60-mečiai Raimonda su vyru Algiu gyvena Marijampolėje, privačiame nenaujame 150 kv. m. name. Žiemą namus šildo malkomis ir anglimis. Bet kai pernai kuro ir elektros kainos ėmė šokti „pasiutpolkę“, šeima ėmė svarstyti apie saulės elektrinę ant nuosavo namo stogo. Praėjo metai – ir šeima ją turi, džiaugiasi, visiems giriasi, kad du mėnesius (tiek laiko ji įrengta) už elektrą nemokėjo nė cento. Ar ne pavydu, juk suvalkiečiai esame?
Kaip suprantate, apie pavydą tik juokaujame. Šis straipsnis apie tai, nuo ko pradėti ir kas padėtų apsispręsti, ar apsimoka (finansiškai) patiems gamintis elektrą.
– Kodėl? – pirmiausia klausiau Raimondos. – Juk yra daugybė „už“ ir „prieš“ saulės elektrines. Kas lėmė apsisprendimą?
– Ne jaunyn einame, – šypsosi pašnekovė. – Kol dar pilni jėgų, tai malkas pasikapoti, anglimis pasirūpinti nėra sunku. Tačiau niekada negali žinoti, kaip bus po penkerių ar dešimties metų. Mąstėm – jei nuosava elektra bus nebrangi arba ir visai nekainuos, tai įsigysime elektrinę viryklę, nes dujų balionus senatvėje taip pat būtų sunkiau eksploatuoti. Dabar artimiausi planai – įsigyti šilumos siurblį „oras-vanduo“, nes kuras žiemai nekainuotų.
– Tai nuo ko pradėjote?
– Paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA) pateikėme pernai – pagrindinis noras, kad pasigamintume savo elektros ir nereikėtų mokėti elektros tiekėjams nežmoniškų kainų, taip pat – kad nereikėtų krūpčioti, jei Putinas sugalvotų kaip nors energetiškai pakenkti Europos Sąjungos šalims. Kadangi saulės elektrinė – nepigus dalykas, daug svarstėme, domėjomės, kas galėtų profesionaliai patarti, ar mūsų situacija yra palanki, ar verta imtis šios investicijos. Internete ieškojome įmonių, kurios atlieka tokius darbus, skaitėme rekomendacijas ir atsiliepimus.
Susisiekėme su vienos įmonės vadybininku, kuris suskaičiavo, kad apšvietimui, buities prietaisams ir namo šildymui sistema „Oras-vanduo“ mums pakaktų 10-ies kilovatų (toliau – kW). Specialistas rekomendavo pirmiausia pateikti paraišką į ESO dėl elektros galios didinimo. Įspėjo, kad atskirais atvejais galios didinimas gali daug kainuoti – gal tuomet mums net nevertėtų planuoti saulės elektrinės, nes ji ilgai neatsipirktų. ESO gana greitai atsakė, patvirtindama, kad yra galimybė padidinti galią (šis prašymo pateikimas kainavo keliasdešimt eurų). Galia, rašė ESO, bus padidinta, kai bus prijungta saulės elektrinė.
– Kokie buvo tolimesni jūsų veiksmai? Juk kai kurie žmonės bijo net pradėti, manydami, kad tai labai sudėtinga.
– Paraiškos forma gana paprasta. Bent kiek su kompiuteriu draugaujančiam žmogui ją tikrai nesudėtinga užpildyti ir pateikti.
– Ir viskas toliau vyko kaip sviestu patepta?
– Ne, pirmame etape negavome kompensacijos. Atsakė, kad mūsų paraiška yra rezerve. Tada pasiskambinome į APVA pasiteirauti, kokios prognozės dėl rezerve esančių paraiškų. Atsakymas buvo viltingas: kadangi einame į „žalią“ politiką, kompensacijas skirs visiems, bet ne iš karto. O tuo metu kaip tik buvo tas baisusis elektros kainų šuolis!
– Kada jūsų paraiškos reikalai pajudėjo?
– Šių metų pradžioje gavome pranešimą, kad mums bus suteikta parama saulės elektrinei vienam kW – 320 eurų. Mes planavome 10 kW elektrinę, taigi tikėjomės 3200 eurų kompensacijos. Viso projekto kaina – beveik 10 tūkstančių.
– Ar, kaip dažnai nutinka, kur buvęs kur nebuvęs atsiranda bankas, siūlantis paskolą?
