Jau kuris laikas investavimas į akcijas yra tapęs populiaria taupymo ar papildomo uždarbio forma, daugeliui prieinama kone vienu piršto prisilietimu. Įvairiausios programėlės, socialinių tinklų finansų guru ir sėkmės istorijos apie greitą pelną neretai sukuria įspūdį, kad pradėti investuoti čia ir dabar gali kiekvienas. Specialistų teigimu, nors techn ologinė pažanga jau seniai atvėrė duris smulkiesiems investuotojams, esminis principas nekinta: fundamentalių žinių neturintis investuotojas dažniausiai rizikuoja ir tampa tiesiog lošėju.
Investuoti reikia atsakingai
Investicijos į akcijas itin patrauklios tarp smulkiųjų investuotojų. Ekspertų nuomone, šis investicijų būdas pats savaime nėra blogas, tačiau be elementarių finansinio raštingumo žinių, rizikos suvokimo ir kritinio mąstymo, investavimas gali tapti pavojumi.
„Retas kuris Lietuvoje ir pasaulyje gali investavimą laikyti savo pagrindine veikla, nes tam reikia daug kapitalo ir žinių. Vis dėlto, net telaikant investavimą papildomu užsiėmimu, kiekvieno investuotojo įsitraukimo lygis gali skirtis“, – sako Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Ignas Plunksnis. Jo teigimu, žmonėms, kurie investavimo nelaiko pagrindine veikla, gali būti sudėtinga perprasti investavimo rūšis, priemones, rizikas ir naudas.
Jaunasis investuotojas dalijasi turėjęs neįprastos patirties su įsigytomis akcijomis. „Vyko įmonių susijungimas ir turėjo būti atsiskaitoma kitos įmonės akcijomis. Iš šalies atrodė, kad tai yra standartinis sandoris, tačiau paskui nebegalėjau atšaukti savo dalyvavimo jame. Išsimodeliavau visą sandorį „Excel“ programėlėje ir pasirodė, kad jis gerokai sudėtingesnis, negu maniau. Iš šio sandorio pasimokiau, kad prieš investuojant visada reikia perprasti sandorį, ypač tada, kai jis vykdomas per sudėtingas struktūras“, – sako I. Plunksnis.
„Osum Securities“ kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mantvidas Žėkas tikina, kad investavimas be bazinių žinių anksčiau ar vėliau baigiasi nuostoliais. Tokiu atveju investavimas tiesiog praranda savo esmę ir primena kazino.
„Aktyvesni investavimo būdai ar instrumentai reikalauja ne tik laiko juos perprasti, bet ir nemažai techninių žinių, o informacijos yra didelis perteklius“, – prideda I. Plunksnis ir priduria, kad viskas yra įmanoma, tačiau nelaikant investavimo savo hobiu, reikėtų apsiriboti jau suprantamomis priemonėmis ir paprastomis strategijomis.
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Grigentė taip pat pabrėžia, kad investavimas turėtų būti suvokiamas, kaip ilgalaikis procesas, o ne greito pelno paieškos būdas. Pasak jos, tik suprantant rizikas ir savo galimybes, galima kalbėti apie tvarią finansinę naudą.
Spontaniški sprendimai negali nugalėti šalto proto ir žinių
I. Plunksnis pasakoja, kad investuoja nuo aštuonerių. Per visą laiką jis sako ne kartą yra pasielgęs apimtas emocijų: „Mačiau kainos kritimą ir iškart pardaviau akcijas, taip iššvaistydamas pinigus komisiniams. Taip pat anksčiau patikdavo „day trading“ – ieškodavau įmonių, kurios skelbia savo ketvirčio rezultatus, ir bandydavau spekuliuoti kilimus bei kritimus“, – sako I. Plunksnis ir prideda, kad taip daryti nerekomenduojama, nes galima labai stipriai nudegti.
Investicijų ekspertė K. Grigentė antrina pašnekovui ir pabrėžia, kad viena didžiausių smulkiųjų investuotojų daromų klaidų yra sprendimų priėmimas, vadovaujantis emocijomis, o ne aiškiu planu. „Staigūs rinkos svyravimai be pasiruošimo gali paskatinti impulsyvius veiksmus, kurie ilgainiui atneša daugiau nuostolių nei naudos“, – teigia ji.
Specialistės teigimu, akcijos nėra universali investavimo priemonė, todėl prieš investuojant būtina įsivertinti savo rizikos toleranciją, finansinius tikslus ir laikotarpį, kuriam investuojama. Akcijos gali būti efektyvi priemonė ilgalaikiam kapitalo auginimui, tačiau trumpuoju laikotarpiu jų vertė labai daug svyruoja. Dėl to daliai žmonių labiau tinka kiti sprendimai – profesionalių valdytojų valdomi investiciniai ir pensijų fondai, ar paprasti indėliai.
M. Žėkas, kaip vieną esminių pradedančiųjų investuotojų klaidų išskiria sąskaitų atidarymą pas nepatikimus ar netikrus brokerius. „Daroma ir kitų klaidų, pavyzdžiui, įtikima idėjomis nevertinant rizikų, nesuprantama, kaip veikia rinka ir finansinis svertas naudojamas siekiant greitų rezultatų“, – sako specialistas. Jo teigimu, daugiau patogumo nedidina investuotojo supratimo, o per sudėtinga aplinka kaip tik gali sumažinti norą domėtis investicijomis.
