Ko sukilo Trakiškių kaimo gyventojai?
Nuo rugpjūčio 21 d. Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimu dėl įrenginėjamos žiedinės sankryžos uždarius kelio atkarpą nuo prekybos centro „Moki-veži“ iki Marijampolės LEZ ir eismą nukreipus Trakiškių kaimo Dambraukos bei Lauko gatvėmis, vos prašvitus per gyvenvietę ėmė dundėti vilkikai, miškovežiai, statybos technika. Arčiausiai gatvės gyvenantys žmonės griebėsi už galvų, kas čia darosi – langai, sienos dreba. Dambraukos gatvė, kurios dalis dar sovietmečiu armėnišku asfaltu klota, tokios gausos krovininio transporto neatlaikys. Gyventojai sunerimo ir dėl vaikų saugumo, gatvė be šaligatvių, be pėsčiųjų perėjos. Susirinkę į būrį žmonės tarėsi, ką daryti, kvietėsi Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą, atvyko ir Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Krovininis transportas užplūdo Trakiškių gyvenvietę
Prie gatvės nuosavame name gyvenanti moteris pasakojo iš pradžių nesupratusi, kas čia darosi. Penkta valanda ryto, dar tamsu, o mašina paskui mašiną lekia, vis garsyn, smarkyn dunda. „Net lova mano drebėti ėmė“, – guodėsi gyventoja.
Trakiškių žmonės gailavo, kad prie tokio eismo intensyvumo ir apkrovos nieko neliks iš gatvėje nutiesto asfalto. „Mums vienas vilkiko vairuotojas tiesiai šviesiai pasakė: po trijų keturių dienų, jeigu ir toliau tiek daug sunkiasvorių mašinų važiuos, iš asfalto nieko neliks“, – pasakojo žmonės.
Jų teigimu, ne tai baisiausia, nors, aišku, gaila kelio. Svarbiausia eismo saugumas. Gatvėje nėra šaligatvių, nėra pėsčiųjų perėjos, nėra „Gyvenamosios zonos“ ženklų, kas reikštų, kad leistinas greitis tėra 20 km per valandą, kad pėstieji turi pirmenybę. O gyvenamųjų namų daug, daug ir mokyklinio amžiaus vaikų. „Čia pat rugsėjo pirmoji, koks bus mokinukų kelias į mokyklą ir atgal, mes, tėvai, iš proto išeisime“, – kalbėjo viena gyventoja. Jai pritarė kita, sakydama, kad ne tik vaikų reikia žiūrėti, bet ir garbaus amžiaus žmonių saugumo, kaip jiems pereiti gatvę, kai viena mašina paskui kitą dunda. Ir kelkraščiu baisu eiti, kad neužkabintų. Rytmetį net krovininio transporto spūstys susidarė. Pakrauti miškovežiai į bendrovę „Juodeliai“ viens paskui kitą važiuoja, į „Dovistos“ bendrovę – vilkikai, dar kiti į Baraginę, nes per Trakiškių kaimo Dambraukos gyvenvietę paliktas vienintelis susisiekimo kelias. Žmonės suskaičiavo, kad per dieną pravažiuoja apie 250 krovininių mašinų.

Ieškojo kitų sprendimų
Kol Trakiškių moterys emocingai dėstė apie pavojus, vyrai svarstė, kokia išeitis galėtų būti. Visi supranta, kad žiedinė sankryža reikalinga, ją reikia įrengti, bet juk įmanoma rasti ir kitų apvažiavimų krovininiam transportui.
Žmonės į pasitarimą pakvietė ir Marijampolės savivaldybės tarybos narį Eugenijų Alesių. Vyrai važiavo prie žiedinės sankryžos, kur, jų nuomone, galima būtų įrengti žiedo apvažiavimą. „Čia kelias padarytas, tereikia plokštes nuleisti, žvyro, skaldos papilti ir puikiausias apvažiavimas“, – sakė gyventojai. Juolab kad juo jau naudojasi statybininkų technika. Ir važiuojantiems į LEZ arčiau būtų, ir Trakiškių gyventojams pro namus tiek daug mašinų nedundėtų. „Juk pigiau apvažiavimą įrengti, negu sulaužytą kelią atstatyti“, – sakė gyventojai.

Kęstutis Mažeika kėlė klausimą, kodėl žiedinė sankryža nerengiama dalimis, eismą leidžiant viena puse, o šią sutvarkius – kita, kaip daroma remontuojant magistralę „Via Baltica“?
Kitos išeities nėra
Su Trakiškių kaimo gyventojais atvykęs susitikti Marijampolės savivaldybės meras P. Isoda sakė suprantantis žmonių nerimą ir rūpestį. Taip, gyvenimo sąlygos jiems pablogėja, bet nėra kitos išeities. Mero teigimu, Savivaldybės administracijos specialistai iki priimdami šį sprendimą svarstė įvairiausias galimybes, kaip darant remontą organizuoti eismą, bet rasta tik viena išeitis – eismą kreipti Trakiškių kaimo Dambraukos gatve.
Meras į siūlymą remontą daryti viena puse, paskui pereiti į kitą, atsakė, kad apie tai jau kalbėta su darbų rangovais. Jie paaiškino, kad technologiškai negalima rengti pusės žiedinės sankryžos, nes klojama trijų sluoksnių danga. Po kiekvieno sluoksnio paklojimo atliekami bandymai, laboratorija tikrina, ar viskas gerai padaryta, ir tik tada leidžia kloti kitą sluoksnį. „Technologiškai negalima įrengti pusės žiedinės sankryžos trijų sluoksnių, tada kitoje pusėje dėti tris sluoksnius. Susideda daug komponentų: sujungimo sudėtingumas, patikimumas, atsparumas krinta ir t. t.“, – kalbėjo P. Isoda.
Meras statybos rangovui perdavė gyventojų siūlymą šalia žiedinės sankryžos laukuose padaryti laikiną apvažiavimą, kur dabar važinėja statybininkų technika, bet statybininkai aiškiai išdėstė, kad pievoje norint paleisti transportą, vežantį 30–40 tonų, reikia padaryti normalią sankasą, pastatyti naują kelią, neužtenka kelias mašinas skaldos išpilti. Naujai statoma gatvė pietinėje LEZ dalyje dar nėra pabaigta ir atiduota naudoti, ja kol kas negalima transportui važiuoti.

„Aš suprantu, kad Trakiškių gyventojams pro juos nukreiptas eismas kelia daug nepatogumų, bet tai laikini nepatogumai, turime pakentėti iki trijų savaičių. Nėra kaip kitaip patekti į Baraginės kelią. Visas gatves, kurias sulaužys transportas, rangovas įsipareigojo sutvarkyti“, – kalbėjo meras P. Isoda.

Žiedinės sankryžos remontas numatytas iki rugsėjo 11-osios.