Prabėgo daugiau nei metai, kai dalis Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių gyventojų dėl projektuojamos geležinkelio „Rail Baltica“ vėžės gyvena nežinomybėje ir baimėje. Žmonėms nerimą kelia, kad tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį bus nugriauti jų gyvenamieji namai, paimta žemė, sunaikinti sodai.
Pagrindinis tikslas – išsaugoti kuo daugiau sodybų
Spalio pradžioje Marijampolės savivaldybės administracijoje visuomenei buvo pristatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra. Pristatyme dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai, projektuotojai. Žmonės neslepia, kad į esminius klausimus viešo projekto pristatymo metu nebuvo atsakyta, daugiau naudingos informacijos gyventojai išgirdo konkrečiuose pokalbiuose su „Lietuvos geležinkelių“ specialistais. Žmonės sako, kad aiškiausiai, kas laukia tų, per kurių vietoves ir sklypus eis geležinkelio vėžė, kaip dar galima pakoreguoti projektą, kad kuo mažiau nukentėtų žmonių interesai, Marijampolės savivaldybės gyventojams išaiškino Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas-vyr. architektas Arvydas Bekeris.
Visą vasarą gyventojus specialiai šiais klausimais konsultavęs architektas juokauja, kad per daugiau nei metus taip išstudijavo europinės vėžės tiesimo Marijampolės regione alternatyvas, kad galėtų dirbti „Lietuvos geležinkelių“ konsultantu. Žmonių į priėmimą pas architektą ateidavo ne tik iš Marijampolės, bet ir Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybių. „Nors ir ne mūsų savivaldybės gyventojai, bet negi atsakysi žmogui, kuriam rūpi jo namų, gyvenimo ateitis“, – kalbėjo A. Bekeris.
Architekto nuomone, savivaldybių atsakingi specialistai turi aktyviai dalyvauti projekto rengime, diskutuoti, teikti pasiūlymus užsakovams ir projektuotojams, kad būtų kuo daugiau išsaugota gyvenamųjų namų, apginti gyventojų interesai. „Iš Marijampolės savivaldybėje planuotų nugriauti 22 sodybų, dviejų atskirų pastatų ir vieno komercinio, mums su projektuotojais pavyko sutarti, kad būtų paimamos aštuonios sodybos. Dar dėl dviejų išsaugojimo buvo galima tartis, bet gyventojai apsisprendė, kad nenori gyventi prie pat geležinkelio“, – sakė vyr. architektas A. Bekeris.
Jo teigimu, ir dabar dar galima koreguoti projektą, teikti siūlymus. Štai tik praėjusį ketvirtadienį jis sulaukė iš projektuotojų atsakymo, kad projektas bus pakoreguotas taip, kad gyventojo sodyba Marijampolėje, Gedimino gatvėje 120, nebus griaunama.
Kaip Marijampolės savivaldybėje išsidėstys europinė vėžė?
Pasak Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo A. Bekerio, europinė „Rail Baltica“ geležinkelio trasa nuo sienos su Lenkija Marijampolės savivaldybėje prasidės ties Lakinskų kaimu, kirs jį, praeis netoli Lakinskų piliakalnio, tada pagal Šešupės vagą pagrįš į Kalvarijos savivaldybę ir Marijampolės sav. teritoriją vėl pasieks ties Kievinės kaimu. Pagrindinės vėžės bėgiai bus tiesiami kaimo pakraščiu, į vakarus, sodybų nelies. Toliau naujasis geležinkelis atkeliaus į Liudvinavo seniūniją. Bėgiai bus pakloti tarp Stebuliškių tvenkinio ir Liudvinavo ežero, vingiuos link Liucinavo kaimo. Sodybų šiose vietovėse nepalies, bus paimta statyboms tik ūkio paskirties žemė.
Per Šešupę numatyta nutiesti didžiulį tiltą, kuriuo eis geležinkelis. Toliau vėžė praeis pro pat Netičkampio kaimą šiaurės vakariniu pakraščiu. Prie pat Netičkampio, Nartelio kaime, pirmoji sodyba nuo kelio, Nartelio g. 9, patenka į geležinkelio trasą. Ji bus išpirkta iš gyventojų ir nugriauta. Bus paimta dalies šalia gyvenančių kitų žmonių žemė. Toliau geležinkelio trasa keliaus Nartelio kaimo šonu piečiau nuo kalakutų fermos. Narto-Naujienos kaimas liks į rytus nuo geležinkelio, o Narto kaimas – į vakarus. Čia visuomenės poreikiams bus paimamos tik dirbamosios žemės.
Pasak vyr. architekto, buvo numatyta, kad naujoji europinė vėžė pasieks Triobiškių kaimą, palies gyventojų namus Vyšnialaukio ir Žirgyno gatvėse. „Mūsų savivaldybės administracijos siūlymu nuspręsta atsisakyti pastarosiose gatvėse viaduko, bet išsaugomos Vyšnialaukio kaime dvi sodybos, neliečiami sklypai. Žmonėms – tai puikus sprendimas. Čia buvo ir naujai pastatytų namų, ir gyventojų, gyvenančių daug metų. Juos toks sprendimas nudžiugino“, – sakė A. Bekeris.
