Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Dešimtys tūkstančių eurų – kovai su invaziniais augalais

Toks „dekoratyvaus krūmo“ žiedynas subrandina dešimtis tūkstančių sėklų.

Miestuose ir kaimuose, o ypač atokesnėse laukymėse skėčius išskleidė Sosnovskio barščiai. Šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į Lietuvą jie buvo atvežti kaip pašariniai augalai, o per dešimtmečius taip išsikerojo, kad ne tik išstumia vietines augalų rūšis, bet ir kelia pavojų žmonėms. 2016 m. Sosnovskio barštis paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi.

Kovai su Sosnovskio barščiu kasmet skiriamas Vyriausybės dėmesys. Šiemet taip pat Aplinkos ministerija kvietė savivaldybes teikti paraiškas šių augalų plitimo stabdymui finansuoti. Šiam tikslui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta beveik 600 tūkst. eurų. Prie norimos gauti paramos savo lėšomis privalo prisidėti ir savivaldybės. Sutartis su savivaldybėmis Aplinkos ministerija planuoja pasirašyti iki šių metų pabaigos. Skirtos lėšos turi būti naudojamos ne ilgiau kaip per 36 mėn. nuo sutarties pasirašymo.

Iki liepos 31 dienos Aplinkos ministerijai kruopščiai užpildytas, nustatytus reikalavimus atitinkančias paraiškas turi pateikti ir Marijampolės savivaldybės Aplinkosaugos ir infrastruktūros skyrius.

– Ruošiame aprašus didesnių lig šiol dar nejudintų plotų, kuriuose suvešėjo Sosnovskio barštis. Iš viso susidaro apie 18 hektarų, kuriems sutvarkyti pagal trejų metų programą reikia 70 tūkstančių eurų. Ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos kompensuotų iki 70 proc. išlaidų, 30 procentų turėtume prisidėti mes, savivaldybė. Tikimės, kad penktadienio posėdyje Tarybos nariai pritars projekto „Sosnovskio barščio naikinimas Marijampolės savivaldybės teritorijoje“ įgyvendinimui ir patvirtins finansavimą, – sako Marijampolės savivaldybės Aplinkosaugos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Jonas Kurtinaitis.

Kurtinaitis – „Svarbiausia neleisti augalui užauginti koto ir sukrauti žiedyno“, – perspėja Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Jonas Kurtinaitis.

Didesnių ir mažesnių plotų, kuriuos okupavo Sosnovskio barštis, Marijampolės savivaldybėje tikrai nemažai. Iš vedėjo paminėtų didesnių – akis bado ir pavojų žmonių sveikatai kelia suvešėję augalai Fabriko gatvėje, Cukraus fabriko pašonėje, taip pat Šunskuose, Pietarių kaime, už Baraginės kelio, kitur. Čia, savivaldybei priklausančiose valstybės žemėse, nuo kitų metų pavasario ir būtų pradėtas naikinti Sosnovskio barštis, tam panaudojant dabar numatomas gauti lėšas.

Su ne ką mažesniais plotais kovojama nuolat, šiemet – taip pat. Invaziniai augalai naikinami Kosmonautų gatvės kvartale, Tarpučiuose, Kumelionyse, pavieniai augalai – ant Kumelionių piliakalnio.

– Sosnovskio barščio naikinimas – nepigus, ilgalaikis ir technologiškai ne toks jau paprastas darbas, o visiškai jį sunaikinti pavyksta tik per 5–6 metus. Pirmiausia pavasarį, kai prasideda vegetacija, t. y. kai 2–8 lapeliai būna paaugę 10–15 centimetrų, purškiama chemikalais. Sosnovskio barščio populiacijai naikinti naudojamas mišinys: „Nuance 75 WG“ (10 g/ha), „Accurate 200 WG“ (20g/ha) ir nejoninė paviršiaus aktyvioji medžiaga (200 g/ha). Gali būti naudojamas ir „Decis“, „Roundup“, tačiau jie paveikia ne visus augalus, – sako J. Kurtinaitis.

