Jau net sunku prisiminti, kuri politinė partija ir prieš kuriuos rinkimus deklaravo, kad jiems svarbiausia – žmogus. Praėjusį savaitgalį gatvėje į rankas buvo įbruktas dar vienos politinės partijos leidinukas, kurio pirmame puslapyje puikuojasi užrašas: „Išeiname į Lietuvą – kad apgintume savo namus“. Nieko naujo: visi politikai skelbia tą patį: jiems svarbiausia – rūpestis žmogumi.
Ar tikrai?
Labai apmaudu, kad Lietuvoje, taip pat ir mūsų krašte vykdant išties svarbų (niekas dėl to nesiginčija) „Rail Baltica“ projektą, svarbiausia tampa geležinkelio vėžė, o ne žmogus ir jo GYVENIMAS. Oficialu: Kalvarijos savivaldybėje planuojama griauti 18 pastatų.
Kiek vertas žmogaus GYVENIMAS?
Visvaldas Kaknevičius (33 m.) su žmona dar tik metai gyvena naujai pasistatytame name Sūsninkų kaime (Kalvarijos sav.). Ir štai – naujiena, trenkusi it žaibas: jų namas įtrauktas į nugriaunamų statinių sąrašą, nes kaip tik ta vieta reikalinga „Rail Baltica“ statybai. Ko gero, pamanėte, kad blogai supratote ir dar kartą perskaitėte šį sakinį – kaip čia taip: bus nugriautas vos pastatytas namas?!
– Net kalbėti apie tai sunku, – atviras Visvaldas, paklaustas, kaip jiedu su žmona reagavo į žinią, kad jų susikurtas GYVENIMAS bus sulygintas su žeme ir čia bus nutiestas geležinkelis.
Žinia, kad už jį bus atlyginta atkuriamąja verte ir rinkos kaina, Visvaldo nenuramina, jis sako, kad ne apie pinigus kalba: niekas neįvertins, kiek čia širdies įdėta, kiek dirbta, kokios viltys puoselėtos.
– Minėjote, kad statybą leidžiantį dokumentą Kalvarijos savivaldybėje gavote apie 2017–2018 metus. Argi tada bendrajame plane nebuvo „įdėtas“ geležinkelis?
– Nežinau. Bet jei būtų užsiminę, perspėję – kitaip būtume planavę gyvenimą. Dar prieš metus mus ramino, kad geležinkelio vėžė eis Sangrūdos pakraščiu, mat pasirinkta II alternatyva. O vėliau išgirdome, kad pasirinkta kita alternatyva – geležinkelio vėžė eis pro mūsų namus.
– Ar kalbėjotės šeimoje, koks būtų planas B, jei jūsų namo nebeliktų?
– Neįsivaizduojame, kur reikėtų gyventi ir koks galėtų būti žalos atlyginimas. Gal už ją galėsime tik butą išsinuomoti. Norėjome gyventi kaime, ūkininkauti. Netoli gyvena žmonos tėvai, ji norėjo likti arčiau gimtųjų namų. Aš esu kilęs iš gretimo kaimo. Susikūrėme čia GYVENIMĄ. Dar ne viskas baigta – reikia ir ūkinį pastatą, ir kiemą sutvarkyti. Bet rankos nekyla.
Visvaldas sako neįsivaizduojąs, kaip gyventi toliau: „Geriau negalvoti apie tai“. Ir priduria, kad tie, kurie piešia projektus, dar popieriuje ar kompiuteryje „nugriaudami“ žmonių GYVENIMUS, galėtų patys patekti į situaciją, ką reiškia likti be namų. Tada gal suprastų, gal jų „piešiniai“ būtų kitokie.
Paklaustas, ar dalyvavo praėjusią savaitę vykusiame susitikime su „Rail Baltica“ projekto rengėjais bei įgyvendintojais, Visvaldas sakė, kad jau pavargo į tokius susitikimus vaikščioti: „Tai tik žmonių kvailinimas: apramina ir toliau daro kaip jiems reikia“.
– Man nereikia pinigų į sąskaitą – suprantu, kad Europos Sąjungos pinigus negaila dalinti. Bet ne viskas pinigais matuojama. Tegul pastato mums kitą namą. Nes statybos rūpesčiai, asmeninis darbas ir į jį įdėta širdis didesni už visus pinigus, – sakė V. Kaknevičius.
„Niekas „nesirikiuoja“, nežinom, kur reikės dėtis“
Algirdas Naujalis savo namuose gyvena daugiau kaip 30 metų. Namą pradėjo statyti tėvai, prisidėjo broliai ir, žinoma, pats Algirdas. Visa šeima dirbo, kaip sako, „dūšią dėjo“. Šios gražios išpuoselėtos sodybos su žydinčiomis rožėmis ir hortenzijomis taip pat turėtų nebelikti. Nes, kaip sakė pašnekovas, nuo pirmo bėgio iki jo namo – tik 60 metrų (apsauginė zona – 100 metrų).
