www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Nieko nėra baisiau už gaisrą, kuris palieka žmones be nieko.  Dūmų detektoriai gali padėti jo išvengti

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5253 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų sumažėjo, bet statistika vis tiek skaudi. Gaisruose šiemet žuvo 60 žmonių, o 117 patyrė traumų. Ugniagesiai sako, kad tokių nelaimių būtų mažiau, jeigu gyventojai namuose turėtų įsirengę autonominius dūmų detektorius.

Pasak inspektoriaus G. Dirdos, nesinori žmonių gąsdinti baudomis, norisi, kad jie suvoktų detektoriaus naudą. Ričardo Pasiliausko nuotraukos.

Garsinis signalas praneša apie nelaimę

Gaisrų priežastys įvairios. Ir neatsargus elgesys su ugnimi, netvarkingi elektros prietaisai ar instaliacija, netvarkingos krosnys. Gaisrų priežastis tiriantys ugniagesiai vienareikšmiškai sako, kad tikrai ne vieno gaisro, o ypač jo skaudžių padarinių, būtų išvengta, jeigu gyventojai savo būstuose turėtų įsirengę autonominius dūmų detektorius. Kai patalpoje atsiranda dūmų, šie prietaisai garsiu signalu perspėja žmones apie kilusį gaisrą.

Pernai šalyje, suveikus dūmų detektoriams, buvo išgelbėta ne viena gyvybė. Neretai gaisrai kyla naktį, tad, turint šį prietaisą namuose, šaižus jo garsas prikelia iš miego ir tragedijos dažniausiai pavyksta išvengti. Be to, greitai sureagavus į detektorių pavyksta apsaugoti ir namus, turtą. Tai irgi be galo svarbu. Kas patyrė, žino kaip jaučiasi žmogus, kai ugnyje pražūsta visas jo gyvenimo turtas.

Pamiršta verdamą valgį

Pasak Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus Ginto Dirdos, pastaruoju metu vos ne kas savaitę įregistruojami pranešimai apie gyventojų butuose sukeliamus gaisrus. Dažniausias scenarijus – žmogus ant viryklės užkaičia virti valgį ir, belaukdamas kol maistas išvirs, užmiega. Prabunda, kai į duris jau beldžiasi ugniagesiai. Gaisrininkus iškviečia dūmų kvapą laiptinėje pajutę kaimynai.

Inspektoriaus teigimu, toks atvejis ką tik įregistruotas R. Juknevičiaus gatvės 10-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje. Rugpjūčio 29-ąją, apie 14.30 val., minėto namo gyventojai pranešė, kad laiptinėje jaučiamas stiprus dūmų kvapas. Atvykę ugniagesiai pateko į butą ir rado ant viryklės paliktą virti puodą su maistu. Maistas jau buvo suanglėjęs, puodas išdegęs. Šeimininkas girtutėlis miegojo. Ugniagesiai išjungė viryklę, nukėlė puodą, išvėdino buto ir laiptinės patalpas. Didelės nelaimės pavyko išvengti.

Neramina tai, kad šis R. Juknevičiaus gatvės 10-ojo namo gyventojas ugniagesiams puikiai žinomas. Bent kartą per metus gaisrininkai būna kviečiami gesinti jo virtuvėje ant viryklės palikto degančio puodo.  R. Juknevičiaus 10-ojo namo gyventojai, reaguodami į kasmet kylančius gaisrus, bendruomenės sprendimu laiptinėje įsirengė dūmų detektorių, kuris praneša, jeigu kuriame nors bute kažkas ima degti. Taip žmonės apsaugo savo turtą.

Prieš keletą savaičių Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai buvo iškviesti gesinti gaisro Kalvarijoje, Laisvės gatvėje esančiame daugiabutyje. Vienam žmogui sukėlus gaisrą, nukentėjo ir kiti butai, apačioje įsikūrusios parduotuvės. Aprūko sienos, laiptinės, viskas buvo sulieta vandeniu. Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus G. Dirdos teigimu, jeigu nors viename bute būtų įrengtas dūmų detektorius, ugniagesiai gelbėtojai būtų iškviesti daug anksčiau. Tuomet ir nuostoliai būtų mažesni.

Nebūtinai gaisrą namuose, pamiršdami valgį ant viryklės, sukelia neblaivūs asmenys.

