Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Gamtos išdaigos blogina pasėlių būklę

Pasėlių būklė Lietuvoje per balandžio mėnesį pablogėjo, tačiau situacija geresnė nei praėjusiais metais. Visgi kai kuriuose rajonuose padėtį pablogino netikėtai iškritęs sniegas. Tokius rezultatus parodė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių (LGAA) atlikta apklausa.
Dar iki netikėtos stichijos du trečdaliai narių žieminius pasėlius įvertino gerai ir labai gerai. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų palankiai įvertino ir vasarojų. Tačiau situacija per vieną naktį apsivertė aukštyn kojomis: vieną dieną didžiausia rizika laikoma sausra, o kitos dienos rytą jau skaičiuojame sniego padarytus nuostolius. LGAA duomenimis, labiausiai nukentėjo Kėdainių ir piečiau esančiuose rajonuose pasėti rapsai, buvo išguldyti ir žieminiai miežiai. Nuostolių dydžiu išsiskyrė Marijampolės regionas. Čia rapsų pasėlius ne tik laužė sniegas, bet vėliau užklupo ir kruša. Krušos žalą patyrė ir kai kurie Žemaitijos regionai.
LGAA neatmeta galimybės, kad bus kreipiamasi į valstybės institucijas dėl žalos kompensavimo, todėl rekomenduoja žemdirbiams nedelsiant fiksuoti gamtos padarytus nuostolius padarant nuotraukas. Fotografuojant būtina vietos žyma arba turi matytis objektas, pagal kurį būtų galima tiksliai nustatyti lauko vietą.
Apsidraudusiems pasėlius taip pat aktualu žinoti, ar įvykis bus pripažintas draudiminiu. Draudikai teigia, kad šiuo metu konsultuojasi su draudimo specialistais iš Vokietijos ir Lenkijos, kurie su tokiomis situacijomis susiduria dažniau. Atliekamas pasėlių būklės vertinimas, o išvados bus pateiktos artimiausiu metu.
Išanalizavus praėjusių kelerių metų apklausų rezultatus matoma tendencija, kad Šiaurės regionas yra sausringesnis, nei kiti regionai. Lietinguoju laikotarpiu šioje Lietuvos dalyje kritulių ir su jais susijusių užmirkimų buvo mažiau, tačiau sausringi metai čia smogia taip pat smarkiau. Sniego žala regione taip pat ženkliai mažesnė.
Klimato kaita kasmet tampa vis akivaizdesnė. Anksčiau būdavo galima prognozuoti orus ir gamtos siunčiamas stichines nelaimes, o šiandien tai daryti vis sunkiau. Tad ūkininkai dažniau susiduria su žala ir nuostoliais. Deja, su patiriamais nuosmukiais kiekvienam ūkiui tenka susidoroti individualiai. Tad LGAA narių taip pat teirautasi, kiek jų naudojasi rizikos valdymo priemone – pasėlių draudimo paslauga. Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad pasėlius yra apsidraudę nuo įvairių rizikos veiksnių. 95 proc. apsidraudusiųjų rinkosi krušos, 80 proc. – liūčių rizikas. Apie du trečdalius žemdirbių draudėsi nuo iššalimo ir šalnų rizikos. Mažiau buvo draustasi nuo sausros, gaisro ir kitų rizikų.
Pasirinkimą draustis ar ne vis dar lemia draudimo išlaidos. Tai pat pastebima, kad vyrauja principas: „Jei draudiesi, tai turi daryti kasmet“. Sprendimas draustis turi būti ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis veiksmas. Anot žemdirbių, draudimo nuo stichinės sausros sąlygos vis dar yra itin nepalankios. Finansiškai stipresni ūkiai geriau renkasi rezervą kaupti ūkyje.
LGAA informacija
Užs. 574.

Žemdirbiams – galimybė prisidėti prie savivaldos stiprinimo

 Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas už 2020 metus įgauna pagreitį. Primename, kad šie metai žemdirbių savivaldai išskirtiniai – pirmą kartą deklaruodami pasėlius žemdirbiai gali pasirinkti, kurią savivaldos organizaciją nori remti.

Skaityti toliau… »

Kodėl netikros naujienos gali būti pavojingos

*Pasaulyje besitęsiant koronaviruso pandemijai, Europa įsijungė į kovą ir su siaučiančiu dezinformacijos virusu. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aktyvėjant dažniausiai priešiškų valstybių skleidžiamam melagingų naujienų srautui, kyla reali grėsmė demokratijai ir žmonių saugumui. Todėl Europos Sąjungos (ES) politikai ir ekspertai vienbalsiai teigia – būtina stiprinti bendradarbiavimą, piliečių atsparumą ir kritinį mąstymą.

Dabartinės sveikatos krizės metu, kuomet vis dar daug nežinomybės, Rusija, Kinija ir kitos šalys siekia pasinaudoti itin jautria situacija skleisdamos klaidinančią informaciją. Įvairiomis kalbomis kuriamos tiesą iškraipančios istorijos apie viruso kilmę, gydymo būdus ir demokratinių institucijų neveiksnumą. Tokia dezinformacija siekiama supriešinti visuomenę, pakirsti pasitikėjimą vyriausybe ir demokratija, kurstyti nesantaiką, manipuliuoti visuomenės nuomone, taip pat sukelti abejones Europos Sąjungos ir jos partnerių patikimumu.
Dažniausiai pastebimos sąmokslo teorijos tikina, jog šis koronavirusas nėra pavojingas, nes kasmet gripas nusineša gerokai daugiau aukų. Taip pat teigiama, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas JAV ar NATO laboratorijose kaip biologinis ginklas. Dar viena vis labiau populiarėjanti melagiena – koronavirusas buvo paskleistas siekiant diegti naujosios kartos 5G ryšį arba pastarojo buvo sukeltas tiesiogiai. Dažni ir melagingi pareiškimai, jog Europos Sąjunga yra neveiksni ir negali suvaldyti krizės, tuo tarpu Rusija ir Kinija sėkmingai padeda pandemijos išsekintoms valstybėms.

