Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje

Skandalas purto Kazlų Rūdos savivaldybę: pasklido vaizdo įrašas apie tai, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogė smurtauja prieš mažametę darželinukę. Tokių vaizdų pamatyti nenorėtų ne tik nė vienas tėvas ar motina, bet ir bet kuris padorus žmogus.

Loreta AKELIENĖ

Smurtavo Kazlų Rūdos pradinės mokyklos auklėtoja R. K. Kovo 8 d. šios mokyklos auklėtinių tėvų skundas pasiekė Savivaldybės administraciją, policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Prie skundo buvo pridėtas ir vaizdo įrašas.

„Suvalkietis“ nusiuntė klausimus apie situaciją Kazlų Rūdos savivaldybės merui. Mantas Varaška atrašė, kad prieš savaitę buvo gauti keli tėvų pranešimai, jog mokykloje vaikai nesijaučia saugūs, bet konkrečių veiksmų ir pedagogų pavardžių nebuvo. Meras pasiskundė, kad iš šios mokyklos vadovybės apskritai negauna išsamių žinių, kaip valdoma krizinė padėtis. Patikino, kad auklėtoja R. K. nėra ir nebuvo nei asociacijos „Jaunoji Sūduva“ narė, nei rinkimų komiteto „Už Jaunąją Sūduvą“ narė.

Dėl asmens, kuris nufilmavo, bet delsė paviešinti faktą, pasak mero, spręs teisėsauga ir ugdymo įstaigos vadovas. „Jeigu ši smurto scena iš tiesų buvo užfiksuota prieš metus, bet nedelsiant neperduota įstaigos vadovui, ar perdavus nesikreipta į vaiko teisių apsaugos specialistus ir prokuratūrą, šis ugdymo specialistas negali tęsti profesinės veiklos“, – rašė meras.
Savivaldybės administracija dėl šio atvejo įstaigos vadovei pateikė klausimus apie krizės mokykloje suvaldymą, pirmadienį organizavo nuotolinį susitikimą su vaikų tėveliais dėl jų vaikų saugumo užtikrinimo, taip pat inicijavo tyrimą dėl įstaigos vadovės tarnybinės atsakomybės įvertinimo.

Savivaldybės vardu meras feisbuke atsiprašė vaikų, tėvelių, kitų artimųjų dėl ugdymo įstaigoje patirto nederamo pedagogų elgesio.

Vaiko teisių gynėjai suskubo užtikrinti vaikams saugią aplinką, išsiaiškinti situaciją ir pasiūlyti pagalbą

„Suvalkietis“ pirmadienį kreipėsi į Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), klausdamas apie minėtą tėvų skundą dėl smurto. Buvo atsakyta, kad informaciją apie galimą smurto atvejį Kazlų Rūdos pradinėje mokyk­loje Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavo kovo 8 dieną. Kadangi informacija susijusi su pačiais mažiausiais ir pažeidžiamiausiais, jie reagavo nedelsiant.

Meras M. Varaška „Suvalkiečiui“ tvirtino, kad auklėtoja R. K. nėra ir nebuvo nei asociacijos „Jaunoji Sūduva“, nei rinkimų komiteto „Už Jaunąją Sūduvą“ narė, bet visagalis feisbukas liudija, kad 2019 m. sausį rengdamasis vietos savivaldos rinkimams M. Varaška savo sekėjus informavo, kad „į rinkimų komitetą „Už Jaunąją Sūduvą“ susitelkė 50 jaunų, kūrybingų, veržlių Kazlų Rūdos krašto žmonių“ ir nurodęs, kad jaučiasi pozityviai su 40 asmenų, tarp jų pažymėjo ir auklėtoją R. K. Ji, beje, užfiksuota (apvesta žaliai) ir rinkiminiame komiteto „Už Jaunąją Sūduvą“ plakate.

Meras M. Varaška „Suvalkiečiui“ tvirtino, kad auklėtoja R. K. nėra ir nebuvo nei asociacijos „Jaunoji Sūduva“, nei rinkimų komiteto „Už Jaunąją Sūduvą“ narė, bet visagalis feisbukas liudija, kad 2019 m. sausį rengdamasis vietos savivaldos rinkimams M. Varaška savo sekėjus informavo, kad „į rinkimų komitetą „Už Jaunąją Sūduvą“ susitelkė 50 jaunų, kūrybingų, veržlių Kazlų Rūdos krašto žmonių“ ir nurodęs, kad jaučiasi pozityviai su 40 asmenų, tarp jų pažymėjo ir auklėtoją R. K. Ji, beje, užfiksuota (apvesta žaliai) ir rinkiminiame komiteto „Už Jaunąją Sūduvą“ plakate.