Purškiama vieną kartą per sezoną. Nupurkštą plotą būtina stebėti. Jei reikia, viso ploto arba atskirų vietų purškimas kartojamas kitais metais. Per vasarą kelis kartus plotai pjaunami. Per keletą metų pavyko suvaldyti šio augalo plitimą Marijampolės savivaldybėje ir pačiame mieste – Vienybės parke, Vasaros, Fabriko gatvėse.

– Svarbiausia neleisti augalui užauginti koto, sukrauti žiedyno, – perspėja J. Kurtinaitis. – Subrandinę sėklas augalai patys pavojingiausi. Reikia ypač saugotis, prie tokių augalų eiti su specialia apranga, veidą pridengti skydu, mūvėti pirštines, kad nebūtų augalo sąlyčio su oda. Ypač pavojinga artintis saulėtomis dienomis, kai dėl stipraus alergeno, esančio barščio sultyse ir patekusio ant odos, gali atsirasti net 1–3 laipsnių odos nudegimų.

Iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis užaugti gali iki 3–5 metrų aukščio, tad „pasislėpti“ jam nelabai pavyksta. Keisčiausia, kad kai kur net šalia gražių individualių namų, išpuoselėtos aplinkos nupjautoje vejoje styro šio augalo skėtis. Tarsi koks dekoratyvus krūmas, paliktas dėl grožio. O juk kiekvienas toks žydintis skėtis subrandina nuo 10 tūkst. iki 100 tūkstančių sėklų.

O kiek Sosnovskio barščių auga privačiuose plotuose, virtusiuose skėčių plantacijomis, pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių ir ežerų pakrantėse. Juos, pasak Aplinkosaugos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas J. Kurtinaičio, naikinti turi patys žemės savininkai.

 

Marija BURBIENĖ

Redos BRAZYTĖS nuotrauka

Vietoj dovanų – parama žurnalistikos studentui

Savaitraštis „Etaplius“ švenčia! 16-ojo gimtadienio proga savaitraštis ne pats laukia dovanų, o nori jas įteikti skaitytojams – padovanoti jauno talentingo žurnalisto straipsnių.

Gimtadienis šiuo išskirtiniu metu kviečia atsakingai vertinti kiekvieną klientą, partnerį, bet svarbiausia – kolegą, žurnalistą.

Suprasdamas, kaip svarbu regionuose auginti naują kartą veržlių žurnalistų, savaitraštis „Etaplius“ iki metų pabaigos kviečia išradingai sveikinti vieniems kitus, juk geriausia dovana – parama jaunajam žurnalistui!

Naujienų mainų platforma Etaplius.lt savaitraščio gimtadienio proga atidarė paramos sąskaitą, skirtą kaupti stipendiją Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro studijų II kurso studentui už proveržį regione žurnalistinės praktikos metu. Į stipendiją gali pretenduoti studentas, įvykdęs proveržį regioninėje žiniasklaidoje.

Prisidėti prie stipendijos galite kiekvienas, skirdamas paramą į VšĮ „Šiauliai plius“ paramos sąskaitą LT867300010131723538 banke „Swedbank“ iki gruodžio 4 d. Paskirtyje nurodykite – „Parama studento stipendijai“ bei siuntėjo vardą, pavardę arba įmonės pavadinimą. Ačiū, kad kartu auginate!

Kviečiame VU studentus rinktis žurnalistikos praktiką šalies regionuose. Pasibaigus praktikai, savo įvertinimą, parengtų straipsnių sąrašą ir vyriausiojo redaktoriaus rekomendaciją siųsti VU Komunikacijos fakultetui el. paštu info@kf.vu.lt iki lapkričio 16 d.

Kilus klausimų, kviečiame rašyti el. paštu reklama@etaplius.lt, skambinti VšĮ „Šiauliai plius“ +370 652 24 382.

DOVANA – PARAMA. Naujienų mainų platformos Etaplius.lt stipendija žurnalistui!

Vaidas Šalaševičius: UŽ DIALOGĄ IR PAGARBĄ ŽMOGUI!

