Siekiant atkurti retų paukščių – meldinių nendrinukių – populiaciją Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai čia augina šių paukščių jauniklius. Mažyliai atkeliavo iš Nemuno deltos pievų, kuriose dėl ankstyvo šienavimo ar intensyvaus ganymo jiems kilo rimta grėsmė neišgyventi. „Šių metų pavasaris buvo labai neįprastas. Dėl užsitęsusių šaltų orų dauguma meldinių nendrinukių patelių vėlavo perėti, ilgai slapstėsi ir elgėsi nebūdingai.
Meldinė nendrinukė – ypač gera slapukė – rasti jos lizdą daug pastangų, atidumo ir kantrybės reikalaujantis darbas. Nustačius lizdus, kuriems gresia žūtis, mes juos perkeldavome“, – apie meldinių nendrinukių perkėlimą pasakoja šio paukščio apsauga besirūpinančio Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Žuvinte auginamų mažylių skaičius kasdien keitėsi – vis atveždavo naujų jauniklių. Per mėnesį jų čia galėjo būti apie 50. Į Žuvintą iš Nemuno deltos perkeliant jauniklius tikimasi atkurti stabilią vietinę populiaciją. „Pastaraisiais metais Žuvinte stebima nuo 6 iki 20 giedančių patinų. (Šio birželio pradžioje buvo 5 – matyt, dėl nepalankios buveinių būklės, liepos pradžioje – 11; palijus buveinės atsigauna.) Pelkės, kuriose šis paukštis gyvena, čia geros būklės, tačiau natūraliai populiacija nebeatsikuria.
Ilgainiui ji būtų pasmerkta išnykti. Todėl taikome prieš keletą metų labai sėkmingai išbandytą gamtosaugos būdą – paukščių perkėlimą. Jį planuojame vykdyti bent penkerius metus. Moksliniai modeliavimai rodo, kad būtent per tokį laikotarpį galima tikėtis savarankiškos ir stabilios populiacijos susiformavimo“, – teigia Ž. Morkvėnas.
Žuvinte meldinių nendrinukių mažyliai jau buvo auginami 2018–2019 m., kai Baltijos aplinkos forumas su partneriais pirmą kartą išbandė šių paukščių perkėlimą. Per dvejus metus į laisvę buvo paleisti 99 mažyliai, nemaža jų dalis po žiemojimo Afrikoje sugrįžo į Žuvintą. Tai įrodė, kad perkėlimas, kaip gamtosaugos metodas, veikia – čia užaugę paukščiai sugrįžta į naujus savo namus ir prisideda prie vietos populiacijos stiprinimo.
Lietuvių sėkmė, aprašyta moksliniuose straipsniuose ir pristatyta tarptautinėse konferencijose, pakeitė visą šios rūšies apsaugos strategiją. Remiantis Lietuvos patirtimi, perkėlimai pradėti taikyti Lenkijoje, planuojami Vokietijoje ir Vengrijoje. Šis būdas taikomas, kai įprastas buveinių atkūrimas nepadeda, kai situacija tampa kritinė ir kai tam tinkamai pasiruošta.
„Nors dėl gamtininkų ir ūkininkų pastangų situacija Lietuvoje stabili, pasaulinė meldinių nendrinukių populiacija toliau mažėja. Vis dar išlieka reali grėsmė, kad ši rūšis gali išnykti. Pirmiausia atkuriamos buveinės ir tik tuomet, jei populiacija nesugeba atsikurti natūraliai, svarstoma apie perkėlimą. Renkantis vietą vertinamas jos potencialas tapti gyvybingo ekologinio tinklo dalimi. Atliekama mokslinė populiacijos gyvybingumo analizė, kuri leidžia prognozuoti, kiek metų reikės, kad populiacija taptų stabili ir save palaikanti.“
Iki šiol jaunikliai buvo imami iš gausiausių tūkstantinių populiacijų Zvaniec pelkėje Baltarusijoje ir Bebros pelkėje Lenkijoje. Tačiau dėl karo Ukrainoje ir nutrūkusio bendradarbiavimo su Baltarusija vienintelė tokia populiacija Europos Sąjungoje liko Lenkijoje.„Šiemet išbandėme naują taktiką – jauniklius ėmėme iš mažesnės, apie 200–300 patinų turinčios Nemuno deltos populiacijos.
Pasirinkome tik tuos lizdus, kuriems grėsė sunaikinimas. Tokiu būdu gelbėjome paukščius, kuriems gamtoje šansų išlikti būtų mažai, ir kartu stiprinome kitą populiaciją“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.
Vis dėlto tokia taktika – kur kas sudėtingesnė. Mažesnėse populiacijose lizdų mažiau, jie sunkiau aptinkami, o dar reikia nustatyti, kurie iš jų gali būti sunaikinti. Tai – didelis darbas tiek laukuose, tiek bendraujant su ūkininkais.
Meldinė nendrinukė – vienas rečiausių žemyninės Europos paukščių. Per pastarąjį šimtmetį jos populiacija sumažėjo net 95 proc., pasaulyje likę vos apie 8000 giedančių patinų, o nykimo tendencija išlieka – daugiausia dėl prastėjančios buveinių būklės. Nuo 2014 m. ši rūšis peri tik keturiose valstybėse: Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Tai – skėtinė rūšis. Ten, kur ji gyvena, yra geros sąlygos ir dešimtims kitų rūšių. Taigi, saugodami ją, mes saugome visą rūšimis turtingą ekosistemą, kurios dalimi esame kiekvienas.
Daugiau apie meldinių nendrinukių perkėlimą: https://meldine.lt/meldiniu-nendrinukiu-translokacija/. Apie rūšies apsaugą: https://meldine.lt
Parengta pagal Baltijos aplinkos forumo pranešimą
Komentarai nepriimami.