Nuo šių mokslo metų pradžios šalies ugdymo įstaigose startavusi naujoji gyvenimo įgūdžių ugdymo programa – vis dar visuomenėje ir žiniasklaidoje nerimstančių diskusijų tema. Mokyklose pradėtas mokyti naujasis dalykas spėjo apaugti melais, kai kurių mokinių tėveliai nerimsta ir svarsto, kaip greičiau šią programą uždrausti.
Kone pačiame diskusijų įkarštyje šalyje plačiai pasklido žinia apie kūdikio besilaukiančią 12 metų dar neturinčią moksleivę. Ir tai ne melagiena. Informaciją patvirtino net kelios valstybės institucijos, pranešusios, kad, įtariama, jog ir vaikelio tėvas nepilnametis, 16 metų jaunuolis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės teigimu, tarnybai apie kūdikio besilaukiančią moksleivę pranešė gydytojai, kurie informavo, kad 11 metų ir 11 mėnesių moksleivei nustatytas trijų mėnesių nėštumas.
Pranešama, kad moksleivei ir jos šeimai teikiama socialinė ir psichologo pagalba. Šeima gyvena vienoje iš Marijampolės apskrities savivaldybių.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėdamas Vyriausybės posėdyje teigė, kad pastojusios vienuolikmetės atvejis rodo, jog moksleiviams ir jaunuoliams trūksta žinių lytiškumo tema. Jis taip pat pabrėžė, kad mokykloje dėstomos lytiškumo pamokos prisideda prie gimdančių nepilnamečių skaičiaus šalyje mažėjimo. Bet ką apie gyvenimo įgūdžių ugdymo programą sako patys pedagogai? Ką mano tėvai, o svarbiausia – ką sako patys mokiniai?
Šia tema pakalbinau Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos mokytoją Audronę Pranskevičienę. Ji – ne tik gyvenimo įgūdžių dalyko mokytoja, bet taip pat ir etikos, pilietinio ugdymo ir žmogaus saugos mokytoja. Paklausta, ar tokia programa yra vertinga ir reikalinga, pedagogė atsakė vienu žodžiu: „Būtina“.
„Aš manau, kad jau labai seniai reikėjo tokios programos, kuri padėtų ruošti vaikus gyvenimui. Šitas dalykas labai svarbus, tik gal per greitai čia viskas. Sukuriama programa, niekas iš tiesų nieko nežino, nemoka, bet jūs, mokytojai, imkit ir dėstykit“, – kalbėjo A. Pranskevičienė.
Pedagogė pasakojo, kad naujojo dalyko mokymai gyvenimo įgūdžių mokytojams ir klasių vadovams prasidėjo tik nuo rugsėjo 28-osios. Iki tol, pasak A. Pranskevičienės, ji pamokose rėmėsi anksčiau dėstytais dalykais, nes naujojoje programoje yra su žmogaus sauga, bei etika persipinančių temų.
Mokytoja paatviravo nesuprantanti, kodėl tėvai taip bijo šio dėstomo dalyko. „Devintokams pasakau, kad viena iš temų yra lytiškumas, o jie man atsako: „Ar jūs, mokytoja, galvojate, kad mes apie tai nieko nežinome?“ Tuomet sakau: puiku, ateikite į klasės priekį ir mane, seną žmogų, pamokykite apie tą lytiškumą. Mokiniai mano, kad jeigu jau žino, kaip atsiranda vaikai, tai būtent tai ir yra lytinio švietimo žinios. Manau, kad daug tėvų irgi taip pat linkę manyti“, – svarstė A. Pranskevičienė.
Pedagogė taip pat išsakė nuomonę, kad paaugliams reikia žinių ir apie kontraceptines priemones, bet pabrėžė nepritarianti ankstyviems lytiniams santykiams. „Toks yra mano nusistatymas: jeigu jums vos trylika ar penkiolika metų, knygas reikia skaityti, o ne su bernais duotis. Bet ar jos paklausys, jau kitas reikalas“.
Kalbėdama apie gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokas A. Pranskevičienė, be to, teigė, kad per šias pamokas neketina apsigaubusi vaivorykštės spalvos vėliava lakstyti po klasę, bet tolerancijos homoseksualumui sako tikrai mokysianti.
Apie gyvenimo įgūdžių ugdymo programą pakalbinau ir daugiau pašnekovų. Viena iš jų – penktokės mama Danguolė Ališauskienė. Ji pripažino, kad programa yra būtina, jog vaikams reikia mokytis suprasti save, taip pat reikia ir higienos žinių. Vis dėlto, pašnekovės nuomone, pirmiausia reikėtų tėvus mokyti, kaip įvairiomis temomis kalbėti su vaiku.