Gerbiamieji,
artėjančiuose Lietuvos Respub­likos Seimo rinkimuose politinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė mane kandidatu į Seimą Sūduvos pietinėje apygardoje. Pasiryžau dalyvauti šiuose rinkimuose ir sieksiu pelnyti Jūsų pasitikėjimą.
Po VRK apygardų reformos naujoji teritorija, kurioje kandidatuosiu, jungia labai man artimus ir mielius širdžiai kraštus. Marijampolės savivaldybės kaimiškoji dalis – mano tėvonija. Tai vieta, kur aš užaugau ir subrendau. Kalvarijos savivaldybė – mano giminių ir draugų kraštas, o pietinė Alytaus rajono savivaldybės teritorija – mano gimtosios Dzūkijos dalis.
Norėčiau trumpai pristatyti save ir atskleisti priežastis, kodėl aš nusprendžiau kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą Sūduvos pietinėje apygardoje.
Man 43 metai, gimiau Dzūkijoje, Lazdijų mieste, o Šeštokų miestelyje ir Mikniškių kaime prabėgo mano vaikystė. Esu vedęs ir kartu su žmona Jūrate auginame tris vaikus – dukteris Deimeną ir Austėją bei sūnų Karolį. Nuo šešerių metų su tėvais gyvenau ir mokiausi Marijampolėje, čia baigiau šio miesto 5-ąją vidurinę mokyklą.
Vėliau studijavau Vilniaus universitete teisės fakultete ir Mykolo Romerio universitete, kur įgijau Teisės ir valdymo magistro kvalifikacinį laipsnį. Po studijų neilgai trukus grįžau į kraštus, kuriuose užaugau. Baigęs mokslus dirbau teisės ir pedagoginėje srityse, vėliau Marijampolėje įsteigiau kelias verslo įmones, kurios sėkmingai veikia iki šiol. Taigi turiu ilgametę teisinio darbo, verslo konsultanto bei Marijampolės kolegijos dėstytojo patirtį.
Šiuo metu vadovauju įmonei UAB „Justicija“ bei VšĮ „Verslo ir technologijų parkas“, esu Valstybinės darbo inspekcijos socialinio dialogo ekspertų grupės vadovas.
Nuo 2015 m. renkamas Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentu. 2019 m. antrajai kadencijai Vyriausybės buvau deleguotas į Marijampolės regiono plėtros tarybą, esu Marijampolės profesinio rengimo centro tarybos narys.
Visada laikiausi nuostatos, kad valdžia nėra tikslas. Valdžia tik sudaro galimybes tikslams pasiekti. Mano esminiai siekiai – saugi, klestinti, vieninga ir teisinga Lietuva, šalis, kurioje kiekvienam jos piliečiui gyventi būtų saugu ir gera bei kurioje kiekvienas jaustųsi patenkintas ir laimingas. Šiuos tikslus galima pasiekti tik turint pakankamai žinių ir patirties, taip pat aiškias, susiformavusias vertybes. Manau, kad pasiekti išsikeltus tikslus tikrai padės mano pagrindiniai privalumai – ilgalaikė nepertraukiama teisinio darbo patirtis ir politinė veikla bei įvairiapusė patirtis teisės, švietimo, socialinio dialogo, verslo ir teisėkūros srityse.
Neramina niekaip iš vietos Lietuvoje nepajudanti regionų politika, nevykstantis dialogas su regionais, nekreipiamas dėmesys į smulkųjį verslą ir dirbantį žmogų, skubota, per dažna ir nekokybiška teisės aktų leidyba, klestintis ir vis didėjantis biurokratizmas, regionuose uždaromi ne tik valstybinių įstaigų skyriai, likviduojamos mokslo ir kultūros įstaigos, net bankai, dėl ko nematomas pats žmogus ir jo problemos, į jas tiesiog nesigilinama, įstatymais ir biurokratinėmis procedūromis, formaliais atsirašinėjimais pridengiama nepagarba žmogui ir jo rūpesčiams.
Noras, kad Lietuva keistųsi į gerąją pusę ir žinojimas, kaip tai paskatinti, yra esminė priežastis, kodėl aš nusprendžiau kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą.
Mano tvirtas žinojimas, ką reikia daryti, siekiant pokyčių, pagrįstas ne tuščiu politikavimu ar nuomone, o išsilavinimu ir ilgamete darbo patirtimi teisės, verslo administravimo srityse, visuomeninėje ir politinėje veikloje.
Dėl šių priežasčių į rinkimus einu su šūkiu – UŽ DIALOGĄ IR PAGARBĄ ŽMOGUI!
Politinė reklama bus apmokėta iš politinės kampanijos dalyvio Vaido Šalaševičiaus PK sąskaitos

Užs. Nr. PR20-05.

