Chemikė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanotechnologijų skyriaus doktorantė Raimonda Bogužaitė spalio 18 d. laimėjo unikalų Lietuvos jaunųjų mokslininkų konkursą „Tyrėjų Grand Prix 2023“. R. Bogužaitė yra Marijampolės nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ prezidentė, visuomenininkė.
Nuotraukos iš asmeninio R. Bogužaitės albumo
Konkurso tikslas – ne tiek mokslinis, kiek populiarinantis mokslą. Mat dalyviai stengiasi kuo patraukliau ir suprantamiau pristatyti savo daktaro disertacijos temas visuomenei. Ant scenos jie tam turi po keturias minutes. Kiekvieną pristatymą komentuoja komisija, o susirinkusi publika balsuodama išrenka nugalėtoją.
R. Bogužaitės disertacijos tema – „Elektrocheminio jutiklio kūrimas polipirolo pagrindu ir jo savybių modifikavimas“. Skamba tikrai sudėtingai, o dar pristatyti tai per kelias minutes ir taip, kad išlaikytum moksliškumą ir papasakotum, koks disertacijos tikslas, kokios darbo metodikos taikomos, paprastai ir suprantamai ne mokslininkams, o kiekvienam iš mūsų – tikrai nepaprasta užduotis.
R. Bogužaitė papasakojo, kad konkursas vyksta antri metai ir yra skirtas doktorantams, galbūt todėl nėra labai plačiai žinomas. „Nežinau, kiek iš viso buvo dalyvių pirmame etape, bet į finalą atrinkta 10. Atranka vyko trimis etapais: pradžioje buvo vidinė atranka, kai vertinama pagal prisistatymus ir vaizdo klipus. Antras etapas vyko viešai – kavinėse Vilniuje ir Kaune buvo pristatoma plačiajai visuomenei, taip atrinkti finalininkai – po penkis iš abiejų miestų. Konkursas atviras ir skirtas tam, kad doktorantai gebėtų kuo patraukliau pristatinėti savo darbą, mokslo tyrimus – taip, kad kiekvienas suprastų ir kuo daugiau žmonių sužinotų, ką veikia mokslininkai, kaip jie dirba“, – pasakojo R. Bogužaitė.
Pasak doktorantės, pasiruošimo buvo nemažai, bet ji nepersistengė iki pusfinalio, o finalui ruošėsi daug intensyviau, vyko pokalbiai ir su kitais finalininkais, buvo nemažai praktikuojamasi.
Paklausta, koks jos sėkmės faktorius, padėjęs laimėti Didįjį prizą, mokslininkė sakė, kad įtakos, ko gero, turėjo tai, jog ji visuomeniškai aktyvi, dalyvauja įvairiose ir nemokslinėse veiklose, turi patirties kalbėti viešai, nebijo auditorijos. Žodžiu, nėra tipiška „moksliukė“, per dienas sėdinti tik laboratorijoje.
– Po šio konkurso ėmiau suprasti, kad tai, kas man visiškai suprantama ir aišku, didžiajai daliai visuomenės gali būti neaišku ar net negirdėta. Neslėpsiu, buvo streso ir nerimo, įtampos, net minčių, kad gal per mažai skyriau laiko pasiruošti. Tiesa, visi finalininkai turėjome po dviejų valandų konsultaciją su lektoriumi, kuris patarė, padėjo patobulinti disertacijos pristatymą finalui. Aš rėmiausi analogija su pirštų antspaudais, nors mano tiriamai molekulinių įspaudų technologijai galima nemažai rasti ir kitų atitikmenų – raktas ir spyna, Pelenė ir kurpaitė, – sakė jaunoji tyrėja.
Disertaciją ji rašo ketvirti metai, taigi artėja finalas – likę dar metai ją pabaigti.
– Iš pradžių dirbau ne su įspaudų technologija, bet po kovido pradžios šiek tiek pasikeitė mano disertacijos kryptis. Iš vienos potemės perėjau į kitą. Molekulinių įspaudų technologijos pritaikymas labai platus – ne tik kovidui, bet pritaikoma ir įvairiems alergenų, maisto tyrimams, taip pat aplinkosaugos tyrimams. Šios technologijos taikymas būtent kovidui buvo naujas dalykas, net mokslinių publikacijų iki tol nebuvo. Galima sakyti, kad mes, lietuvių mokslininkai, pirmi paskelbėme šias publikacijas, išbandydami tirti naujas sritis, pritaikytas būtent kovidui. Taigi, vaizdžiai sakant, suspėjome įšokti į tą pirmumo traukinį, – sakė R. Bogužaitė.