Investavimo žemėlapis smulkiesiems investuotojams
Populiariausias brokeris pasaulyje – „Interactive Brokers“. Jis, anot I. Plunksnio, siūlo plačiausią rinkų, akcijų ir išvestinių finansinių priemonių pasirinkimą. Šioje platformoje galima pirkti dalį akcijos, komisiniai taikomi priklausomai nuo priemonės ir įmonės šalies.
Patogiomis investicijomis pasižymi ir didieji bankai bei „Revolut“. Pastarajame vienam sandoriui per mėnesį nėra taikomas komisinis mokestis, vėliau komisinis sudaro 0,1 proc. nuo sumos. Šiame banke taip pat galima pasinaudoti MMF (liet. pinigų rinkos fondų) galimybe – nesuinvestuoti pinigai gali būti automatiškai padėti į pinigų rinkos fondus, o grąža eurais siekia 1,18 proc.
AB „Swedbank“ banke galima investuoti Baltijos šalių biržose ir keliuose fonduose be komisinių mokesčių. I. Plunksnis pabrėžia, kad čia vertybinių popierių sąskaitos atidarymas ir pats platformos naudojimas nėra pats paprasčiausias, tačiau suprantamas. Šiame banke minimalus komisinis mokestis siekia 11 Eur, o sandorio mokestis apibrėžtas 0,25 proc. O štai SEB banke paprasta investuoti automatiškai. Minimalus komisinis mokestis šiame banke siekia 15 Eur, o sandorio mokestis – 0,25 proc.
„Artea“ banke pasirinkimas platesnis nei AB „Swedbank“. Šiame banke galima rasti beveik visos Europos vertybinių popierių, tačiau nustatyti komisiniai mokesčiai už pirkimą, pardavimą ir vertybinių popierių saugojimą. „Luminor“ bankas siūlo 3 Eur minimalų komisinį mokestį ir 0,20 proc. sandorio mokestį. Per „Luminor Investor“ galima investuoti į daugiau nei 17 tūkst. nesudėtingų finansinių priemonių, įskaitant akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir investicinius fondus.
„Trading212“ – Bulgarijoje įsteigta platforma, lietuviams paslaugas teikianti tik nuotoliniu būdu ir anglų kalba. Ji savo veiklą pradėjo kaip investavimo programa su mažais komisiniais ir CFD (angl. Contracts for Difference), iš kurių ir uždirba didžiąją pajamų dalį. Šiuo metu „Trading212“ naudotojams siūlo mokėjimo kortelę su 1,5 proc. pirkinio sumos grąžinimu – tai, pasak I. Plunksnio, Europoje itin reta. Tarp privalumų: nėra komisinių (taikoma tik 0,5 proc. keičiant valiutą), galimybė pirkti dalį akcijos, automatinis investavimas ir nesuinvestuotų lėšų laikymas pinigų rinkos fonduose (MMF).
„Tokios platformos gali turėti naudą smulkiajam investuotojui, tačiau prieš pradedant investuoti rekomenduoju patikrinti, ar pasirinktas brokeris yra licencijuojamas ir kokie atsiliepimai apie jį sklando viešojoje erdvėje“, – prideda M. Žėkas.
Pagal Lietuvos banko parengtą 2024 m. Lietuvos investuotojo paveikslą, Lietuvos akcijos, į kurias daugiausia investuoja lietuviai, yra: „Akola group“, „Apranga“, „Ignitis grupė, „Artea“, „Telia Lietuva“. Tarp užsienio įmonių akcijų, į kurias daugiausia investuoja Lietuvos investuotojai, yra „Amazon.com“, „Apple“, „Microsoft Corp“, „NVIDIA Corp“ ir „Tesla“.
Saugios ir naudingos investicijos – nuo aiškaus plano
Ekspertai sutaria, kad prieš investuojant pasirinktu būdu, būtina investuoti ir į finansinio raštingumo žinias. M. Žėkas pataria užsirašyti į konsultaciją pas finansų maklerio licenciją turintį asmenį arba sudalyvauti investavimo konferencijose. Lietuvos banko ekspertė K. Grigentė antrina primindama, kad Lietuvos bankas „Youtube“ platformoje vysto projektą „Investavimo ABC“, kuriuo padedama lengviau suprasti, kaip veikia investavimo mechanizmai. Specialistė taip pat akcentuoja ir atsakomybę: „Investavimas nėra žaidimas, o finansiniai sprendimai turi realių pasekmių žmogaus gyvenimui“, – sako ji.
Anot I. Plunksnio, visada reikia pasverti savo rizikos toleranciją, investuoti į žinias ir prisiminti, kad klaidos neišvengiamos, tačiau jos neturėtų tapti katastrofiškomis. Specialisto teigimu, prieš investuojant reikėtų suprasti, ką galima prarasti ir kad net protingiausi investuotojai pasaulyje neretai praranda pinigus. „Vis dėlto, padarius namų darbus, nauda yra labai didelė – net ir po nesėkmių ir pastovaus investavimo stabili grąža bus“, – komentuoja I. Plunksnis.
Iš Lietuvos banko parengto Lietuvos investuotojo paveikslo 2024 m. matome, kad užpernai metų pabaigoje daugiausia investuotojų rinkosi investicijas į akcijas, fondus ir obligacijas. Smulkieji investuotojai 2024 m. į akcijas investavo apie 1,4 mlrd. eurų, į obligacijas – virš 773 mln. eurų, o į fondus – apie 1,1 mlrd. eurų.