Žmonės, kurie vietoj karvės pieno renkasi augalinį, turi daugybę pasirinkimų. Augaliniai gėrimai kasmet patraukia vis gausesnio būrio žmonių dėmesį, juos renkasi pageidaujantys įdomesnių skonių, netoleruojantys laktozės ar tiesiog ieškantys tvaresnės alternatyvos įprastam karvių pienui. Visgi net ir augalinių gėrimų poveikis aplinkai skiriasi – kiekvienas jų turi savų privalumų ir trūkumų, į kuriuos verta atsižvelgti renkantis tvariausią variantą.
„Kasmet matome augalinės kilmės produktų pagrindu gaminamų gėrimų paklausos augimą. Tai lemia ne tik susidomėjimas tvarumu, ekologiška produkcija, bet ir vis besiplečiantis šių gėrimų asortimentas: pirkėjai gali rinktis pagamintus iš kelių rūšių riešutų, sojų, avižų, ryžių, taip pat papildytus įvairiomis naudingomis medžiagomis. Dažnai šie gėrimai vadinami alternatyva įprastam pienui, tačiau tai nereiškia, kad reikia rinktis tik vieną iš jų. Matome, kad pirkėjai į krepšelį dedasi tiek karvės pieną, tiek augalinį gėrimą – taip praturtindami ir paįvairindami savo mitybą“, – sako komunikacijos specialistė V. Budrienė.
Ekspertai neabejoja, kad augalinis pienas laimi prieš karvės pieną, kai kalbame apie jo gamybos poveikį aplinkai. Tačiau ne visi augaliniai gėrimai daro vienodą įtaką gamtai ir atmosferai. Pavyzdžiui, migdolų pienas turi mažiausią poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui, tačiau jo gamybai sunaudojami didžiuliai kiekiai vandens. Taigi – kuris augalinis gėrimas, lyginant su karvės pienu, turi didžiausią teigiamą poveikį planetai?
Karvės pienas
Nors atrodytų, kad karvės pienas yra pats natūraliausias dalykas, visgi, ekspertų teigimu, už jį draugiškesni aplinkai yra kone visi augaliniai gėrimai. Tyrimai rodo, kad tradicinė pieno gamyba yra maždaug tris kartus intensyvesnė anglies dioksido išmetimo požiūriu, jai paprastai reikia net kelis kartus daugiau žemės, nei augalinės kilmės alternatyvoms. Žinoma, karvės pienas turi savų privalumų: jo kaina yra tinkama kiekvienam, tai puikus būdas gauti baltymų ir aprūpinti organizmą kaulų sveikatai svarbiu kalciu. Be to, pasirinkdami skirtingo riebumo pieną galime reguliuoti gaunamų riebalų kiekį.
Migdolų gėrimas
Jo gamybos metu sukuriama bene mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, lyginant su kitomis pieno ar augalinių gėrimų rūšimis. Migdolų medžiai sulaiko ir kaupia anglies dioksidą savo šaknyse, todėl CO2 išmetama daug mažiau, nei auginant avižas, ryžius ar sojas. Kita vertus, migdolų pienui gaminti reikia daug vandens – vienam Kalifornijos migdolui suliejama iki 12 litrų. Būtent Kalifornija yra didžiausia pasaulyje migdolų gėrimo gamintoja, po jos seka Australija, o šie regionai yra linkę į sausras, todėl gali kilti klausimų dėl pramoninės šių riešutų gamybos vietovėse, kurios nėra turtingos vandens ištekliais. Kita aplinkosaugos problema iškyla dėl reikalingo didelio kiekio bičių, kurios apdulkintų augalus. Deja, šiems vabzdžiams ypač kenksmingi pesticidai, kuriais purškiami migdolų medžiai, todėl JAV pastebimas aukštas bičių mirtingumas.
Kokosų gėrimas
Gaminant šį gėrimą, vandens suvartojama daug mažiau, nei jo prireikia kitiems gėrimams. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų taip pat išmetama labai mažai, nes kokosų medžiai kaupia CO2. Kita vertus, dėl didėjančios kokosų paklausos vis intensyviau kertami miškai. Kokosai auginami daugiausia tropinėse vietovėse, pavyzdžiui, Indonezijoje, o juos gabenant sunaudojama daug iškastinio kuro. Gyvūnų teisių organizacijos taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kokosų riešutams rinkti naudojamos beždžionės, kurios dažnai dirba ne pagal savo jėgas ir nepalankiomis sąlygomis.
Parengta pagal fabula.lt informaciją