„Pagrindinis mūsų tikslas buvo kuo skubiau užtikrinti vaikams saugią aplinką, išsiaiškinti situaciją ir pasiūlyti pagalbą. Vaiko teisių gynėjai tą pačią dieną kreipėsi į šią įstaigą dėl saugios aplinkos vaikams užtikrinimo. Stengtasi kuo skubiau susitikti su tėveliais, pabendrauti dėl situacijos, išklausyti vaikus. Šiuo metu jau susitikta su didžiąja dalimi ikimokyklinio ugdymo grupę 2019–2020 m. lankiusių ir šiemet lankančių vaikų ir jų tėvų. Suteikta visa informacija apie nemokamos pagalbos galimybes Kazlų Rūdoje. Mūsų skyriaus duomenimis, kai kurie iš tėvelių jau kreipėsi psichologinės pagalbos. Vaiko teisių gynėjai pateikė Švietimo skyriui rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų ir pagalbos organizavimo vaikams, tėvams, pagal poreikį – pedagogams ir prevencijos priemonių. Informacija perduota ir policijai“, – teigė Dovilė Burbaitė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Su Kazlų Rūdos pradinės mokyklos atstovais VTA skyrius bendradarbiauja dėl bendro tikslo: užtikrinti fiziškai ir emociškai saugią aplinką vaikams, pagalbos priemones vaikams ir jų tėvams. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kazlų Rūdoje informacijos apie galimai netinkamą elgesį su vaikais šioje mokyk­loje anksčiau nebuvo gavęs. Tokie atvejai, kai pranešama apie galimai netinkamą elgesį ikimokyklinėse įstaigose, Marijampolės regione yra itin reti. Kiekvienas toks atvejis yra labai skaudus. Vaiko teisių gynėjai kviečia tėvelius būti dėmesingus vaikų emocijoms, elgsenai ir, kilus bent menkiausiam nerimui, kreiptis pagalbos.

Smurtavusi auklėtoja iki šiol viską neigdavo

Pirmadienį „Suvalkiečiui“ pavyko susisiekti su Kazlų Rūdos pradinės mokyklos direktore Lina Laužaitiene. Sunkiai dūsaudama direktorė pripažino, kad smurto atvejis buvo, faktas užfiksuotas. Ji patvirtino, kad smurto atvejų įstaigoje yra buvę ir daugiau.

„Užjaučiu tą vaiką, taip pat kitus vaikus, kurie kentė smurtą, kai nebuvo galimybių užfiksuoti tokius atvejus. Kenčiu, nes sunku apie tai šnekėti. Dabar jau vyksta ikiteisminis tyrimas, visi kviečiami į apklausas. Visus duomenis mes pateikėme, ko prašė vaiko teisių gynėjai ir policija. Tikiuosi, kad viskas paaiškės – visi atvejai“, – sakė direktorė.

L. Laužaitienė prašė padrąsinti ir pakviesti visus Lietuvos vaikų tėvus pranešti, parašyti policijai ir vaikų teisių gynėjams pareiškimus apie kiekvieną atvejį, kada nors įvykusį ir likusį neištirtą. „Galbūt jie nežinojo, kur kreiptis, todėl tylėjo. Dabar reikia visiems prabilti“, – sakė direktorė.

Nufilmuotą smurto epizodą direktorė sakė pirmą kartą pamačiusi kovo 8 dieną per pasitarimą mokykloje. Kai tądien atėjo į darbą, buvo gautas VTAS raštas, kad turi iki 12 val. pateikti auklėtojos R. K. grupę lankančių vaikų sąrašą. „Dar nieko nežinojome, dėl ko to reikia. Tik paskui radome kitame e. pašte informaciją apie smurtą. Tai buvo tėvų atstovo laiškas apie nekompetentingą auklėtojos R. K. elgesį. Kada tas smurtas įvykęs, net nežinau, nes ten nebuvo parašyta. Rašė apie tai, kad mergaitė neužsisegė striukės ir buvo už tai pakratyta už rankos. Iš tiesų, man prieš kelias dienas buvo skambinusi mergaitės mama ir apie tai pranešė. Pažadėjau pakalbėti su auklėtoja. Pakalbėjau su ja, ji teigė, kad su mama išsiaiškino. Auklėtoja neigė, kad kratė vaiką už rankos. Aš patikėjau, nes sakė, kad buvo ir kita auklėtoja, ši irgi kalbėjo nieko panašaus nemačiusi“, – pasakojo direktorė.

L. Laužaitienė mano, kad viskas vyko lauke, o teritorija stebima vaizdo kameromis, tad viskas turėtų būti įrašyta. Sakė planavusi sukviesti visas darbuotojas pasikalbėti apie tai, kas grupėje vyksta, nes auklytė teigė neva kažką mačiusi. „Buvau visas jas pasikvietusi ateiti kovo 8 dieną pokalbio ir aptarti įvykį dėl to užtrauktuko. O tada atėjo tas skundas. Kai tą raštą gavome, susėdome iš karto kalbėtis – atėjo ta riba. Buvau aš, pavaduotoja, specialioji pedagogė, darbuotojos ir aš paklausiau, kodėl auklėtoja taip pasielgė, bet ši gynėsi. Auklytė sakė: „Tikrai taip darei, ir dar kitaip, man tokia mama sakė, kita mama sakė, buvo daugiau smurto atvejų.“ R. K. gynėsi, sakė, kad čia apkalbos, tada auklytė ištraukė tą vaizdo įrašą ir sako: „Žiūrėk“. Ji dar pasakė, kad šitą įrašą turi pusantrų metų. Kodėl slėpė, nepasakė, jai pasidarė bloga ir išbėgo iš kabineto. Kitą dieną auklytė pranešė, kad serga ir iki šiol neateina į darbą, turi nedarbingumą“, – sakė direktorė.
Direktorė prisipažino, kad nelabai tiksliai atsimena, kaip viskas vyko, bet tikisi, kad teismas viską išsiaiškins.

