Aukštesnis finansinis raštingumas, be abejonės, labiau pastebimas jaunimo tarpe. Lietuva tarp Baltijos šalių užima antrą vietą. Pirmieji – estai, tretieji – latviai. Visgi, finansų analitikus labai domina ir vyresnio amžiaus žmonių finansinis raštingumas. Vyksta įvairūs mokymai, seminarai ar tiesiog gerinama pati finansų įstaigų veikla, leidžianti geriau įsisąmoninti klientams, kaip efektyviai valdyti savo finansus. Toks progresas išties džiugina, nes tai leidžia kelti savo finansinio raštingumo lygį bet kokio amžiaus asmenims. Šiek tiek daugiau pasidomėkime apie šį reiškinį Lietuvoje.
Anot ekspertų, Lietuvos žmonių finansinio raštingumo lygis paskutiniais metais auga, bet tai vyksta nepakankamai sparčiai. Visgi, progresas yra. Lietuvos bankas įsteigė Finansinio raštingumo centrą, kurio tikslas – stiprinti visuomenės finansinį ir ekonominį raštingumą. Finansų ekspertai teigia, kad Lietuvoje vis dar galima susidurti ir su klaidingu požiūriu – reikiamų finansinių žinių jaunuoliai gali įgyti savarankiškai. Todėl tokių centrų kūrimas prisideda prie spartesnio finansinio raštingumo lygio kėlimo.
Finansinis raštingumas – kas tai?
Jokių terminų ir apibrėžimų tikrai jums nepateiksime. Vargu ar kam nors tai įdomu. Daugelis finansinį raštingumą suvokia, kaip žmogaus gebėjimą sutaupyti kažkiek pinigų iš savo gaunamų pajamų. Ba abejonės, tai tiesa. Tačiau finansinis raštingumas turi gerokai platesnę reikšmę. Tai apima šiek daugiau sričių. Išvardysime populiariausias: paskolos, investavimas, draudimas, mokėjimai, jau minėtas taupymas ir netgi sukčiavimas. Taigi, reiškia, jog finansinis raštingumas parodo ne tik tai , kiek gebame atsidėti nuo atlyginimo, bet ir tai, kaip gebame savo pinigus investuoti, pasinaudoti naudingais finansiniais mokėjimų ar draudimo pasiūlymais.
Kalbant apie sukčiavimą, be abejonės, tai neteisingas žingsnis norint pagerinti savo finansinę padėtį. Tačiau finansų analitikai pabrėžia, jog sėkmingi sukčiautojai turi gana aukštą finansinio raštingumo lygį. Visai suprantama, jog statistikos specialistai skaičiuodami, kaip stipriai auga finansinis raštingumas Lietuvoje, į tyrimus įtraukia ir šiuos žmones. Jie kelia statistinius skaičius, tačiau tai tikrai yra nepriimtinas finansinio raštingumo kėlimo būdas. Kiekvienam sąmoningam žmogui tai neturėtų kelti jokių simpatijų ir priversti ieškoti kitokių būdų kelti savo finansinius gebėjimus.
Plačiau apie investavimą
Taigi, jeigu turite kažkiek juodai dienai atidėtų pinigų, visai nereikėtų jų tiesiog laikyti banko sąskaitoje ar, kaip sako vyresni žmonės, kojinėje. Įdarbinkite savo pinigus. Puikus būdas tai padaryti – investavimas. Investavimo galimybės yra beribės. Pačios populiariausios tarp mažiau patirties turinčių investuotojų: investavimas į verslo paskolas, vartojimo paskolas bei NT turtą ar jo paskolas. Savo finansinį raštingumą vėliau galėsite kelti į sudėtingesnį lygį. Šis puslapis yra puikus informacijos šaltinis apie investavimo platformų teikiamas galimybes tiek pradedančiam investuotojui, tiek daugiau patirties turinčiam.
Investavimas į vartojimo paskolas dažnai vadinamas P2P skolinimu. Suteikiamos paskolos paprastiems žmonėms. Investuotojas savo investuojama suma prisideda prie šio proceso. Paskolos gavėjas, grąžinamos paskolos dalį paprastai moka kiekvieną mėnesį, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Šios paskolos išduodamos be jokio turto įkeitimo. Šis faktas yra gana naudingas investuotojui, nes taikomos palūkanos yra aukštesnės nei paskolų su nekilnojamo turto užstatu.
Verslo paskolos suteikiamos įmonėms ir pavieniams verslininkams. Jeigu vartojimo paskolos dažnai nesiekia net kelių tūkstančių, tari verslo paskolos gali būti net keliasdešimties tūkstančių dydžio. Ši investavimo rūšis investuotojui yra gana patraukli ir saugi. Paprastai paskolas ima jau turintys įmones verslininkai. Vadinasi, egzistuoja kažkoks materialus turtas. Paskolų grąžinimas gali būti užtikrintas nekilnojamo turto užstatu.
Investuojant į NT investavimo platformoje susitinka nekilnojamo turto vystytojai ir finansavimą jų projektams galintys suteikti investuotojai. Paskaičiuota, jog investuojant į nekilnojamąjį turtą vidutiniškai galima tikėtis apie 8-12 proc. metinės grąžos.