Rugsėjo 2 d. Rusnės saloje vyko Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas, kuriame kartu su 80-čia komandų dalyvavo ir Kalvarijos savivaldybės komanda, pelnius II vietą (komandos kapitonas – Gintaras Zavistauskas, Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius). Tai buvo puikus Kalvarijos savivaldybės komandos debiutas smagiame ir kvepiančiame maisto čempionate!
Po čempionato pakalbinome žuvienės šefę Rasą Arbačiauskienę.
Rasa yra slaugytoja, dirbanti Marijampolės ligoninėje ir Kalvarijos PSPC, tačiau ji dalyvauja ir „užklasinėje“ veikloje – yra Kalvarijos žvejų klubo „Orija“ narė, taigi meškerę rankose laikyti moka, ant kabliuko užmauti slieką – taip pat, tik sako dėl laiko stokos dabar rečiau žvejojanti. Užtat žuvienę verda fantastišką. Tik patikslina – ji verda ne žuvienę, bet žuvies sriubą, o jos skiriasi. Žuvienė būna tokia „viens-du ir išvirta“: gamtoje, ant laužo, skaidri sriuba. O štai žuvies sriuba yra visai kas kita.
Ir nors čempionate pirmuoju smuiku prie žuvienės katilo grojo Rasa, ji akcentavo, kad tai visos komandos, kurią sutelkė Administracijos direktorius G. Zavistauskas, nuopelnas – tokio paslaugumo, draugiškumo ir darbštumo galėjo pavydėti visos komandos. Padėka ir žvejų klubui „Orija“, kuris paskolino palapinę, stalus ir virimo įrangą. Kalvarijiečių komanda nesibodėjo nei skusti bulves, nei pjaustyti svogūnus ar smulkinti žalumynus. Žuvienę vertino ir vietas skyrė komisija. Bet vertino ir renginyje dalyvavę žmonės: kai kurie su dubenėliais stojo į eilę pakartoti (nors, kaip sakė valgytojai, sriuba buvo tiesiog nepakartojama).
Klausiau Rasos, koks skanios žuvienės (šiuo atveju – žuvies sriubos) receptas? Nieko neslėpdama Rasa papasakojo, bet pridūrė, kad čempionate tai buvo kolektyvinio darbo rezultatas. O šiaip – nieko sudėtingo, tereikia žinoti keletą paslapčių.
Žuvies sriubos receptas ir paslaptys
- Pagauti žuvį (tinka visokia – ešeriai, lynai, karosai, lydekos ir kt.).
- Apvirus iškaulinti: stuburo kaulai, galvos (be žiaunų ir akių), uodegos atskirai, žuvies gabaliukai – atskirai.
- Iš kaulų, galvų ir uodegų išvirti sultinį (apie 2 val.). Verta tiek virti!
- Sultinį nukošti, kad jame neliktų kauliukų.
- Kol verda sultinys, svieste apkepinti pjaustytas morkas, svogūnus ir česnakus. (Viską reikia pjaustyti rankomis, tuomet, sako Rasa, būna daug skaniau – ji tuo įsitikinusi). Dar viena Rasos paslaptis – apkepinti reikia gerame svieste. Kol kas visas šis gėris telieka pailsėti keptuvėje.
- Į sultinį dėti kubeliais pjaustytas bulves, o kai jos apverda, dėti pipirų, lauro lapų, didelius svogūno gabalus ir nepjaustyto česnako (juos vėliau, kai atiduos savo skonius, išgriebsime). Pavirti.
- Kai lauro lapus ir stambias daržoves išgriebiami, į sultinį dėti svieste kepintas daržoves ir žuvies gabaliukus, viską trumpai pavirti. Tada dar įdėti gero sviesto, geros grietinės ir nepagailėti žalumynų (krapų, svogūnų laiškų).
Paklausta, ar ne per gerai sriubai tiek sviesto, Rasa sako, kad skaniausi valgiai yra riebūs valgiai, ir tai ne jos, o rimtų virtuvės šefų pasakymas. Ir priduria, kad žuvies sriuba tuomet būna ne riebi, bet soti, o spalva – gražiai geltona.
Kiek tiesos, kad į žuvienę reikia dėti apdegintą alksnio pagalį? Rasa mano, kad tai tik mitas.
– Nededu jokio pagalio, – juokiasi pašnekovė.
Vis dėlto vienos paslapties Rasa neišdavė. Kai žuvies sriuba jau išvirusi – įpilama tos „paslapties“, kurios visai nesijaučia, nuo jos galva nesvaigsta, tačiau ji stebuklingu būdu paryškina skonius. Tada puodas nukeliamas nuo ugnies, uždengiamas dangtis. Po 5 minučių galima pilti į lėkštes ir mėgautis.
Tai ką – griebiam meškeres ir į žvejybą! Nes tai pirmas punktas, ką reikia daryti, norint išsivirti čempioniškos žuvienės.