Tikrai ne vienam iš mūsų teko užkaitus puodą išsprūsti padirbėti lauke, užsižaisti kompiuteriu, užsnūsti ar tiesiog dėl didelio nuovargio, darbų gausos užmiršti, kad verda valgis. Priminimas būdavo baisus kvapas, kuris neišsikvėpdavo gerą savaitę, dūmai, aprūkę virtuvės lubos ir sienos. Jeigu namuose būtų dūmų detektorius, tik pradėjus svilti maistui ir rūkti dūmams, jau gautume signalą. Marijampolietė Irena, gyvenanti nuosavame name, pasakojo, kaip gana vėlai užkaitė virti slyvų košę. Košė verda ilgai. Moteris nepajuto, kaip užsnūdo. Pribudo nuo kartaus iš virtuvės sklindančio kvapo. Puodas su slyviene jau degė. Moteris net prisiminti nenori, kiek jai laiko reikėjo, kad virtuvė atgautų pirmykštį vaizdą, kiek vėdino namus. Ir tai palyginus laimingai baigėsi. Juk ji galėjo neprabusti.

Detektoriaus bateriją privalu keisti

Pasak inspektoriaus G. Dirdos, gaisrai kyla ir dėl neužgesintos cigaretės, nuskriejusios žiežirbos. Prieš porą savaičių Kosmonautų gatvėje užsidegė gyventojo medžio lentelėmis iškaltas balkonas. Vyras prisipažino rūkęs balkone ir, matyt, paliko neužgesintą nuorūką. Svetainėje žiūrėjo televizorių, kai suveikė dūmų detektorius, nes dūmai iš balkono pateko į kambarį. Žmogus iš karto puolė gesinti gaisro ir didelių nuostolių išvengė.

Inspektoriaus G. Dirdos įsitikinimu, autonominis dūmų detektorius ypač reikalingas butuose ar namuose, kur gyvena garbaus amžiaus, vieniši žmonės. Tikrai pasitaiko, kad jie pamiršta apie verdamą maistą ant viryklės, užsnūsta, kartais gaisrą sukelia neužgesinta žvakė, nesaugus elektrinis prietaisas. Suveikęs dūmų signalizatorius prikelia jeigu ne šeimininką, tai kaimynus, šie iškviečia gaisrininkus, taip užkertamas kelias žūčiai, turto sunaikinimui.

Kas patyrė gaisrą, žino, kaip tai baisu. 

Inspektorius G. Dirda, lankydamas gyventojus, pastebi, kad neretai detektorius turėję žmonės, išsikrovus baterijai, jos nebeatnaujina. Esą jiems bereikalingas rūpestis, gąsdina, kai besibaigiant baterijai ima sklisti silpnas signalas. Inspektorius ragina nepalikti neveikiančio detektoriaus, jo nauda gali atsipirkti šimteriopai. Juk paprastai baterija tarnauja apie metus, dvejus, šiam laikui baigiantis galima paprašyti artimųjų, kad ją pakeistų. Galima pirkti brangesnį detektorių, naujos kartos, su integruota ličio baterija. Ji tarnaus daug ilgiau. Gamintojas duoda garantiją dešimčiai metų.

„Jeigu vyresnio amžiaus žmogui sunku detektorių pritvirtinti prie lubų, nėra kam pagelbėti, iš bėdos galima dūmų signalizatorių padėti aukštai ant sekcijos ar spintos, gavęs dūmų jis tikrai suveiks. Pagal minimalius reikalavimus, gyvenamajame name turi būti bent po vieną detektorių kiekviename aukšte, bute – mažiausiai vieną. Norint, kad gaisras būtų aptiktas kuo greičiau, rekomenduojama signalizatorius įsirengti visur – miegamuosiuose, bendrose erdvėse ir koridoriuose“, – pasakojo pareigūnas.

Statistika skelbia, kad daugiausia Lietuvoje gaisruose žmonių žūva degant gyvenamiesiems namams. Artėja šildymo sezonas. Žmonės ima kūrenti krosnis, elektriniais prietaisais šildyti namus. Padaugėja ir gaisrų. Tokiu atveju dūmų detektorius padės ne tik apsaugoti turtą, bet ir išgelbėti gyvybę.

Palikite komentarą

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika