Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pradėjo ir sėkmingai įgyvendina planą „REPowerEU“. Šis planas padeda ne tik sutaupyti energijos, bet ir gaminti švarią energiją, įvairinti savo energijos tiekimo šaltinius.
Kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti švarios energijos priemones, atsisakyti taršių technologijų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint pereiti prie tausojančios energijos, kalbamės su Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto docentu Roku Valančiumi.
– Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia, žinias, paslaugas generuojančia ir jas eksportuojančia šalimi. Taip pat Energetikos ministerija siekia, kad Lietuvoje atliekami energetikos srities moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, kuriami produktai būtų įdiegti į pramoninę gamybą ir taptų Lietuvos eksporto dalimi, taip prisidedant prie šalies ekonomikos augimo. Prie kokių inovacijų dirbate jūs šiuo metu?
– KTU statybos ir architektūros fakultetas jau daugelį metų organizuoja moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstas tarptautinio lygio Statybos inžinerijos ir Architektūros krypčių studijas. Mūsų fakultetas aktyviai prisideda prie šaliai ir regionui aktualių tvarios aplinkos tikslų įgyvendinimo vykdant mokslinę ir konsultacinę veiklą, rengiant aukštos kvalifikacijos architektus ir statybos inžinierius. Šiuo metu šioje srityje įgyvendiname tikrai daug labai aktualių ir įdomių projektų, susijusių su išmaniųjų miestų ir infrastruktūros, pastatų energetinio efektyvumo sprendimais, geoterminės energijos ir šilumos siurblių panaudojimu pastatuose bei centralizuotuose šilumos tinkluose ir kt.
– Kodėl toks svarbus yra pastatų energetinis efektyvumas ir atsinaujinančios energijos panaudojimas juose? Kodėl ir Europos Sąjunga, ir Lietuva daug dėmesio skiria šiai sričiai? Ką gali mokslas rekomenduoti Lietuvos gyventojams šiuo metu?
– Akivaizdu, kad pastatų energetinis efektyvumas bei efektyvus atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas labai svarbus ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Juk pasaulyje pastatuose suvartojama net apie 33 proc. visos energijos, iš kurios apie 77 proc. tenka šiluminei energijai ir apie 23 proc. – elektros energijai. Europos Sąjungoje (ES) pastatuose energijos suvartojama dar daugiau, t. y. apie 40 proc. Taip yra todėl, kad Lietuvoje ir kitose Europos šalyse yra daug senos statybos pastatų, o dauguma žmonių dirba ir laisvalaikį (vidutiniškai net 90 proc. savo laiko) leidžia patalpose. Remiantis įvairiais skaičiavimais, ES šiuo metu reikėtų renovuoti apie 75 proc. pastatų.
Jeigu žiūrėtume plačiąja prasme, tai pirmiausia reikėtų siekti geresnės pastatų renovacijos spartos ir ES, ir Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad prie to tikrai daug dirbama, yra nemažai skatinimo ir paramos programų, bet ne visos jos patrauklios gyventojams, viešajam sektoriui ar įmonėms. Dauguma atvejų tik tinkamai renovavus pastatą galima jame efektyviai išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir pritaikyti įvairius energijos taupymo sprendimus.
– Praėjusiais metais Europos Sąjungai pirmą kartą pavyko iš vėjo ir saulės energijos šaltinių pagaminti daugiau elektros energijos nei naudojant dujas, buvo pasiektas rekordinis 41 GW naujų įrengtų saulės energijos pajėgumų lygis. Kiek pastaraisiais metais vėjo ir saulės elektrinių projektų buvo įgyvendinta Marijampolės regione? Kuo jie svarbūs?
–Tikslios statistinės informacijos universitetas neturi. Bet verta paminėti, kad vėjo energijos panaudojimui Marijampolės regionas nėra ypač tinkamas dėl vyraujančio silpnesnio vidutinio nei 5 m/s vėjo. Kaip tenka daugumai pastebėti, vėjo elektrinių parkai koncentruojasi daugiau pajūrio regione. Šiuo metu planuojamas net 700 MW vėjo jėgainių parkas jūroje prie Lietuvos krantų.
Priešingai – saulės elektrinių įrengimui Marijampolės regionas palankus ir galbūt nusileidžia tik pajūrio regionui energijos kiekiu, gaunamu iš saulės. Didžiųjų parkų įrengimą Suvalkijoje riboja tik elektros tinklų pralaidumas ir, aišku, gana derlinga, brangi žemė, kurią kartais išnaudoti saulės elektrinių parkui atrodo nelogiška. Jeigu pažiūrėtume į statistiką, tai Lietuvoje jau turime daugiau kaip 80 tūkst. gaminančių vartotojų, kurie 2023 rugpjūčio mėnesį patiekė apie 75 tūkst. MWh energijos į elektros tinklus. Dauguma šių elektrinių buvo įrengtos pasinaudojus valstybės parama.
Turimomis žiniomis, Marijampolės regione jau tikrai yra ne viena dešimtis įmonių, mokyklų, darželių ir kitų įtaigų, kurios efektyviai naudoja saulės elektrines savo elektros poreikiams tenkinti. Dauguma iš jų sėkmingai pasinaudojo valstybės parama, kuri siekė net iki 80 proc.
– Europos Sąjunga įsipareigojusi, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui iki 2050 metų. Kalbama, kad per dešimtmetį ar daugiau, planuojama atsisakyti šildymo ne tik iškastiniu kuru. Nebeliks ir malkomis, medžio granulėmis, briketais kūrenamų katilų, patalpos turės būti šildomos kitais būdais. Ką gali rinka vartotojui pasiūlyti šiandien? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis šilumos siurblį?
– Mano nuomone, Lietuva dar tikrai ne vieną dešimtmetį liks biokuro šalimi. Tai yra tikrai geras sprendimas, kai kalbame apie centralizuotus šilumos tinklus. Tačiau, jeigu kalbėtume apie individualų šildymą pastatuose, manau, kad šildymas malkomis, medžio granulėmis, briketais ir kita jau yra išeinanti technologija. Pirmiausia gal dėl to, kad žmonės nori gyventi patogiau, t. y. nenori dirbti kūrikais. Antra, malkos, medžio granulės ir briketai nuolat brangsta ir ekonomiškai darosi nepatrauklūs daugumai gyventojų. Trečia, tai yra vietinė aplinkos tarša.
Sudėjus visus šiuos aspektus ir valstybės paramą, tikrai patrauklus sprendimas atrodo šilumos siurblio „oras-vanduo“, „gruntas-vanduo“ ar „vanduo-vanduo“ įsirengimas. Žinoma, čia vėl reikia sugrįžti prie to, kad sename, energetiškai neefektyviame pastate šilumos siurblio panaudojimas bus neefektyvus. Pirmiausia, reikėtų pagalvoti bent apie dalinį pastato atnaujinimą: langų ir durų keitimą, stogo apšiltinimą ar šildymo sistemos atnaujinimą.
Didžioji dauguma gyventojų Lietuvoje renkasi „oras-vanduo“ šilumos siurblius, nors jie lyginant su kitais turi šiek tiek mažesnį naudingojo veiksmo koeficientą, tačiau įrengimo kaštai beveik du kartus mažesni, įrengimas dažniausiai užtrunka vieną ar dvi dienas. Vidutiniam namui „oras-vanduo“ šilumos siurblio įrengimas gali atsieiti apie 7500 eurų, nevertinant valstybės paramos.
Renkantis šilumos siurblį pirmiausia reikėtų įvertinti, kokia jo galia reikalinga jūsų pastatui, atkreipti dėmesį į šilumos siurblio naudingojo veiksmo koeficientą (COP arba SCOP). Jeigu namuose turite šildymo sistemą su radiatoriais, svarbu pasižiūrėti, ar efektyviai šilumos siurblys gali ruošti aukštesnės temperatūros šilumnešį. Renkantis šilumos siurblį „oras-vanduo“ taip pat labai svarbus dalykas – išorinio bloko keliamas triukšmas. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir tokių standartinių dalykų, kaip produkto garantija, serviso prieinamumas ir kt.
Verta paminėti, kad Lietuvos energetikos agentūros parama katilų keitimui turėtų būti paskelbta artimiausiomis dienomis. Daugiau informacijos galima rasti čia: https://www.ena.lt/inpa-katilokeita/
Ateityje panašios skatinimo priemonės yra numatytos ir visuomeninėms įstaigoms bei įmonėms.