Artėjant naujiems mokslo metams, dažnam kyla klausimas: kokius užkandžius įdėti vaikui į mokyklą, kad jis nesimaitintų bandelėmis ar traškučiais. Dažnai tėvai pasirenka greičiausią sprendimą – duoda savo mokyklinukui pinigų ir pasirinkimo laisvę pačiam išsirinkti, kaip numalšinti alkį. Gerai, jei vaikas mokyklos valgykloje pavalgys šilto maisto. O jei ne?
Apie alternatyvą valgyklos maistui – maisto dėžutes – kalbamės su Kristina Kučinskaite, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento vyriausiąja specialiste-maisto produktų inspektore.
– Kaip suderinti vaiko norus ir tėvų pastangas?
– Tėveliams pažįstama situacija, kai vaikas prašo įdėti į užkandžių dėžutę sausainių, saldainių ar kitų saldumynų. Tačiau jei paisoma tokių vaiko norų, tėvai daro ,,meškos paslaugą“: saldumynai padidina tikimybę ateityje susirgti diabetu, turėti antsvorio, be to, tai – ne pats geriausias pavyzdys kitiems vaikams – ir jie užsinori saldėsių.
Užkandžių dėžutėje (pirmiausia!) turėtų būti sveikatai palankūs dalykai: daržovės, vaisiai, viso grūdo duonos sumuštiniai su įvairiausiai ingredientais.
Jeigu vaikas mokykloje ar darželyje valgo pietus, užkandžių dėžutės turinys gali būti lengvesnis. Jei maistą iš namų nešasi pietums, jis turėtų būti sotesnis, subalansuotas: gausus lėtai skaidomų angliavandenių, baltymų, riebalų, kad užtektų energijos iki kito sotaus valgymo.
Jei vaikas po mokyklos dar skuba į būrelius, įvertinkime likusį laiką iki vakarienės namuose ir pasirūpinkime sveiku užkandžiu. Tėvai turėtų padėti vaikui išlaikyti valgymo režimą. Užkandžiai tinka alkiui numalšinti, tačiau jie neturėtų būti vieninteliai dienos patiekalai, pietums reikėtų rinktis virtus, troškintus patiekalus.
– Rudenį gausu vaisių – ką patartumėte dėti vaikams į mokyklą?
– Obuolys, kriaušė, slyva puikiai tinka užkandžiams, juose daug naudingųjų medžiagų, be to, vaikui juos patogu valgyti, užkandžių dėžutėje jie nesusitrins. Obuoliuose gausu vitaminų C, B1, P, A, ląstelienos, pektinų, geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio ir antioksidantų. Kriaušės puikiai numalšina troškulį, jose daugiau cinko, negu kituose vaisiuose (cinkas stiprina imunitetą, gerina virškinimo sistemos darbą, padeda atsinaujinti ląstelėms), daug ir širdžiai būtino kalio, taip pat vario, geležies, magnio, šiek tiek natrio, kalcio, fluoro, fosforo ir jodo. Slyvose yra B grupės vitaminų, vitamino C, karotino, daug kraujagysles stiprinančio vitamino P, vitamino E kur kas daugiau nei vyšniose, apelsinuose, mandarinuose ar kriaušėse, taip pat daug vario, kalio, cinko, kalcio, fosforo, gausu angliavandenių, kurie labai lengvai pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis.
– O jei suvalgęs obuolį vaikas norės ko nors rimčiau?
– Galima rinktis duoniukus, trapučius ar paplotėlius. Paplotėliai dažniausiai kepami iš rupiai maltų miltų, be mielių ir druskos. Duoniukai vaikams kur kas naudingesni, negu riestainiai ar sausainiai. Yra ir plonų duonos traškučių be mielių – su kmynais, česnakais, įvairiais grūdais. Sūrio lazdelės – puiki alternatyva bulvių traškučiams ar sausainiams.
Riešutai – energijos šaltinis, jie puikiai numalšina alkį. Juose gausu aminorūgščių, vitamino E, folio rūgšties, imunitetą stiprinančių mineralų: vario, magnio, kalio, cinko, jodo ir seleno. Anakardžiai labai naudingi smegenims, juose nemažai angliavandenių, geležies beveik tiek pat, kiek mėsoje. Migdoluose daugiausia kalcio, gausu magnio, vitamino E. Graikiniuose riešutuose ypač daug vitamino C.
Vietoje saldainio puikiai tiks džiovinti vaisiai, vietoje sausainių – traškus užkandis.
– Apibendrinkite, ką rekomenduotumėte neštis į mokyklą?
– Puikiai tinka daržovės, šakniavaisiai, vaisiai, uogos ir jų nesaldinti gaminiai; ankštinių, sėklų, kruopų, riešutų nesaldinti ir nesūdyti gaminiai, pusryčių dribsniai; nesaldūs pyragai su vaisiais, uogomis; rupių, visagrūdžių miltų duona, kiti gaminiai ir kepiniai; geriamasis vanduo, nesaldintos žolelių arbatos, nesaldžios sultys; visi produktai, kurie paženklinti „Rakto skylutės“ simboliu. Tėveliai turi atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas. Didesnė tikimybė, jog maistas atsidurs skrandyje, jeigu priešpiečių dėžutės turinys bus ne tik sveikas, bet ir patrauklus. Juk ne tik mes – ir vaikai pirmiausia valgo akimis.
– Ko nereikėtų vaikui dėti į maisto dėžutę?
– Joje neturėtų būti rūkytų, sūdytų, konservuotų, konditerinių gaminių, saldainių. Reikėtų vengti džiovintų vaisių su cukrumi, bulvių ir kukurūzų traškučių. Taip pat – ir gazuotų, energinių, saldintų gėrimų, riebaluose skrudintų, gruzdintų ar spragintų gaminių, maisto, kuriame gausu saldiklių, konservantų, dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.
– Gal galite pateikti maisto dėžutės pavyzdžių?
Suktinukai. Rinkimės viso grūdo tortilijas ir į jas vyniokime sūrį, kumpį, daržoves. Standžiai susukime, perpjaukime į keletą dalių – mažesnes galima persmeigti iešmeliu, didesnes susukti į sviestinį popierių.
Iešmeliai. Tas pats pomidoras, tas pats sūris ar kita daržovė, bet jei tai patiekta sumovus ant iešmelio – vaikams tūkstantį kartų skaniau.
Suvožtinis. Paprastą sumuštinį su sviestu ir virta dešra pakeiskime storu, daugybe ingredientų papildytu suvožtiniu. Pasirinkime visagrūdį batoną, patepkime abi puses tepamu varškės sūriu ir improvizuokime. Į suvožtinį galima dėti kiaušinių, salotų, agurkų, kumpio, sūrio, sūdytos lašišos…
Virta mėsa. Iš vakaro išvirtą garuose ar iškeptą orkaitėje gabalėlį mėsos tiesiog supjaustykime plonomis riekelėmis ir dėkime į priešpiečių dėžutę, šalia įdėkime pesto padažo ir daug daržovių.
Užtepėlės. Jei vaikas mėgsta humusą ar kitas daržovių pagrindo užtepėles, pagaminkime jų daugiau, įdėkime į priešpiečių dėžutę atskirame indelyje. Prie jų tinka morkų, agurkų, paprikos, salierų ar viso grūdo duonos lazdelės.
– Ačiū už rekomendacijas!