Praėjusiais mokslo metais net dešimt lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtukininkų paruošusi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Violeta Žebrauskienė džiaugiasi aukštais mokinių rezultatais.
„Suvalkiečio“ redakciją pasiekė žinia, kad šiai Rygiškių Jono gimnazijos mokytojai, paruošusiai tiek šimtukininkų, verslininkas Vladas Lašas skyrė 10 tūkst. eurų stipendiją. Verslininkas ragina ir savo kolegas iš verslo pasaulio stipendijomis paskatinti šimtą Lietuvos mokytojų, taip sukuriant savotišką Nobelio premijos dydžio prizą pedagogams. Anot iniciatyvos autoriaus, už kiekvieno žmogaus stovi mokytojas.
Pati Violeta Žebrauskienė sako, kad mokiniai patys turi jausti atsakomybę už tai, kokį egzamino rezultatą gaus. Pedagogę kalbino Gerda Šlyterytė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto antro kurso studentė.
– Kokia yra tokių aukštų Jūsų mokinių lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų paslaptis?
– Vakar manęs viena kolegė paklausė, ką tu darai su mokiniais, kad jie tokie gabūs? Aš atsakiau: „Burtais užsiimu“. Iš tikrųjų, literatūrą sieju su mokinių socialiniu gyvenimu. Aptariame, ką galima patirti, išgyventi. Pavyzdžiui, vykstant Pasaulio krepšinio čempionatui kalbėjome apie Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimą Serbijai. Lentoje piešėme schemą Lietuva – Serbija, įvykį pavertėme abstrakčiu, o tada jau dirbome. Diskutavome, kas nutiko, kokius jausmus išgyveno krepšininkai.
Žinoma, sėkmingai paruošti mokinius egzaminui yra ir mano darbo pasekmė. Suprantu, ką mokiniai turi parašyti, žinoti, nes tai nurodo egzamino vertinimo instrukcija. Vis dėlto likusi aukštų rezultatų sėkmės pusė yra mokinių darbas. Aš mokiniams sakau: „Jei norite aukščiausio įvertinimo, visas pastangas turite dėti jūs, o jei ne – turite teisę rinktis nedaryti to, ko jūsų prašo“. Norint pasiekti aukščiausius rezultatus turi be galo daug dirbti tiek mokytojas, tiek mokinys.
– Kokį rašinį – literatūrinį ar samprotavimo – abiturientams parašyti yra lengviau?
– Tai labai priklauso nuo mokinio tikslų. Jei abiturientas nori tik išlaikyti egzaminą, tada yra lengviau rašyti samprotavimo rašinį. Egzaminas, kaip aš sakau, yra žaidimas. Žaidimas turi taisykles, kurių reikia laikytis. Egzamino taisyklės yra vertinimo instrukcija. Jeigu mokinys nėra daug skaitantis, pagal reikalavimus jam bus lengviau rašyti samprotavimo rašinį. Jame tereikia užkabinti autorių, svarbiausias kūrinio vietas, ir tai padaryti galima vos keliais sakiniais. Norint išlaikyti egzaminą rašant literatūrinį rašinį, vis tiek jau reikia būti skaičius autorius, negalima jų painioti, reikia žinoti jų biografijas ir kūrinius. Mano mokiniai aukščiausius įvertinimus dažniau gauna už samprotavimo rašinius, nors ir už literatūrinius pasitaiko labai aukštų įvertinimų. Taip pat literatūrinį rašinį parašyti yra sunkiau, kadangi pamokų metu nenagrinėjame visų 36 autorių, negalime visų giliai išnagrinėti. Vis tiek turiu atrinkti, kurį autorių reikia aptarti daugiau, kurios temos yra mokiniams artimesnės.
– Kurie autoriai mokiniams patinka labiausiai? Kodėl?
