose grožį kuria seniūnai su visų pagalba. Labai smagu matyti, kad prie gražių darbų itin aktyviai prisideda bendruomenės, tai rodo, kad žmonėms svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena. Turime ir programą, pagal kurią gyventojai planuoja, kaip norėtų apželdinti savo viešąsias erdves, mūsų specialistai suteikia visas reikalingas konsultacijas, nuperka reikalingų augalų, subūrę talkas bendruomenės augalus pasodina ir prižiūri. Kasmet pavasarį skelbiame kvietimus šiai programai, ir gyventojai noriai joje dalyvauja.
– Gyventojai pastebi puikiai tvarkomą miesto aplinką, bet kelia klausimus, kodėl nesikeičia situacija prie buvusios 4-osios vidurinės Petro Armino gatvėje? Kaip stovėjo mokykla užkaltais langais, apaugusi žolėmis, taip tebestovi. Kada galima laukti tų permainų ar iš viso nebelaukti?
– 4-osios vidurinės pastatas Petro Armino gatvėje nepriklauso savivaldybei. Jis yra parduotas. Pastatą valdo privatus asmuo. Tikimės, jog pastatas ir aplinka ten bus įveiklinti ir toje vietoje turėsime nebe užkonservuotą, o atnaujintą teritoriją.
– Dar vienas skaudulys – vyresnio amžiaus marijampoliečių pamėgta poilsiavietė prie „Krokodilo“ Liudvinavo seniūnijoje. Žmonės sako, kad valdžia žadėjo poilsiavietę sutvarkyti, bet kol kas aplinka netvarkoma, apaugusi žolėmis, krūmynais. Kodėl taip yra?
– Viena dalis tos teritorijos yra privati, kita – valstybinė, prižiūrima savivaldybės. Tačiau investuoti į „Krokodilo“ teritoriją neplanuojame. Vietoj to netrukus turi prasidėti darbai Marių parko saloje. Ši vieta taps tikra poilsio oaze, kurioje bus smagu leisti laiką įvairaus amžiaus žmonėms. Valstybinę „Krokodilo“ parko teritoriją su mišku planuojame grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri ją perduos Valstybinių miškų urėdijos priežiūrai.
– Marijampolę puošia renovuoti namai. Architektų skoningai parinkti fasadai daro miestą gražesnį, išskirtinį. Kita vertus, tai ir nauda gyventojams – mažesnės šilumos kainos. Ar sėkmingai Marijampolėje vyksta daugiabučių renovacija, kiek namų bus atnaujinta šiais metais?
– Daugiabučių namų renovacija Marijampolės savivaldybėje vyko ir vyksta tikrai sparčiai. Visai neseniai užsitikrinome finansavimą dar 28 namams. Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad esame ketvirta savivaldybė šalyje pagal teikiamų renovacijos paraiškų skaičių. Tai rodo, kad gyventojai rūpinasi šilumos suvartojimo kaštais ir supranta, jog vienintelis būdas už šilumą mokėti mažiau – namo modernizavimas. Skaičiuoju, kad kasmet renovuojami 6–8 daugiabučiai. Matome, kad dar yra 59 daugiabučiai namai, kurių šilumos suvartojimas yra labai didelis, bet jau 16 iš jų yra parašę prašymus įtraukti į renovacijos programą, tad neekonomiškų namų sumažės. Galbūt likusieji taip pat pasvers modernizavimo naudą ir nuspręs, kad nori už šildymą mokėti mažiau.
– Artėja rugsėjo 1-oji, naujų mokslo metų pradžia. Ką naujo moksleiviai, darželinukai, pedagogai ras sugrįžę į gimnazijas, progimnazijas, mokyklas ar darželius?
– Iš Savivaldybės biudžeto šiemet finansuojame švietimo įstaigų atnaujinimo projektų už beveik 3 mln. eurų. Pasitelkiame ir kitus finansavimo šaltinius. Patys didžiausi pokyčiai palies lopšelius-darželius „Rasa“ ir „Nykštukas“, „Žiburėlio“ mokyklą-daugiafunkcį centrą, Rimanto Stankevičiaus progimnaziją. Įstaigose bus keičiami langai ir durys, atliekami stogo remonto ir sienų šiltinimo darbai, keičiamos vamzdynų sistemos, įrengiamos nuovažos ir atliekami kiti svarbūs darbai, tokie, kaip pritaikymas neįgaliesiems.
