Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo sezoniniai Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai: sumažėjo maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose, prasidėjo žieminių padangų sezonas. Tačiau vairuotojai lapkričio 1-ąją, važiuodami magistrale Vilnius–Kaunas ar automagistrale nuo Garliavos iki Marijampolės, buvo maloniai nustebę švieslentėje išvydę, kad leistinas greitis tebėra 130 kilometrų per valandą. Susisiekimo ministerija ir AB „Via Lietuva“ paaiškino, kad startavo pilotinis projektas. Juo siekiama, kad vairuotojai galėtų važiuoti pagal realias eismo sąlygas, o ne pagal metų laikus. Padidinti greitį galima tuomet, kai saugu tai daryti.
Įsigaliojo sezoniniai KET pakeitimai, bet kai kurie su išlygomis
Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.
Tačiau šią žiemą, pasitelkus kintamuosius kelio ženklus, dalyje automagistralių galėsime važiuoti greičiau. Jei kelias sausas, matomumas geras, važiuoti bus galima iki 130 km/val. vietoj dabar galiojančio 110 km/val. greičio. Dinaminis padidinto greičio režimas taikomas magistralėje Vilnius–Kaunas ir magistralėje nuo Garliavos iki Marijampolės.
Tokia dinaminė greičio reguliavimo sistema sėkmingai veikia ir Vokietijoje.
Leistinas greitis – dinaminis
Susisiekimo ministerija ir AB „Via Lietuva“ siekia, kad vairuotojai galėtų važiuoti pagal realias eismo sąlygas ir padidinti greitį tuomet, kai tai saugu. Todėl „Via Lietuva“, pasitelkusi kitų šalių patirtis, bendradarbiaudama su Vokietijos ekspertais, parengė rekomendacijas, kokiomis sąlygomis ir pagal kokius kriterijus galima didinti ar mažinti leistiną greitį. Tai pilotinis projektas, pradėtas įgyvendinti nuo lapkričio 1-osios.
„Kelių infrastruktūra tampa vis išmanesnė: magistralėse turime modernias eismo valdymo technologijas, kurios leidžia greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų. Dabar žiemos švelnesnės, todėl jas galime išnaudoti koreguojant greičio apribojimus be jokių papildomų kaštų. Jei oro sąlygos geros, vairuotojai galės važiuoti greičiau ir sutrumpinti kelionės laiką tarp dviejų didžiausių šalies miestų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pasak Susisiekimo ministerijos, leistinas greitis dinaminis – jį reguliuoja intelektinės transporto sistemos: kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai (KIŽ) ir vaizdo kameros.
Surinkti duomenys realiu laiku leidžia automatiškai nustatyti optimalų greitį pagal oro ir kelio būklę. Kintantis greičio ženklas atvaizduojamas keliuose esančiuose ekranuose.
Informacija iš kelių oro sąlygų stotelių atnaujinama kas 5–10 minučių – jei bent vienas parametras neatitiks reikalavimų, maksimalus greitis automatiškai bus sumažintas siekiant užtikrinti maksimalų eismo saugumą.
Saugumas kelyje priklauso nuo vairuotojų
Lietuvos policija palaiko šią iniciatyvą, tačiau primena, kad saugumas kelyje pirmiausia priklauso nuo pačių vairuotojų elgesio, o ne tik nuo greičio apribojimų.
„Primename vairuotojams, kad siūlomas leidimas važiuoti iki 130 km/val. greičiu žiemos metu jokiu būdu nereiškia pareigos taip važiuoti. Kai net moderniai įrengtuose kai kuriuose magistralinių kelių ruožuose toks greitis leidžiamas, svarbiausia yra vairuotojų atidumas ir atsakomybė“, – sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
Dinaminį greičio reguliavimą planuojama taikyti plačiau
Šiuo metu taikyti tokį dinaminį greičio reguliavimą galima magistralėje tarp Vilniaus ir Kauno bei automagistralės ruože nuo Garliavos iki Marijampolės. Ateityje planuojama dinaminį greičio reguliavimą diegti toliau – iki Klaipėdos ir iki Lenkijos sienos.
Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 170 kelių oro sąlygų stotelių, kurios realiu laiku renka ir perduoda duomenis apie oro sąlygas ir kelio dangos būklę.
Anot policijos pareigūnų, kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.
Vairuotojai teigiamai vertina galimybę rinktis
„Suvalkiečio“ pakalbintas Tomas pasakojo vos ne kasdien važinėjantis automagistrale iš Marijampolės į Kauną. „Laikas, per kurį nuvažiuoju į Kauną, man svarbus. Absurdiškai atrodydavo kovo pabaigoje, kai kelias sausas, šviečia saulė, temperatūra teigiama, taikomi KET reikalavimai važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu. Kartą užsigalvojęs spustelėjau greičio pedalą ir „užsidirbau“ baudą už greičio viršijimą“, – kalbėjo vyras, neslėpdamas pasitenkinimo, kad pagaliau žengtas logiškas žingsnis.
Anot Liudo, seniai reikėjo tokių pakeitimų. Būtų gerai, kad Susisiekimo ministerija nepamirštų ir kelio Kaunas–Klaipėda, aišku, prieš tai reikėtų šį kelią suremontuoti.
Palankiai pilotinį projektą vertina ir Ričardas. Anot jo, tai – logiškas žingsnis, žiemos nebe tokios, kokios būdavo, tad KET numatyti reikalavimai, kada magistralėse privaloma važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, dažnai prasilenkdavo su realybe.
Pritaria pakeitimams
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys irgi palankiai vertina Susisiekimo ministerijos ir „Via Lietuva“ iniciatyvą taikyti automagistralėse dinaminį greičio reguliavimą. „Matome, kad žiemos sezono apibrėžimas nebeatitinka įprastų standartų, žiemos dabar kitokios. Jeigu vairuotojas magistralėje gali saugiai važiuoti didesniu greičiu negu numato KET, jeigu atsakingai elgiasi kelyje, kodėl neleisti to daryti? Žmonės sutaupo laiką, nesiformuoja spūstys“.
„Pats važiavau iš Marijampolės į Kauną, mačiau keturias švieslentes, kurios skelbia greitį, praktiškai nuo kiekvieno įvažiavimo į magistralę. Nuo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos kas 8–9 kilometrai informuojama apie leistiną maksimalų greitį. Sekmadienis buvo lietingas, švieslentės rodė, kad galima važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu. Akivaizdu, kad kelių oro sąlygų stotelės veikia“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak R. Gylio, jis pritartų iniciatyvai esant itin nepalankioms oro sąlygoms, kai šlapdriba, ant kelio sniego klampynė, leidžiamą maksimalų greitį mažinti iki 90 km/h.
„Mes, policijos pareigūnai, visada raginame vairuotojus rinktis ne maksimalų leistiną, bet saugų greitį. Jį lemia daugybė veiksnių – vairuotojo patirtis, savijauta, oro sąlygos, automobilio techninė būklė, padangų ir kelio dangos būklė. Todėl saugus greitis dažnai gali būti gerokai mažesnis už leistiną maksimalų“, – sakė Kelių policijos viršininkas.