– Labiausiai mokiniams patinka Jonas Biliūnas, kadangi jo kūriniai yra trumpi, juos lengviau perskaityti ir iškart aptarti. Taip pat Jono Biliūno kūrybos temos mokiniams aktualios. Rašytojo kūriniuose kalbama apie moralinę atsakomybę, religiją, apie tai, kas nutinka, kai žmogus, gyvenantis pagal krikščioniškas moralės normas, pažeidžia tas normas. Kitas autorius – Vincas Mykolaitis-Putinas ir jo kūrinys „Altorių šešėly“. Mes jį skaitome, klausome paskaitų apie šį autorių ir jo kūrybą, dirbame ir daug atsiskaitinėjame. Mokiniams tai – smagus kūrinys. Dar vienas autorius, kuriuo mokiniai mėgsta remtis per egzaminą, yra Antanas Škėma ir jo romanas „Balta drobulė“. Šiame kūrinyje kalbama apie sąmonės srautą, suskilusį žmogų, daugybę jo veidų. Dar mokiniams patinka Vinco Krėvės-Mickevičiaus „Skirgaila“ ir Balio Sruogos „Dievų miškas“.
– Kurių autorių mokiniai nesupranta ir nesirenka egzaminų metu?
– Mano mokiniai nesirinko rašyti apie žemdirbiškąją kultūrą, nesirėmė Kristijono Donelaičio „Metais“. Šis autorius mokiniams per sunkus. Nepaisant to, kad mes Donelaitį tikrai skaitome ir pasirenkame aptarti žmogaus santykį su gamta, abiturientai šio autoriaus nemėgsta. Kūrinys parašytas sunkia kalba, ją sunku suprasti, reikia žiūrėti vertimą. Žinoma, jeigu galėtume Donelaitį mokykloje skaityti ir nagrinėti porą mėnesių, tada būtų kitaip, bet neturime tiek laiko. Mokiniams visada sakau, kad jie Donelaitį galbūt supras būdami vyresni.
– Ar dažnai Jūsų mokiniai pamokose ar namų darbams rašo rašinius?
– Rašinių dažnai nerašome, nes neužtenka laiko jiems ištaisyti. Tiesiog būtų neįmanoma po kiekvieno autoriaus kūrybos nagrinėjimo parašyti po rašinį. Mokiniai, žinoma, norėtų rašyti daugiau, bet jie taip pat nori ir kuo greitesnio grįžtamojo ryšio, tad aš renkuosi rašyti pastraipas. Jas rašome dažniau, beveik po kiekvieno autoriaus, kartais ir kūrinio nagrinėjimo viduryje. Kartais net palieku galimybę mokiniams pasirinkti, ar jie nori, kad taisyčiau parašytus darbus, ar ne. Kartais mokiniai rašo pastraipas kompiuteriu, kad darbas vyktų greičiau, kad spėtume daugiau darbų parašyti ir ištaisyti.
– Kaip motyvuojate mokinius mokytis lietuvių kalbos, nagrinėti literatūrą?
– Pagrindinis dalykas – aš jiems nuolat kartoju frazes: „kiekvienas veiksmas turi pasekmes“ bei „tikslus ir mastą juk renkiesi pats“. Pirmoji frazė yra pasakyta psichologų. Antroji frazė yra Mefistofelio žodžiai iš Johano Volfgango Gėtės „Fausto“. Mokiniams sakau, kad gyvenime yra priežastis ir to pasekmė. Jei vakar tingėjai ir gulėjai, pasekmė tokia, kad nepadarei namų darbo. Nepadarei namų darbų – gavai blogą įvertinimą. Blogas įvertinimas gadina nuotaiką. Tai tampa užburtu ratu.
Mokinius skatinu suvokti, kad viskas – jų rankose. Nebūtina visiems gauti šimtukus ir ne visiems būtina to norėti, bet tada mokinių pastangos ir skiriasi. Mokinių dovanotus plakatus su šiomis frazėmis pakabinau klasės priekyje, kur visi juos gali matyti. Liepiu skaityti šias frazes, pagalvoti apie savo veiksmų pasekmes. Visuomet kartoju, jog atsakomybė yra jų. Tas šimtukas – abiturientų mokymosi rezultatas, tad atsakingi už tai – jie patys.