Į „Suvalkiečio“ redakciją kreipėsi septyniasdešimtmetis Marijampolės savivaldybės Balsupių kaimo gyventojas Juozas. Vyras norėjo su skaitytojais pasidalinti jam nutikusia istorija. „Supratau, kad jeigu esi vyresnio amžiaus žmogus, mažiau gaudaisi įvairiose technologijose, sutartyse, nemoki, o gal nesi įpratęs įdėmiai skaityti visų dokumentų, tave apgaus, kas tik netingi. Valdžia žmogų mausto, bet ir bankai neatsilieka, jeigu tik ras plyšelį, pasinaudos“, – sakė gyventojas.
Žinia pribloškė
Pasak Juozo, namų turtą jis keletą pastarųjų metų drausdavo BTA draudime, kuris įsikūręs Marijampolėje. Ruošėsi ir dabar apdrausti, nes sutartis jau į pabaigą, bet pamatė, kad baigiasi ir mokėjimo kortelės galiojimas banke „Swedbank“, todėl užsirašė į konsultaciją J. Dailidės gatvėje, Marijampolės skyriuje.
Bendraujant su konsultante ši gyventojui pasiūlė drausti turtą, nes esą šiuo metu senjorams palankios sąlygos, taikoma 15 proc. nuolaida.
Juozas atsakė pagalvosiąs. Po savaitės jis užsuko į banką, pasiklausti dar kartą, kokios tos nuolaidos pensininkui galioja, pasiskaičiuoti, ar verta. Vyras paskaičiavo, kad metams apsidrausti turtą „Swedbank“ jam kainuotų apie 180 eurų, o bendrovėje BTA be jokių nuolaidų jis moka 140 Eur. Tad konsultantei Juozas paaiškino, kad kelerius metus jau draudžiasi BTA, tad ten apsidraus ir dabar. Tačiau banko darbuotoja, patikrinusi gyventojo asmens duomenis, pasakė, kad jis jau apsidraudęs turtą „Swedbank“ Marijampolės skyriuje.
Ir toliau apie pratęsiamą sutartį būtų nežinojęs
Ši žinia Juozą pribloškė. Pasirodo, kad nuo 2021 metų, kai galbūt įkalbėtas kartą jis apsidraudė namų turtą banke, kiekvienais metais jam draudimas pasibaigus galiojimui būdavo automatiškai pratęsiamas. Tik žmogus to nežinojo. Pasak vyro, jis nesinaudoja elektronine bankininkyste, nors generatorių bankas ir buvo išdavęs. Žinučių į telefoną, kad pratęsiamas draudimas, jis negavo. „Sąskaitų netikrindavau, nepastebėjau, kad būtų nurašyti pinigai, į sąskaitą man dar ateidavo lėšų iš užsienio, ten esu dirbęs ir nesusigaudžiau, kad „Swedbank“ man kasmet nuskaičiuoja turto draudimui apie 150 eurų“, – kalbėjo vyras. Be to, kai jis draudėsi BTA, bendrovei reikėjo namo nuotraukų, vidų, radiatorius nufotografuoti prašė, o čia nieko nereikėjo. Tad šiurkščiai skaičiuojant gyventojas dvejus metus už turto draudimą mokėjo du kartus – bendrovei BTA ir „Swedbank“. Pirmiesiems – 140 Eur, antriesiems – apie 150 Eur.
Priblokštas tokios žinios, Juozas konsultantės paklausė, kaip bankas galėjo nesuderinęs su juo, neįspėjęs, automatiškai pratęsti draudimo sutartį. „Juk aš neturiu jokios sutarties, jokio draudimo poliso, kur būtų mano parašas“, – piktinosi gyventojas.
Konsultantė paaiškino, kad polisą klientui gali atspausdinti dabar, o žinutės apie tai, kad baigiasi turto draudimas, kad jis automatiškai pratęsiamas, gyventojui buvo siunčiamos per elektroninę bankininkystę.
„Aš nesinaudoju jokia elektronine bankininkyste. Kai iš NORD banko perėjome į „Swedbank“, man davė generatorių, bet aš juo niekada nesinaudoju, nemoku. Ir tikrai pats sava valia pastaruosius dvejus metus turto „Swedbank“ nedraudžiau. Na gal pirmą kartą ir galėjau sutikti, bet kitais metais tikrai – ne. Aš juk ne toks kvailas, kad žinodamas, jog turtą esu apdraudęs banke, eičiau dar papildomai drausti į draudimo bendrovę. Su tuo žinučių siuntimu gudrauja, esą pasiuntė per elektroninę bankininkystę, o kodėl ne į telefoną, kad žmogus tikrai žinotų. Kai registravausi konsultacijai banke, tuomet priminimą apie vizitą siuntė žinute į telefoną, o kai turtą drausti, nurašyti daugiau kaip šimtą eurų, tada nereikia žinutės. Nutraukiau tą draudimo sutartį. Gavau vėl žinutę į telefoną, kad į mano sąskaitą sugrąžinta pusantro euro, o kai daugiau kaip šimtą nurašė, nereikėjo žinutės“, – piktinosi Juozas.
Pasak gyventojo, dvejus metus už turto draudimą jis mokėjo apie 300 eurų. Smalsumo dėlei vyras draudimo bendrovės konsultantės paklausė, jeigu per tą laiką jo turtas būtų nukentėjęs, ar ir bankas, ir draudimo bendrovė būtų išmokėję draudžiamą sumą. Konsultantė atsakė, kad turbūt ne, gal per pusę būtų pasidalinę. „Va tau ir aritmetika. Valdžia žmogų mausto, bankai mausto. Jeigu nebūčiau į „Swedbank“ nuėjęs, po šiai dienai mokėčiau apie 300 eurų už turto draudimą“, – kalbėjo gyventojas.
Pinigus grąžino
Su skaitytojo pretenzijomis supažindinome „Swedbank“ atsakingus darbuotojus ir paprašėme pakomentuoti.
„Swedbank“ Lietuvoje atstovės ryšiams su visuomene Daivos Taučkėlaitės teigimu, nesusipratimas išspręstas. Tiesioginio kliento nusiskundimo bankas nebuvo sulaukęs, tačiau darbuotojai gavę informaciją iš „Suvalkiečio“ redakcijos patys susisiekė su klientu ir kartu rado tinkamą sprendimą. Išsiaiškinus, kad įvyko nesusipratimas, pinigai Juozui Ž. už turto draudimą grąžinti. „Labai svarbu, kad iškilus neaiškumams patys klientai aktyviai kreiptųsi į banko padalinį arba skambintų klientų aptarnavimo specialistams.
iekvienu atveju siekiame nuodugniai išklausyti kiekvieno kliento poreikius, išsiaiškinti situaciją, todėl jei klientas negauna visų atsakymų į jam rūpimus klausimus dėl suteiktų paslaugų, ar jiems situacija nėra visiškai aiški, esame atviri dialogui ir siūlome banko padalinyje pateikti raštišką prašymą išnagrinėti rūpimą klausimą. Tokiu būdu gaunamas paslaugas ar situaciją vertina ne tik klientų aptarnavimo vadybininkė, su kuria bendraujate banko skyriuje, bet ir visa kokybės aptarnavimo komanda, kurios uždavinys – greitai ir klientui tinkamiausiu būdu išspręsti jam kilusią problemą bei grąžinti jam nuostolius, jei tokių patirta“, – teigiama banko atsakyme.