Geležinkelio vėžė toliau judės tarp Patašinės ir Triobiškių kaimų, kirs kelią Marijampolė–Prienai. Šioje vietovėje savivaldybės siūlymu, atsižvelgus į gyventojų interesus, neseniai sulaukta žinios, kad išsaugoma Gedimino gatvėje 120 numeriu pažymėta sodyba ir dalis statinio Gedimino g. 124. Gamybiniai pastatai bus nugriauti, bet gyvenamasis namas išliks.
Pasak architekto A. Bekerio, skaudžiausia vieta šiame projekte buvo Trakiškių kaimas. Buvo numatyta, kad geležinkelis bus tiesiamas vakarine kaimo dalimi ir palies devynias sodybas bei vieną komercinį pastatą. Visus juos planuota nugriauti.
Marijampolės savivaldybės administracija ieškojo sprendimo, kaip to išvengti. Buvo atsisakyta viaduko statybos, Steponiškių gatvėje liktų akligatvis.
Naujasis geležinkelis skaudžiai paliečia ir Triobiškių kaimo Krėvos gatvės naujakurių kvartalą. Vieniems teks paaukoti dalį tvoros, kitas gyvenamasis namas bus nugriautas. „Galėjome šį namą bandyti išsaugoti, bet šeimininkas sakė, kad išsikels, nenori gyventi šalia geležinkelio“, – pasakojo A. Bekeris.
Geležinkelio trasai priartėjus prie Baraginės vėžė eina tiesiog pro sodybą Dambraukos gatvėje, vienos sodybos išsaugoti čia neįmanoma. J. Montvilos gatvėje Marijampolės savivaldybei pavyko susitarti dėl palankaus sprendimo: sodyba išsaugoma, geležinkelio trasa daug mažiau paliečia ir kitą sodybą, taip pat pakoreguotas susisiekimas su pramonine zona, kuris dabar bus patogesnis.
Nuo Baraginės geležinkelio vėžė vingiuos link Tautkaičių kaimo, praeis pietiniu jo pakraščiu. Sodybų statybos nepalies, valstybės reikmėms paimamos tik gyventojų žemės. Kelyje Gudeliai–Smilgiai–Būdviečiai numatytas viadukas. Geležinkelio trasa toliau keliaus link Barsukinės kaimo ir pakraščiu prie miško pateks jau į Kazlų Rūdos savivaldybės teritoriją. Per mišką geležinkelis tiesiamas toliau link Jiesios.
Numatytos dvi geležinkelio trasos jungtys
Pasak vyr. architekto A. Bekerio dėl to, kad tranzitiniai keleiviniai traukiniai galėtų užsukti į Marijampolės geležinkelio stotį, kad būtų galimybė kursuoti su kroviniais vietiniams traukiniams, prie pagrindinės europinės vėžės numatytos dvi jungtys. Šiaurinė jungtis prasidėtų Nendriniškių kaime (Sasnavos seniūnija), eitų šalia Tautkaičių kaimo ir įsilietų į esamą geležinkelį.
Pietinė jungtis sudėtingesnė. Ji projektuojama už Marijampolės, prie Stebuliškių tvenkinio atsišakotų nuo pagrindinio kelio Marijampolė–Kalvarija, keliautų pro Stebuliškių sodų bendriją. Dėl jungiamojo kelio statybos numatyta paimti du sodų bendrijos namelius. Be to, ši jungtis suprojektuota ir tarp Gulbiniškių, Turgalaukio kaimų, ji kirstų kelią Marijampolė–Kalvarija. Tiesiant geležinkelį šia kryptimi Turgalaukio kaime, kad ir labai gaila, paimama sodyba, kurioje yra net keturi pastatai. Pasiekusi Karalenkės kaimą geležinkelio atšaka įsilieja į jau esamą geležinkelį.
Nuo didelių ašarų iki džiaugsmo
A. Bekeris sako, kad kuo labiau gilinasi į „Rail Baltica“ projektą, tuo mažiau sprendimai jį gąsdina. Aišku, žmonėms, kurių namus paliečia, susitaikyti su tuo nėra lengva. Vienoje sodyboje, kurią numatyta nugriauti, gyvena jau šešta karta, tai giminės istorija. Žmonės pasakoja, kad lyg tyčia namus dar susiremontavo. Buvo ir tokių gyventojų, kurie susipažinę su visomis projekto detalėmis nuo didelių ašarų perėjo prie džiaugsmo.
– Niekas nesiginčija, kad projektas „Rail Baltica“ Lietuvai labai svarbus, kad jis turi būti įgyvendinamas. Mūsų visų uždavinys – kad visos šios statybos kuo mažiau pakenktų žmonių gyvenimams. Susitikime su gyventojais projekto rengėjai tvirtino, kad gyventojams už paimamas sodybas, žemes, bus atlyginama pagal atkuriamąją vertę. Aišku, bus atsižvelgta ir į rinkos vertę. Kuri bus didesnė, pagal tą ir bus skiriamos išmokos, kad namus praradę gyventojai galėtų už gautas lėšas įsigyti kitus, ne prastesnius, – sakė A. Bekeris.
Kol kas projektas dar nepatvirtintas. Tai padaryti planuojama kitų metų vasario mėnesį. Tik tuomet ekspertai įkainos paimamą turtą, prasidės derybos. Statybos numatytos 2026 metais, na, o dar po poros metų jau pro Marijampolės regioną turėtų dundėti greitieji traukiniai.