Parašė prašymą išeiti

Auklėtoja R. K. jau nedirba. „Nenorėjau jos daugiau matyti, po susirinkimo jai nebuvo kur trauktis, tada darbo dienos pabaigoje ji pati parašė prašymą išeiti, aš pasirašiau įsakymą, atsiskaitėme ir ji išėjo. Kovo 8 d. atėjo ir raštas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – sakė L. Laužaitienė.

Paklausta, ar auklėtoja R. K. priklauso savivaldos rinkimuose dalyvavusiai mero suburtai politinei jėgai „Už Jaunąją Sūduvą“, direktorė atsakė to nežinanti, bet kad merą auklėtoja visą laiką vadino vardu, tai pastebėjusi. „Kalėdų proga ji man padovanojo mero knygą „Žmogiškumo vardu“ su jo autografu, sakė pati tai suorganizavusi.“

Ikimokyklinio ugdymo grupės Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje yra dvi (iš viso 48 vaikai), taip pat yra 46 priešmokyklinukai, iš viso mokosi 312 mokinių. Direktorė sakė, kad vykdant anonimines tėvų apklausas kai kurie pažymėdavo, kad mikroklimatas mokykloje gerėja, o kai kurie minėdavo ir apie smurtą. „Tai yra mokyklos gyvenimas. Sprendžiame visokias situacijas, jei praneša apie smurtavimą, socialinė pedagogė eina stebėti grupės, kalbasi su tėvais. Buvę ir tokių atvejų, kad ir iki policijos prieita, ir iki vaikų teisių gynėjų. Tų atvejų yra, ir smurto atvejų visokių. Kalbamės, bandome spręsti situacijas. Bet gal iš tiesų reikia, kad išeitų tai į viešumą, nes kitą sykį sunku patikėti. Esu dėkinga mamai, kad man pranešė, nes kartais atsiduri labai sunkioje situacijoje, nežinai, kuo patikėti. Gal reikia nuolat mokytojus stebėti, nes kai kurie gražiai elgiasi tik stebimi…“ – svarstė direktorė.

L. Laužaitienė sakė pati parašiusi raštą Seimui, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Vyriausybei, Kazlų Rūdos policijos komisariatui, kurio esmė – dėl mero Manto Varaškos veiksmų Kazlų Rūdos pradinės mokyklos atžvilgiu. „Meras galimai manipuliavo mokyklos darbuotojais ir kitais nariais, juos šantažavo siekdamas savo tikslų. Štai ką parašiau. Juk turiu teisę parašyti, ką noriu, ir įrodymų turiu. Nežinau, ar kas nors bus daroma, bet Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad raštą gavo, žadėjo pasidomėti. Tas mokytojos elgesys tikrai baisus, bet smurto apraiškų mūsų aplinkoje yra daugybė. Mero elgesys prieš mūsų darbuotojus irgi yra smurtas“, – sakė direktorė L. Laužaitienė.

Naujausia informacija

  • Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

    2016-12-06Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai
    2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. ...
  • Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

    2016-11-23Laikas, paaukotas  V. Šlekio darbams puoselėti
    Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.   Suvedė pomėgiai J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai ...
  • Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…

    2016-11-23Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“...
    Kazlų Rūdos „Sūduonia“ išsiskiria tuo, kad jos repertuare atliekama tik suvalkietiška tautosaka, kurios didžiąją dalį sudarė buvusio vadovo Jauniaus Vyliaus ir ansambliečių pastangomis iš pateikėjų Suvalkijoje užrašyta medžiaga: dainos, raudos, liaudies žaidimai, rateliai, šokiai, kalendorinių švenčių, vestuvių papročiai, mitologinės sakmės, kita smulkioji tautosaka. Atlikėjai prisimena, kad ansamblio susikūrimo pradžioje, kai trūko dainuojamosios tautosakos kūrinių, visi kartu su vadovu eidavo kaime pas žmones ir klausydavo, įrašinėdavo, šifruodavo ir užrašinėdavo išgirstas dainas. Tačiau vieni ryškiausi dainų, kurias atlieka „Sūduonia“, pateikėjai, yra Vincas Šlekys ir Adelė Kazlauskienė. „Vinco Šlekio dainos yra išskirtinės, jas sunku mokytis, tačiau labai įdomu. Jose gausu simbolizmo, užuominų. Jas ...
  • Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

    2016-11-23Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
      Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.   Lietuvybės pagrindus davė tėvai Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. ...
  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...