Gamtos išdaigos blogina pasėlių būklę

Pasėlių būklė Lietuvoje per balandžio mėnesį pablogėjo, tačiau situacija geresnė nei praėjusiais metais. Visgi kai kuriuose rajonuose padėtį pablogino netikėtai iškritęs sniegas. Tokius rezultatus parodė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių (LGAA) atlikta apklausa.
Dar iki netikėtos stichijos du trečdaliai narių žieminius pasėlius įvertino gerai ir labai gerai. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų palankiai įvertino ir vasarojų. Tačiau situacija per vieną naktį apsivertė aukštyn kojomis: vieną dieną didžiausia rizika laikoma sausra, o kitos dienos rytą jau skaičiuojame sniego padarytus nuostolius. LGAA duomenimis, labiausiai nukentėjo Kėdainių ir piečiau esančiuose rajonuose pasėti rapsai, buvo išguldyti ir žieminiai miežiai. Nuostolių dydžiu išsiskyrė Marijampolės regionas. Čia rapsų pasėlius ne tik laužė sniegas, bet vėliau užklupo ir kruša. Krušos žalą patyrė ir kai kurie Žemaitijos regionai.
LGAA neatmeta galimybės, kad bus kreipiamasi į valstybės institucijas dėl žalos kompensavimo, todėl rekomenduoja žemdirbiams nedelsiant fiksuoti gamtos padarytus nuostolius padarant nuotraukas. Fotografuojant būtina vietos žyma arba turi matytis objektas, pagal kurį būtų galima tiksliai nustatyti lauko vietą.
Apsidraudusiems pasėlius taip pat aktualu žinoti, ar įvykis bus pripažintas draudiminiu. Draudikai teigia, kad šiuo metu konsultuojasi su draudimo specialistais iš Vokietijos ir Lenkijos, kurie su tokiomis situacijomis susiduria dažniau. Atliekamas pasėlių būklės vertinimas, o išvados bus pateiktos artimiausiu metu.
Išanalizavus praėjusių kelerių metų apklausų rezultatus matoma tendencija, kad Šiaurės regionas yra sausringesnis, nei kiti regionai. Lietinguoju laikotarpiu šioje Lietuvos dalyje kritulių ir su jais susijusių užmirkimų buvo mažiau, tačiau sausringi metai čia smogia taip pat smarkiau. Sniego žala regione taip pat ženkliai mažesnė.
Klimato kaita kasmet tampa vis akivaizdesnė. Anksčiau būdavo galima prognozuoti orus ir gamtos siunčiamas stichines nelaimes, o šiandien tai daryti vis sunkiau. Tad ūkininkai dažniau susiduria su žala ir nuostoliais. Deja, su patiriamais nuosmukiais kiekvienam ūkiui tenka susidoroti individualiai. Tad LGAA narių taip pat teirautasi, kiek jų naudojasi rizikos valdymo priemone – pasėlių draudimo paslauga. Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad pasėlius yra apsidraudę nuo įvairių rizikos veiksnių. 95 proc. apsidraudusiųjų rinkosi krušos, 80 proc. – liūčių rizikas. Apie du trečdalius žemdirbių draudėsi nuo iššalimo ir šalnų rizikos. Mažiau buvo draustasi nuo sausros, gaisro ir kitų rizikų.
Pasirinkimą draustis ar ne vis dar lemia draudimo išlaidos. Tai pat pastebima, kad vyrauja principas: „Jei draudiesi, tai turi daryti kasmet“. Sprendimas draustis turi būti ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis veiksmas. Anot žemdirbių, draudimo nuo stichinės sausros sąlygos vis dar yra itin nepalankios. Finansiškai stipresni ūkiai geriau renkasi rezervą kaupti ūkyje.
LGAA informacija
Užs. 574.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.