Kalbėdama apie naujojo dalyko programą Danguolė išsako ir priekaištų. „Aš savo dukros vis klausiu, ar jos nekamantinėja: ar tu mergaitė, ar berniukas. Man svarbu, kad mano vaikui nepateikinėtų tokių durnų klausimų. Suprantu, kad apie apie lytiškumą vaikai turi kažkiek žinoti, nes kai kurie tėvai galbūt šia tema iš viso su jais nieko nekalba. Dėl to šio dalyko pamokos yra labai gerai, bet nenorėčiau, kad šiose pamokose būtų kalbama apie translyčius, homoseksualus. Vaikai apie juos tikrai žino ir tokių žmonių yra matę, bet, manau, kad į tokius dalykus nebūtina labai gilintis“, – sakė penktokės mama.
Šia tema pakalbinta Kazio Griniaus gimnazijos dvyliktokė Urtė Natulkevičiūtė išsakė nuomonę, kad šio dalyko programa galėtų būti dėstoma ir 11–12 klasėms. „11–12 klasių mokiniams labai svarbios temos apie tikslų siekimą, kaip išmokti save mylėti, – teigė Urtė. – Tai paskutiniai mūsų metai mokykloje, todėl labai svarbu pažinti save ir nebijoti tolimesnio gyvenimo“.
Abiturientė taip pat pasisakė mananti, kad gyvenimo įgūdžių dalyko neturėtų dėstyti mokytojai. Gimnazistė teigia, kad, jos nuomone, geriausi specialistai šiuo klausimu būtų psichologai, nes jie objektyviausiai gali perduoti informaciją. Juolab kad dalis mokytojų patys teigia, jog tikrai dar nėra pasiruošę dėstyti šios programos.
Mokytoja A. Pranskevičienė kalbėdama apie naujojo dalyko dėstymo subtilybes irgi pripažino, kad teks susidurti ir su sunkumais. „Man sudėtingiausia vaikams kalbėti apie higieną. Pavyzdžiui, pasakyti mokiniui, kad nuo tavęs sklinda blogas kvapas. Mat jei tu per pamoką išsakysi pastabą, kad klasėje yra kažkoks keistas kvapas, pasiuostykit, pasižiūrėkit, neateikit smirdantys, tai niekas į tai nesureaguos. Turi asmeniškai žmogui tai pasakyti“, – sakė mokytoja.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ugdymo departamento Ugdymo programų skyriaus vedėja dr. Irena Raudienė, kalbėdama apie šalies pedagogų pasirengimą dėstyti gyvenimo įgūdžių ugdymo programą, teigė, kad „Lietuvoje dirba mokytojai profesionalai, kuriais turime pasitikėti ir kurie turi reikiamą kvalifikaciją ir kompetencijų pagal mokinių poreikius ir mokyklos kultūrinį kontekstą parinkti mokymo turinį ir veiklas, atitinkančius mokinių interesus, padedančius siekti programoje numatytų tikslų“.
Be to, I. Raudienė akcentavo, kad šalies „mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą, privalo nuolat tobulinti savo kompetenciją dalyvaudami kvalifikacijos tobulinimo renginiuose“.
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos mokytoja A. Pranskevičienė paatviravo, kad į visose rengiamose paskaitose ar seminaruose kompetencijoms tobulinti ji tiesiog nespės nsudalyvauti. „Tų seminarų iš tiesų yra devynios galybės, bet kaip visur suspėti? Juos rengia, kad ir per nuotolį nuo antros valandos dienos, o aš turiu septynias arba aštuonias pamokas. Tai nesuderinta su mokytojų darbo laiku, be to, ir fiziškai tiesiog sunku“, – sakė A. Pranskevičienė.
Mokytoja pripažino, kad jeigu gautų gerą atlyginimą, iš kurio galėtų išgyventi turėdama mažiau valandų, pamokos būtų žymiai kokybiškesnės. Nors ir dabar A. Pranskevičienė tikina, kad visą save kiek tik galinti atiduodanti naujam dėstomam dalykui.
Šiais mokslo metais gyvenimo įgūdžių programa įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse integruotai, 5, 7 klasėse – po vieną savaitinę ir 9 klasėse – po vieną pamoką kas antrą savaitę.
Ieva Matusevičiūtė