– Gal sutapimas, o gal ir nesutapimas, bet, kai gavome pranešimą, kad mūsų paraiška bus finansuojama, gavau elektroninį laišką iš banko, kad saulės elektrinei įsirengti galima gauti paskolą. Mes nusprendėme nesinaudoti šiuo banko siūlymu. Bet, jei tektų naudotis, reikia vertinti, kuris bankas siūlo palankiausią variantą.
– Ir jau tada…?
– Tada pasirašėme sutartį su įmone, kurią, kaip sakiau, patys pasirinkome pagal gerus atsiliepimus. Gana greitai atvažiavo specialistas, dronu padarė stogo nuotraukas, pradėjo rengti projektinę dokumentaciją. Turbūt buvo labai palankus metas ar nedaug užsakymų, nes viskas vyko labai greitai – gal porą savaičių teko palūkėti, kol parengė projektą. Ir jau už poros mėnesių prasidėjo realūs darbai. Per keletą dienų jie buvo baigti, tuomet ESO padidino galią, pakeitė skaitiklį (įdėjo išmanųjį). Ir viskas. Tiesa, darbus atlikusi įmonė atsiuntė mums nuotraukas, visus reikiamus dokumentus ir sertifikatus, kuriuos teikdami prašymą išmokėti paramą internetu pateikėme APVA. Dokumentų patikrinimas, žinoma, šiek tiek užtruko, bet valstybės parama jau pasiekė mano sąskaitą banke.
– Nebuvo kokių netikėtumų? Nes per daug gerai viskas skamba.
– Buvo, kaip be jų. Įmonė, kuri montavo saulės modulius, iš pradžių garantavo, kad įrengs 10 kW elektrinę. Bet paaiškėjo, kad ant mūsų namo keturšlaičio stogo gali tilpti tik tiek saulės modulių, kad turėtume ne 10, bet 9,3 kW. O visa kita vyko sklandžiai. Juolab kad neseniai buvome pakeitę stogo dangą, tad dėl jo kokybės problemų nebuvo. Nežinau, kaip vyksta darbai, jei, pavyzdžiui, žmonės nori dėti saulės modulius ant asbestinio (šiferio) stogo.
– Dabar jau galite pasakyti, kad buvo verta imtis šio projekto?
– Kaip minėjau, jau trečias mėnuo naudojame savo elektrą, du pirmuosius mėnesius nemokėjome nė cento, nes saulės elektrinė pagamina daugiau elektros nei suvartojame, o nesuvartota kaupiasi. Mes pasirinkome vieną iš trijų siūlomų planų, kuris mums atrodė patraukliausias. Kiekvienas planas turi pliusų ir minusų, pavyzdžiui, mūsų planas yra toks, kad galime kaupti nesunaudotą elektrą, energetikams atiduodami 12 proc. mūsų saulės elektrinės pagamintos energijos. Nesunaudotą elektrą kasmet kovo pabaigoje iš mūsų nupirks. Vis tik finansiškai geriau apsimoka tą sukauptą elektrą patiems sunaudoti, tikriausiai taip ir bus, nes rudenį, žiemą saulės bus mažiau.
– O jei žiemą jos pritrūks? Ar galėsite gauti elektros iš kitų tiekėjų?
– Taip, su vienu jų esame pasirašė sutartį.
– Minėjote, kad telefone įsidiegėte programėlę, kurioje matote, kiek elektros kasdien pagamina jūsų saulės elektrinė. Kokią dar informaciją galite sekti?
– Turbūt ir įdomiausia, kiek elektros kasdien mums pagamina saulė. Štai karščiausiomis liepos dienomis būdavo apie 50–60 kWh. Rugpjūtį ėmė mažėti, bet vis tiek – apie 40–50 kWh. Šiomis dienomis, matome, pagamina apie 40 kWh. Per visą laikotarpį nuo saulės elektrinės įrengimo (birželio pabaigoje) pagaminta beveik 3400 kWh. Dalis jau sunaudota, o rezerve šiandien turime apie 2700 kWh.
Šioje programėlėje pateikiama informacija ir apie tai, kiek CO2 galėjo patekti į atmosferą, jei būtume naudoję iškastinį kurą. Kiekis išties atrodo baisiai – daugiau nei 1300 kg. O pati smagiausia žinia, kurią matome programėlėje, kad mūsų saulės elektrinės dėka gamta patausota tiek, tarsi būtume pasodinę 40 medžių!