Dažniausiai išgirdus žodį „pesto“ padvelkia Italija ir klasikiniu bazilikų padažu. Bet ar tikrai bazilikas yra būtinas pesto ingredientas?
Itališkas žodis „pestare“ reiškia trinti. Tradiciškai šis padažas gaminamas trinant šviežius ingredientus su alyvuogių aliejumi, česnaku ir kitais prieskoniais. Vadinasi, yra begalė pesto variantų!
Kaip pasigaminti skaniausią pesto, kad net konservatyviausieji valgytojai neklaustų „O tai kas čia sutrinta?“, bet valgytų taip, kad net ausys lapsėtų? Kad liežuvis atpažintų mieląsias petražoles ir žaviausius krapus, tapusius puikiu užpilu ant salotų.
Kai Rūta pavaišino salotomis (pirktinėmis, kur sudėta įvairiausių žalių lapelių, ir dar papildė jas pripjaustydama prinokusių pomidorų), pasakiau: „Rūta, greitai pasakai receptą, nes nieko skanesnio nesu ragavusi!“
Tai ji greitai ir pasakė – net nesiginčydama ir nesimaivydama, kad tai „mano virtuvės paslaptis“ ar panašiai.
Taigi – pirmiausia reikia daug šviežių petražolių. Daug! Nes susmulkinus jas pasidarys visai nedaug. Šviežių krapų irgi nereikia pagailėti, bet jų gali būti kur kas mažiau. Kiek pasmulkinus šias prieskonines žoleles, ant jų išspauskime vienos žaliosios citrinos ir (priklausomai nuo kiekio) pusės ar visos geltonos citrinos sultis. Citrinos čia groja bene pagrindiniu smuiku! Smulkindami turėsime ragauti, kad sureguliuotume tobulą skonį. Tada užberiame kiek druskos ir pipirų, įdedame medaus (irgi pagal skonį), įpilame tyro alyvuogių aliejaus ir smulkintuvu labai gerai susmulkiname – kad būtų tyrelė, kurią galėtume pilti ant salotų. Bet dar ne viskas: „cinkelio“ suteiks balzaminio acto (ar kremo) šlakelis. Viską gerai išmaišome ir supilame į indelį, kuris šaldytuve išliks skanus ir geras kurį laiką (bet nelaikykime labai ilgai, nes šviežias produktas turi savybę pasenti).
Prieš pasidalindama su jumis šiuo receptu, padažo pasigaminau ir pati. Pyliau jo ir ant pjaustytų pomidorų, ir ant įvairių salotų – skoniai puikiai draugavo ir su mėsa, ir su žuvimi.
O tada kad pagavo įkvėpimas! Juk tokių padažų galime pasigaminti su pačiais įvairiausiais ingredientais, sukurti neįtikėtinų skonių!
Tereikia sugalvoti, kokios dominuojančios skonio natos norėtume. Tai gali būti ir saulėje džiovinti pomidorai, ir jau minėti bazilikai, ir brokoliai, čili pipiriukai, špinatai, gražgarstė (rukola), žirniai, baklažanai, mėtos ar kalendros. Česnaką galime ir praleisti, tačiau viena ar dvi jo skiltelės suteiks padažui ypatingo aromato ir pikantiškumo. Tai, kas rudeniniame darže dar auga, kas tik ką nuskinta, visuomet bus geriausias pasirinkimas.
Visus ingredientus sujungs, atskleis ir išryškins skonius aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus. Neturime tokio? Rinkimės tą, kurį turime, svarbu, kad jis mums patiems būtų skanus.
Oi, vos nepamiršau – puikiai tokiuose padažuose groja kietasis brandintas sūris, jis suteikia pikantiškumo ir kremiškumo. Parmezanas tiks puikiai. O gal turime savo mėgstamą? Bandykime!
Dar riešutai. Jie irgi suteiks ypatingą natą padažui. Paskrudinkime juos ir nulupkime odelę prieš trindami. Tiks ir migdolai, ir pistacijos, kedrai, saulėgrąžos ar sezamo sėklos.
Beje, padažą, nelygu kokia jo konsistencija, galima vartoti ne tik su salotomis: jei bus tirštesnis, galime tepti ant duonos, paskaninti makaronus, patiekti prie sūrių ar daržovių.