Tokias melagienas nesunku paneigti logiškai ir faktais. Smarkiai didėjantis aukų skaičius visame pasaulyje ir paskelbta pandemija rodo, jog šis koronavirusas yra naujas ir gerokai pavojingesnis už paprastą sezoninį gripą. Nors ir vis dar stinga galutinių išvadų apie viruso kilmę, mokslininkai mano, jog jis atsirado natūraliai gamtoje. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad 5G ryšys galėtų sąveikauti su koronavirusu ar apskritai kenkti žmonių sveikatai. Melagienos apie Europos Sąjungos neveiksnumą taip pat lengvai paneigiamos: ES institucijos kasdien įrodo savo solidarumą užtikrindamos nenutrūkstamą medicinos ir apsaugos priemonių tiekimą, telkdamos milžiniškus išteklius krizės paveiktoms valstybėms gelbėti bei investuodamos į naujų gydymo būdų ir vakcinos išradimą. Prancūzija, Austrija ir Čekija nusiuntė Italijai ir Ispanijai milijonus apsauginių kaukių – daug daugiau nei Rusija ar Kinija.

Per pastaruosius keturis mėnesius ES kovos su dezinformacija komanda pastebi gerokai daugiau melagingų naujienų, ypač susijusių su koronavirusu. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, Lietuvoje taip pat pastebimas dezinformacijos suaktyvėjimas: nuo vasario 1 d. iki balandžio 17 d. nustatyti 747 su koronavirusu susiję dezinformacijos atvejai rusų, anglų ir lietuvių kalbomis.

Kasdien mus pasiekiantis didžiulis melagingos ir šokiruojančios informacijos srautas gali pakenkti psichologinei ir fizinei sveikatai, apsunkinti galimybę gauti teisingą informaciją ir sumenkinti pasitikėjimą ekspertais. Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos, ne kartą pasmerkusios tokį dezinformacijos protrūkį, skatina piliečius nepasikliauti gaunama informacija aklai, apgalvotai rinktis jos šaltinius ir mąstyti kritiškai. Pasak EP pirmininko pavaduotojos Katarinos Barley, „šiuo metu gyvybių išsaugojimas priklauso nuo to, kiek mes klausome sveikatos specialistų, todėl tiesos iškraipymas yra kaip niekad pavojingas. Lygiai taip, kaip naudojame kitas apsaugos priemones – laikomės atstumo, plauname rankas – turėtume jausti pareigą sustabdyti melagienų ir netikrų istorijų plitimą“.

Dezinformacijos vis daugėjant, atpažinti suklastotas naujienas tampa nelengva. Todėl naujienas apie koronaviruso protrūkį svarbu gauti iš patikimų šalies ar tarptautinės žiniasklaidos šaltinių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų svetainių. Reikėtų kritiškai vertinti visą teksto ar vaizdo turinį, pasidomėti žiniask­laidos priemone, autoriumi, tikrinti šaltinius, kontekstą bei nuotraukas. Ypač kritiškai reikia vertinti socialiniuose tinkluose skleidžiamas naujienas, nuomones ar net juokelius. Svarbu neskubėti dalintis abejotinu turiniu su kitais, o apie pastebėtas dezinformacijos apraiškas pranešti puslapio ar socialinio tinklo administratoriams. Žinoma, visada galima pasitarti ir su pripažintais sveikatos bei visuomenės mokslų specialistais.

Monika Spruntulytė
Užs. 510.

Marijampolės muziejai atveria duris (Kviečiame apsilankyti)

Gegužės 12 dieną Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus atvėrė lankytojams duris! Jų laukiama antradieniais–šeštadieniais: 10–13 val. ir 14–18 val. (13–14 val. bus vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos).
Muziejaus padaliniai – Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus bei Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus – dirbs taip pat. V. Mykolaičio-Putino muziejus lankytojų laukia pirmadieniais–penktadieniais. Prieš atvykstant į bet kurį muziejų rekomenduojame registruotis iš anksto telefonu arba el. paštu. Kontaktus rasite interneto svetainėje www.marijampolesmuziejus.lt.
Į muziejų bus priimami tik apsaugines veido priemones dėvintys lankytojai ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, nebent visi atvykusieji yra vienos šeimos nariai. Nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Atvykę į muziejų lankytojai turės dezinfekuoti rankas, bilietus įsigyti bus galima tik užėjus po vieną, o ekspozicijose svarbu laikytis saugaus 2 metrų atstumo tarp lankytojų grupių.
Šiuo metu rengiama nauja paro-da „Oazė“, kurią lankytojai galės apžiūrėti jau šią savaitę muziejaus galerijoje. Tai paroda apie meną, kuris nepasiduoda nei laikui, nei laikmečiui. Joje bus pristatoma tapybos klasika iš Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rinkinių. Kviečiame visus, išsiilgusius kultūros, pažinimo, istorijų ir artefaktų vėl lankytis muziejuose!
Parengta pagal muziejaus informaciją

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.