Mokyklose, progimnazijose ir gimnazijose vyksta vienokie ar kitokie darbai. Vienur remontuojami sanitariniai mazgai, laiptinės, atnaujinamos viešosios erdvės, kitur – remontuojamos klasės, keičiamos durys ir pan. Tokia pati situacija yra ir vaikų darželiuose. Čia remontuojamos grupės, edukacinės erdvės, sanitariniai mazgai. Tikimės, kad daugumą darbų pavyks padaryti iki rugsėjo pirmosios. Labai svarbu, kad jaunąją kartą suptų saugi ir patogi aplinka, todėl kasmet ir skiriamas ypatingas dėmesys švietimui.
– Nuo rugsėjo 1-osios Marijampolės miesto ir priemiesčio autobusuose bus galima važinėti su elektroniniu bilietu. Tai Marijampolės savivaldybės administracijos projektas. Kokia jo nauda?
– Į mūsų gyvenimą kasdien įžengia vis daugiau technologijų, o mes vis labiau priprantame prie jų ir ilgainiui pagalvojame, kaip jos palengvina mūsų kasdienybę. Ne išimtis – ir viešasis transportas, kurį norime populiarinti. Būtent dėl šios priežasties mes ir ėmėmės įgyvendinti ES projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Marijampolėje“. Buvo įrengtos elektroninės švieslentės autobusų laukimo paviljonuose, pėsčiųjų perėjos pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įrengtas perėjų kryptinis apšvietimas, o elektroninis bilietas – dar viena šio projekto priemonė.
Elektroninio bilieto sistema padės tobulinti viešojo transporto maršrutus. Sistema suteikia galimybę stebėti keleivių srautus, todėl, turint tikslius ir patikimus duomenis, bus galima efektyviau paskirstyti viešąjį transportą.
Įdiegus naująjį elektroninį bilietą, marijampoliečiams bus pasiūlyta ir naujų terminuotojo bilieto rūšių: mėnesinis bilietas visoms dienoms, mėnesinis darbo dienoms, 7 dienų ir metinis bilietas. Sistema integruota į moksleivio pažymėjimą, tad mokiniai, keliaudami viešuoju transportu, galės naudotis jau turima mokinio pažymėjimo kortele, jokios papildomos el. bilieto kortelės jiems nereikės.
Įsigyti naująją el. bilieto kortelę ir papildyti elektroninę piniginę jau nuo rugpjūčio 17 d. bus galima Marijampolės autobusų stotyje, esančioje Stoties g. 2B, o nuo rugpjūčio 21 d. – visuose miesto autobusuose. Vėliau visus su el. bilieto kortele susijusius veiksmus naudotojai galės atlikti ir svetainėje www.autobusubilietai.lt. Pirmosios 10 000 el. bilieto kortelių keleiviams bus išdalintos nemokamai, jei keleivis papildys kortelę suma, ne mažesne kaip 3 eurai.
– Ar idėja Aušros gatvėje statyti tiltą, taip mažinant spūstis Mokolų, Tarpučių mikrorajonuose, jau palaidota?
– Šios idėjos nelaidojame. Šiuo metu vyksta senojo projekto atnaujinimas, kad turėtumėme naujausią versiją, o toliau viskas priklausys nuo finansavimo šaltinių, kurių ieškosime. Norime būti pasiruošę, kad atsiradus galimybei galėtumėme įgyvendinti projektą.
– Jeigu turėtumėte galimybes, kokį svarbiausią darbą dėl geresnio marijampoliečių gyvenimo pirmiausia darytumėte?
– Kiekviena sritis, ar tai būtų savivaldybės infrastruktūros klausimai, socialiniai ar švietimo klausimai – reikalauja kasdienių sprendimų, todėl svarbiausia, jog pagal turimas finansines galimybes kiekviena tų sričių būtų tobulinama, dirbtų kompetentingi, savo veiklai atsidavę žmonės.
Nemažas iššūkis laukia su darbais, kuriems įgyvendinti yra skirtos Europos Sąjungos investicijos. Esame paruošę projektinių idėjų už daugiau kaip 70 milijonų eurų, kurios apima tvarią plėtrą, viešųjų paslaugų prieinamumą, socialinę sritį, sveikatos paslaugų gerinimą, švietimą, darnų judumą, vandentvarką, turizmą, žaliąją infrastruktūrą, atliekų tvarkymą ir kitas sritis. Tai bus investicijos, kurios gerokai prisidės prie dar modernesnės Marijampolės kūrimo.