Taip sako nuo rugpjūčio mėnesio Marijampolės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriui vadovaujantis skubiosios medicinos gydytojas Adomas Kuliavas. Jaunas perspektyvus medikas pasakoja apie savo pasirinktą specialybę, planus ir tikslus, kuriuos nori įgyvendinti, kad žmonės būtų patenkinti skyriuje suteiktomis paslaugomis.
Norėjosi žinias pritaikyti Marijampolės ligoninėje
Iš Ukmergės kilęs Adomas Kuliavas 2011–2017 metais studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kur įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją. Yra dirbęs Ukmergės, Šiaulių ligoninėse, Skubios medicinos klinikos asistentu. 2022 metais gydytojas atvyko į Marijampolę, pradėjo dirbti skubiosios medicinos gydytoju, o dabar yra Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas.
Gydytojo klausėme, kokie keliai jį atvedė į Marijampolę.
Pasak Adomo Kuliavo, Marijampolė ir jos ligoninė turi daug potencialo, kuris neišnaudotas, ligoninėje niekada iki praeitų metų nebuvo skubiosios medicinos gydytojo. Tad jam norėjosi Marijampolėje pritaikyti įgytas žinias, prisidėti, kad pacientai gautų tokią pagalbą, kokia teikiama didžiosiose šalies klinikose. „Kartais sakau, kad gebėtume žmogui teikti tokią pagalbą, kokios norėtume savo artimiausiems žmonėms, jeigu jie pakliūtų į ligoninę.“
Gydytojas Adomas pasakoja, kad skubiosios medicinos gydytojo specialybė palyginti nauja. Pirmoji gydytojų laida šios specialybės studijas baigė 2018 metais. Jam ši specialybė įdomi savo įvairiapusiškumu, kad niekada nėra tokios pačios klinikinės situacijos, viskas labai įvairu, o gydytojas turi galimybę tam tikras sveikatos problemas išspręsti čia ir dabar. Be to, dažnai čia atvykstantys pacientai yra jautrūs, labiausiai būgštaujantys dėl savo būklės. O gydytojas turi galimybę padėti žmogui, jo artimiesiems. Kartu, anot skyriaus vedėjo, tai didelė atsakomybė pasakyti žmogui, kad jam viskas bus gerai ir to pasiekti.
Gydytojo Adomo manymu, Skubiosios medicinos pagalbos skyrius yra ne tik ligoninės veidas, bet visos sveikatos sistemos atsirėmimo taškas. Nes būtent čia sprendžiamos visos krizės ir sveikatos problemos, kurios žmogų ištinka ūmiai.
Skubiąja pagalba neretai naudojamasi ne pagal paskirtį
Gydytojas, paklaustas, kokias didžiausias problemas mato ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus darbe, sakė:
– Pagrindinė problema, su kuria aš susiduriu, ta, kad skubiosios medicinos gydytojai dar nėra atpažįstami. Turime užsitarnauti pacientų ir kituose skyriuose dirbančio personalo pasitikėjimą, kuris leis mums tarpusavyje bendradarbiauti siekiant bendro tikslo. Tai bendra problema visuose Skubiosios medicinos pagalbos skyriuose, nes žmonės nežino, ką mes galime, ką mokame.
Marijampolės regiono gyventojai neretai skundžiasi, kad atvykus į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių pagalbos reikia laukti ilgai. Keletą valandų, kartais ir daugiau.
Gydytojo Adomo manymu, asmeninis kiekvieno paciento laukimas nebūtinai atspindi tai, kaip jam greitai reikia suteikti pagalbą. „Viena iš keistų tendencijų, bet ne problemų, su kuria aš susidūriau pradėjęs dirbti Marijampolės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, kad pacientai, kurių būklė nėra sunki, neatidėliotina pagalba nėra reikalinga, dažnai nesupranta ir nejaučia, kad į skyrių atvežami ligoniai, kurių gyvybei gresia pavojus. Būtent jiems pirmiausia teikiama pagalba, nes tokia šio skyriaus paskirtis. Pastebiu, kad žmonės atvykę su minimaliomis sveikatos problemomis ar gyvybei nepavojingomis ligomis neretai kelia daugiausia klausimų ir nepasitenkinimo, kad ilgai tenka laukti. Tuo tarpu mes gydome pacientus, kur sprendžiasi čia ir dabar ligonio gyvybės klausimas“, – kalbėjo gydytojas.
