Kuo mūsų namai skiriasi nuo teatro scenos? Kaip suderinti grožį su praktiškumu? Ką daryti, jei mus „ištiko“ langai į šiaurinę pusę? Apie tai pasikalbėti norėjosi su marijampoliečiu architektu Andriumi Byčenkovu, kai jis socialiniame tinkle paviešino savo sukurto interjero Vilniaus lofte nuotraukas. Jos buvo tokio gražumo! Bet pirmuoju smuiku šiame interjere grojo juoda spalva. Įsivaizduojate – interjere juoda spalva!
– Juodos ar pilkos sienos nėra jokia naujiena, daug kur jų yra, bet gal žmonės ne visada atkreipia dėmesį. Ir Marijampolėje esu kūręs interjerų, naudodamas šias spalvas. Jei lankysitės „Picos bare“, odontologijos kabinete, esančiame Kauno g. 29, ar klube „Winis“, galbūt pastebėsite. O jei nepastebėsite – vadinasi, ta juoda spalva organiškai suaugo su interjeru, – sako Andrius.
– Kai projektuojate interjerą ir užsakovas sako, kad „man tik šviesiai“, o jūs matote, kad ir juoda ar pilka ten „grotų“, ar tenka diskutuoti?
– Spalva – tik viena iš priemonių kuriant interjerą. Svarbu bendros erdvės formavimas, apšvietimas, baldai… Vieniems gražu tamsios, kitiems šviesios spalvos.
– Kaip suderinti grožį su praktiškumu? Juk tiek ant juodo, tiek ant balto paviršiaus puikiai matosi aptėkšti barščiai.
– Jei baltas taškas – jis ant juodo paviršiaus geriau matysis, jei juodas – ant balto bus matyti. Juk nežinai, žmogau, kuo kada gyvenime pasitaškysi, – šypsosi architektas. – Nėra tokio paviršiaus, ant kurio nesimatytų, kad čia žmonės gyvena, gamina maistą, valgo, išlieja kavą, plauna indus ir pan. Paviršiai gali būti įvairaus blizgumo ar matiškumo. Juodas blizgus paviršius gali labai įdomiai reflektuoti namų erdvėje esančius daiktus ar šviesas. Viskas susiveda į idėją!
– Daugelis „bijome“ langų į šiaurę. Gal projektuodamas namus stengiatės, kad ten net nebūtų langų?
– O jei šiaurinėje pusėje labai gražus vaizdas? – klausimu į klausimą atsako architektas. – Reikia įvertinti visas situacijas ir atsižvelgti į jas. Gal nė vieno lango į pietus nereikia, jei už jo prastas vaizdas?
– Bet tada namai bus šalti, tamsūs ir įsimes pelėsis.
– Kodėl taip turėtų nutikti? Pelėsis išlenda dėl to, kad nėra ventiliacijos ir iš kažkur atsiranda drėgmės. Kad nebūtų tamsūs namai, reikia gerai apgalvoti, koks bus apšvietimas. Štai lofto, kurio nuotraukos jums taip patiko, visi langai į šiaurę ir sienos juodai išdažytos. Bet butas nei tamsus, tai šaltas.
– Kokie dar motyvai rinktis juodą spalvą interjere?
– Naudojant tamsią spalvą, galima kažką paslėpti. Jei šalia jos atsiranda šviesesnė spalva, atkreipiamas dėmesys į šviesesnę, o tamsus paviršius „nusigesina“. Galima palyginti su teatro scena: tamsu – ir staiga iš kažkur atsiranda apšvietimas, kuris nukreipia mūsų žvilgsnį ten, kur režisierius nori kažką parodyti, atkreipti mūsų dėmesį. Taip ir namų aplinkoje. Jei nori parodyti namų dekoracijas, kažką paryškinti, kontrasto būdu gali tai padaryti. Lofte, kurį projektavau, dalyje erdvės yra įrengta perdanga, virš kurios suformuota miegamojo erdvė, o apačioje kaip tik yra įėjimo zona į patalpas, tad įėjus pasitinka pakankamai žemos lubos, apie 210 cm. Jei būtų šviesu, įėjęs iš karto tai pajustum. Bet kai įeini ir prieš akis matai 4,5 metro aukščio šviesią erdvę, „išsijungia“ tai, kas yra tamsu. Palyginkime – jei einame naktį gatve, nefokusuojame žvilgsnio ten, kur tamsu, matome tik tai, kas apšviesta. Tai vienas iš būdų nukreipti dėmesį nuo kažko, šiuo atveju – nuo žemų lubų.
– Interjere reikšmingą „svorį“ turi ir baldai. Mūsų klaidos – kai baldų salone pamatome gražius baldus ir juos nusiperkame, o tada paaiškėja, kad jie užima beveik visą kambario erdvę. Gal prieš pirkdami turėtume nusibraižyti ir pagal mastelį įvertinti, ar jie tilps, ar netrukdys judėti namuose? Kad nereikėtų ratu „šokti“ aplink kokį gražų foteliuką, kuris tapo buto centru, nes vietą jam radome tik ant tako. Bet jis labai gražus! Bet trukdo.
– Jei neina „prasilenkti“ su baldais – vadinasi, kažko neįvertinome prieš juos įsigydami. Kita vertus, jei žmogui gražu, jei šeima nori, kad namuose būtų, pavyzdžiui, sofa, du foteliai ir staliukas – viskas gerai. Bet kartais net nežinome, kodėl taip darome – gal dėl to, kad „visi taip daro“? Gal mums net nereikia tos sofos ar fotelių. Gal vieno ar dviejų krėslų gana. Jei atsikratytume standartinio mąstymo, kuris kartais ima viršų, turėtume patogesnius ir erdvesnius namus. Visada turėtume klausti savęs – kodėl tai darome? Kodėl sofa, kodėl du foteliai ar sekcija? Gal tai tik trukdantis daiktas, nes ne savo vietoje? Bet jei jis atsiras savo vietoje, bus pageidautinas ir taps namų dalimi.
– O jei sofa, foteliai ar staliukas „keliauja“ per namus, bet vis tiek niekaip neranda vietos?
– Yra toks paprastas testas: jei patraukiame baldą ir jo ten netrūksta – reiškia, jo ten ir nereikia. Šią taisyklę visada galima taikyti ir materialiame, ir nematerialiame žmogaus gyvenime: jei kažkas iš jo dingsta ir nepasigendi, reiškia, tai nėra nei svarbu, nei reikalinga.