Mokyklose didžiausius iššūkius kelia tarpiniai patikrinimai
Prasidėjus naujiems mokslo metams Marijampolės Rygiškių Jono ir Marijampolės Sūduvos gimnazijų mokytojai tvirtina, kad didžiausi iššūkiai laukia vienuoliktokus turinčių pedagogų. Mokytojai nekantrauja, kada Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbs daugiau informacijos apie tarpinius vienuoliktų klasių mokinių patikrinimus.

Švietimo įstaigos duris mokiniams atvėrė prieš keletą savaičių, tačiau pedagogai teigia, kad jie dar nėra visiškai pasiruošę naujiesiems mokslo metams. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Violeta Žebrauskienė ir Marijampolės Sūduvos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Juknelienė pasakoja, kad pedagogai vis dar laukia daugiau informacijos apie tarpinius mokinių žinių patikrinimus.
Lietuvių kalbos ir literatūros vienuoliktokams numatyti du tarpiniai atsiskaitymai. Pirmojo patikrinimo metu mokiniai turės per dvidešimt minučių perskaityti publicistinio pobūdžio tekstą, išanalizuoti teksto temas ir problemas, o tuomet pasiruošti dešimt minučių kalbėti. „Toks tarpinis atsiskaitymas vienuoliktokams bus per sunkus“, – teigia V. Žebrauskienė.
Antrasis lietuvių kalbos ir literatūros tarpinis atsiskaitymas bus tekstų skaitymas ir atsakinėjimas į pateiktus klausimus. NŠA interneto puslapyje galima rasti šios dalies bandomąsias užduotis, tačiau jas atlikus matomas tik įvertinimas. Pasitikrinti, kokias klaidas padarė testą atlikęs žmogus, neįmanoma. „Mokytojai ir mokiniai nemato klaidų, negalime pasitikrinti, ką ne taip darėme, kur turime tobulėti. Aš irgi klaidų tame teste padariau, tačiau nežinau, kokios jos“, – pasakoja V. Žebrauskienė.
Atsinaujinus nelyginių klasių švietimo programoms, pagal jas sudarytų kai kurių dalykų vadovėlių mokyklos dar negavo, todėl pedagogams kyla klausimas, kaip mokinius paruošti tarpiniams egzaminams.
Marijampolės Sūduvos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Juknelienė teigia, kad pedagogai yra pasirengę mokyti pagal naujas programas: „Mokytojai tikri savo srities profesionalai, tad problemų mokyti jiems nekyla, tačiau jiems teks kūrybiškai pažiūrėti į mokymo procesą ir tai atims daug pedagogų laiko“.
Pasak Marijampolės Sūduvos gimnazijos matematikos ir ekonomikos mokytojos Rasos Tumosienės, nauji vadovėliai moksleiviams reikalingi labiau nei mokytojams, kadangi vaikai nori peržiūrėti išmoktą informaciją, o dabar tokios galimybės jie neturės. „Žinoma, dabar mokytojai patys turi ieškoti informacijos, tačiau mes negalime spausdinti visos informacijos dešimtims mokinių“, – savo pastebėjimais dalinosi pedagogė.
Ugdymo įstaigose taip pat jau prasideda įtraukiojo ugdymo programos įgyvendinimas, kuomet moksleiviai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokomi kartu su tokių poreikių neturinčiais mokiniais. Pasak L. Juknelienės, Sūduvos gimnazija jau praėjusiais mokslo metais turėjo 16 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių, todėl jokių problemų nekyla. „Vis dėlto mokytojai turi derinti medžiagą ir tempą tiek specialiuosius poreikius turintiems, tiek likusiems mokiniams, todėl pedagogai turi pasitelkti savo kūrybiškumą, aukoti tam laisvą savo laiką“, – aiškina direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Gerda Šlyterytė