Ūkinėje sodybos dalyje – žemės ūkio technika ir tvartas. Paklaustas, kokia jo ūkininkavimo kryptis, 44-erių Algirdas sako:
– Karvukės ir augalininkystė.
Ir priduria, kad geležinkelis jo sklypą perskels pusiau.
– Geležinkelis eitų štai ten, kur tujų kampas, – rodo Algirdas. – Kadangi nuo būsimos vėžės iki namo mažiau kaip 100 metrų, tai priklauso jį griauti, nes papuolame į apsaugos zoną. Labai išgyvename visi. Visos šeimos triūsas čia sudėtas.
– Ar įsivaizduojate, kiek galėtų būti įkainota jūsų sodyba, ūkis?
– Tai neįkainojama.
Praėjusią savaitę Marijampolėje vykusiame susitikime su gyventojais Susisiekimo ministerijos atstovai ramino, kad už prarastas žemes ir sodybas bus atlyginta tinkamai, taupoma nebus, dirbs nepriklausomi turto vertintojai, kad ne tik gyvenamieji pastatai, bet ir kiekvienas hortenzijos krūmas būtų įvertintas.
Tai visai neguodžia pašnekovo. Jis mano, kad tai bus tik europinių pinigų švaistymas:
– Pažiūrėkite – tereikia atitraukti vėžę 100 metrų nuo mūsų sodybos, tiek pat nuo kaimynų sodybos – ir mūsų GYVENIMAI išlieka. Jei neatitrauks vėžės – ir mus griaus, ir kaimynus griaus. Nes ir jie, ir mes patenkame į apsaugos zoną.
Algirdas neįsivaizduoja, koks būtų ūkio likimas – karvės, ūkio statiniai, technika.
– Iš pradžių dar galvojome, ką daryti, dabar jau net negalvojame, nes niekas „nesirikiuoja“, nežinome, kur reikės dėtis. Žiūrėsime, kaip viską gyvenimas sudėstys. Sunku nuo minties, kad reikės pradėti nuo nulio, – sako pašnekovas.
Trūksta informacijos
Ne tik Visvaldas ir Algirdas – ir kiti mūsų pakalbinti Kalvarijos savivaldybės gyventojai nesupranta, kodėl pasirinktas būtent šis variantas, kai tenka paimti daugiau kaip 800 ha žemės. Jei vėžė eitų pro Sangrūdą, kalbėjo jie, pakaktų visuomenės reikmėms paimti 500 ha ir kainuotų puse milijardo pigiau, vėžė galėtų būti trumpesnė. Tereikėtų nugriauti dvi lūšnas ir pirtį. Iš savo darbo gyvenantys žmonės supranta, kad taupyti reikia ir Europos Sąjungos lėšas. Galbūt jos bus dosniai dalijamos tiems, kas neteko savo GYVENIMŲ, galbūt. Susitikime su gyventojais buvo pranešta, kad už jų prarastą turtą kompensacijos bus apskaičiuotos dviem būdais: atkuriamąja verte ir rinkos kaina. Sąskaitose atsiras pinigai, bet stogo virš galvos nebus. Ir, kaip sakė abu mano pašnekovai, jokie pinigai negali kompensuoti prarasto GYVENIMO jausmo.
Bus informuojami registruotais laiškais
„Rail Baltica“ interneto svetainėje rašoma, kad „2022 metais, renkantis optimalią trasos alternatyvą, atsižvelgta į daugumos gyventojų nuomonę – buvo parinkta trumpiausia ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolusi „Rail Balticos“ geležinkelio trasos alternatyva. Taip pat rašoma, kad jau įžengta į baigiamąjį teritorijų planavimo etapą: „Nelaukdami metų pabaigos jau ruošiamės atskirų objektų – automobilių viadukų, gyvūnų perėjų – statybai. Vyriausybė neseniai pritarė, kad dar iki specialiojo plano patvirtinimo iš privačių savininkų būtų galima išpirkti 154 žemės sklypus. Tai tik dalis naujajai linijai reikalingų sklypų, bet taip greičiau imsimės geležinkeliui reikalingų infrastruktūros objektų statybos“, – sakė Dovydas Palaima, AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas.
Numatoma, rašoma pranešime, kad planas bus parengtas ir Vyriausybei pateiktas tvirtinti šių metų pabaigoje. Patvirtinus specialųjį planą, bus pradėtos visų reikalingų žemių paėmimo procedūros.
Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotaisiais laiškais.