A. Kuliavo teigimu, yra skubios pagalbos teikimo algoritmas, kategorijos. Pacientas, atvykęs į Skubiosios pagalbos skyrių, apklausiamas, identifikuojama jo problema ir sprendžiama, ar jis gali palaukti, ar gydytojas tuoj pat jį turi apžiūrėti. Pastebima, kad po šeimos gydytojo darbo valandų, vakarais ar savaitgaliais pacientų padaugėja, nors dažnai jiems nėra būtina vykti į Skubiosios pagalbos skyrių – jie gali saugiai laukti šeimos gydytojo vizito.
„Tendencija rodo, kad neretai mes esame kaip atramos taškas šeimos klinikoms, pirminės sveikatos priežiūros centrams. Pastebime faktus, kad jeigu žmogus nesulaukia gydymo kažkur kitur, eina į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Pacientų žodžiais, čia viskas įvyksta greičiau. Bet esmė tokia, kad jeigu pacientui nereikalinga skubi pagalba, po gydytojo apžiūros ir pokalbio su juo, konsultacija ir tolimesnis gydymas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra mokamas. Ši praktika ligoninėse taikoma. Be abejo, susiduriame su pasipriešinimu. Visą laiką būna standartinis atsakymas, kad aš moku mokesčius ir man priklauso paslaugos, kai iš tiesų teoriškai nepriklauso. Marijampolės skubiosios medicinos pagalbos skyrius per parą sulaukia nuo 80 iki 100 pacientų, be vaikų. Tai yra daug“, – kalbėjo gydytojas.
Po renovacijos skyriaus darbas turėtų būti efektyvesnis
Vienas iš neretai pasitaikančių skundų dėl Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbo, kad žmonės negauna pagalbos, nors jų įsitikinimu pagal sveikatos būklę stacionarus gydymas buvo reikalingas. Negavus laiku pagalbos žmogaus sveikatos būklė blogėja, įvyksta ir tragiškų atvejų. Gydytojo Adomo Kuliavo klausėme, ar jam teko su tokiais faktais susidurti Marijampolės ligoninėje?
Pasak mediko, labai sunku objektyviai vertinti tokius priekaištus, nes už kiekvieno tokio pasakymo yra subjektyvi nuomonė, kurios neįmanoma objektyvizuoti. „Teoriškai aš negaliu pakomentuoti, man su tokiais faktais dirbant šiame skyriuje neteko susidurti. Jeigu pacientui pablogėja paskirto gydymo fone, jis visada gali grįžti į ligoninę. Po subjektyvia nuomone visą laiką turi slypėti objektyvūs kriterijai, pamatuojami. Neretai artimieji nesupranta, kad stacionarinio gydymo jų žmogui nereikia. Ne paslaptis, kad kyla konfliktai, patiriame psichologinį smurtą, įrašinėjami mūsų pokalbiai, filmuojama, nors tai daryti draudžiama“, – pasakojo gydytojas.
Skyriaus vedėjo teigimu, nepaisant šių nesusipratimų, ligoninės, Skubios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojų tikslas – kad pacientai priėmimu, suteiktomis paslaugomis būtų patenkinti. Tikimasi, kad tam pasitarnaus jau kitais metais pradedamas modernizuoti Skubiosios medicinos pagalbos skyrius.
– Planuojant rekonstrukciją pagrindinis tikslas buvo atskirti pacientų srautus, kitaip tariant, visi savo kojomis atėję ir neatidėliotinos pagalbos nereikalaujantys pacientai bus apžiūrimi, gydomi ir išrašomi vienoje zonoje. Svarbu paminėti, kad šioje zonoje bus atskiri apžiūros kabinetai, skirti skirtingų specialybių konsultantams ar procedūroms. Kritinės būklės pacientai bus gydomi atskirose, tam suprojektuotose intensyvios pagalbos stebėjimo palatose. Sunkios būklės pacientams bus skirta stebėjimo zona, kurioje numatytos atskiros palatos kiekvienam pacientui, išsidėsčiusios ratu aplink gydytojų ir slaugytojų postą. Ir dar viena naujiena, infekcinė skyriaus dalis, kurioje bus septynios izoliacinės palatos, su atskiru patekimu iš pastato išorės. Žinoma, keičiantis patalpoms, keisis ir įranga, priemonės, baldai ir, be abejo, daugės dirbančių specialistų, kurie galės efektyviai dirbti naujose patalpose.
Taip pat A. Kuliavo planuose pritraukti į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių dirbti kuo daugiau skubios medicinos specialistų.