Spalio 4-ąją švenčiame Pasaulinę gyvūnų globos dieną, kuri minima nuo 1931 m., kai Florencijoje (Italija) tarptautinės gyvūnų globos konferencijos dalyviai nusprendė pagerbti šv. Pranciškų, visų gyvų Žemės padarų globėją. Nuo 2000 metų ši diena minima ir Lietuvoje.
Gyvūnų gerovė yra viena iš prioritetinių sričių Europos Sąjungoje. Ypač daug dėmesio skiriama gyvūnų gerovei jų laikymo vietose, gyvūnų apsaugos priemonių užtikrinimui vežimo metu, skerdžiamų gyvūnų apsaugai bei prevencijos priemonių, siekiant išsaugoti gyvūnų prigimtines savybes, skatinimui. Siekiama užtikrinti, kad gyvūnams nebūtų sukeliamas nereikalingas skausmas ar kančios, o gyvūnų šeimininkai laikytųsi būtiniausių gyvūnų gerovės reikalavimų, kuri įtvirtinti Europos Sąjungos reglamentuose, direktyvose.
Dauguma reikalavimų, užtikrinančių minimalias gyvūnų gerovės sąlygas, yra paprasti ir savaime suprantami. Juk kiekvienas sąmoningas žmogus supranta, kad gyvūnas gali jausti alkį, skausmą, baimę, kentėti dėl netinkamų laikymo sąlygų, ligų ar sužeidimų.
Reikėtų paminėti penkias pagrindines laisves, sudarančias gyvūnų gerovės esmę: laisvę nejausti alkio ir troškulio, laisvę turėti tinkamą gyvenimui vietą, laisvę nejausti skausmo, nekentėti nuo ligų ar sužeidimų, laisvę išreikšti normalų, rūšiai būdingą elgesį, laisvę nejausti nuolatinės baimės ir streso.
Galime pasidžiaugti, kad dauguma šeimininkų tinkamai prižiūri savo gyvūnus. Iš pasitaikančių nusižengimų galima būtų paminėti nepakankamą apšvietimą ir ventiliaciją laikymo vietose, susidėvėjusius aptvarus ir šėrimo įrangą, mažų veršelių rišimą, neregistruojamus gyvūnų gydymo atvejus, neužtikrinamą tinkamą mėžimą ir kreikimą. Kai kuriems ūkininkams žiema ateina ,,netikėtai“, jų galvijams tenka pasitikti pirmąjį sniegą laukuose. Tokie galvijų savininkai nesupranta, kad netinkamai prižiūrimų augintinių produktyvumas menkas, jie neduos laukiamos naudos, jau nekalbant apie nuostolius gyvūnui susirgus ar nugaišus.
Dar pasitaiko atvejų, kad kai kurie šunų ir kačių laikytojai atsikrato savo augintinių, kai šie pasensta, nusibosta vaikams ar atveda palikuonių. LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodoma, kad sąmoningai gyvūną palikti be šeimininko ar be priežiūros draudžiama. Už tai numatyta administracinio pobūdžio priemonės. Daugelis gyvūnų globos organizacijų nurodo benamių gyvūnų skaičiaus reguliavimo priemonę – augintinių kastraciją ir sterilizaciją. Šie metodai turėtų tapti įprasti ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestelių bei kaimų šunų ir kačių laikytojams.
Pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse padaugėjo pranešimų apie netinkamą ar net žiaurų elgesį su gyvūnais. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių tampa nepakantūs netinkamam elgesiui su gyvūnais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamentas ragina gyventojus, pamačiusius netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus, nelikti abejingus ir apie tai informuoti VMVT telefonu 1879 arba skundai@vmvt.lt.
Rinaldas Bašinskas
Marijampolės departamento vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius