renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas

Karantino laikotarpiu susiduriame su įvairiausiomis problemomis. Ypač sunkumų kyla, kai reikia keisti įpročius, prisitaikyti gyventi kitaip, o mes nemokame, gal ne visi ir norime išmokti. Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojai neranda bendro susitarimo, kaip apmokėti sąskaitas už paslaugas. Viena dalis kaimo žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19, norėtų sąskaitas mokėti bekontakčiu būdu ir piktinasi, kad tiekėjai vaikšto po namus rinkdami mokesčius, nešiodami užkratą, kiti nieko keisti neketina. Jeigu į jų namus neužsuka surinkti pinigų už komunalines paslaugas, jie paprasčiausiai nemoka mokesčių.

Loreta TUMELIENĖ

Liubavo gyventojai stebisi

Štai kokio laiško „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė iš Liubave gyvenančių žmonių.
Anot gyventojų, Liubave, Kalvarijos sav., už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą pinigus renka UAB „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas. Mechanikas kiekvieną mėnesį eina į gyventojų namus, išrašo sąskaitą, paima pinigus. Skaitytojus stebina, kad šiais laikais, kai popierinės sąskaitos tampa atgyvena, pinigai už komunalinius mokesčius renkami tokiu būdu. Be to, tai daroma net karantino laikotarpiu, kai reikėtų vengti kontaktų, nes kaime yra ne vienas asmuo, sergantis COVID-19. „Taigi ir gruodžio mėnesį prieš pat Kalėdas tas darbuotojas ėjo į kiekvienus kaime esančius namus surinkti pinigų, o prieš Naujuosius metus tapo žinoma, kad jis pats yra užsikrėtęs koronainfekcija. Visi yra pasipiktinę tokiu bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ pinigų už vandenį rinkimo būdu ir neatsakingu elgesiu karantino metu“, – rašė skaitytojai.

Dauguma nori, kad mokesčius surinktų

Ar tikrai Liubave pinigai už komunalines paslaugas dar vis renkami tokiu primityviu būdu, klausėme vietos gyventojų. Jie patvirtino, kad taip, kiekvieną mėnesį bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas užsuka į gyventojų namus ir surenka pinigus už suteiktas paslaugas. „Juk yra žmonių, kurie neturi namuose ne tik interneto, bet ir kompiuterio, nemoka naudotis technologijomis. Jeigu pas juos niekas neateina surinkti mokesčių, jie lieka nemokėję“, – kalbėjo pašnekovas.
Liubavo bendruomenės pirmininkė Laima Bagdonienė išdėstė tokią pačią poziciją. Anot jos, bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas priverstas eiti pas žmones į namus, nes kitaip apmokėti sąskaitų gyventojai nesutinka. Jie skambina mokesčių rinkėjui į namus ir klausia, kodėl šis neateina paimti pinigų. „Per pirmojo karantino bangą nuo kovo iki birželio niekas nerinko mokesčių, tai tuos kelis mėnesius ir buvo skolos“, – sakė bendruomenės pirmininkė. Moteris čia nemato jokios problemos. Tie, gyventojai, kurie sąskaitas apmokėti sugeba patys, gali pranešti bendrovei „Kalvarijos komunalininkas“, kad darbuotojas nevyktų į jų namus. Arba paprasčiausiai neatidaryti durų ir viskas bus aišku. „Liubave gyvena daug senų žmonių, kurie patys elektroniniu būdu nemoka apmokėti sąskaitų. Ne visi jų turi vaikus, galinčius padėti. Be to, dabar, kai judėjimas tarp savivaldybių ribojamas, vaikai negali atvažiuoti pas tėvus, šie patys turi spręsti savo problemas, tad gyventojai tiesiog prašo, kad mokesčių rinkėjas užsuktų į jų namus“, – pasakojo L. Bagdonienė.
Bendruomenės pirmininkė patvirtino, kad mokesčius rinkęs specialistas susirgo COVID-19, tačiau nežinoma, kur tiksliai jis užsikrėtė. Tikimybė, kad vaikščiodamas po žmones ir rinkdamas mokesčius, irgi yra.

komunalininkas

„Kalvarijos komunalininkas“ už bekontaktį atsiskaitymą

Situaciją paprašėme pakomentuoti uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo Vito Rusevičiaus.
Pasak jo, bendrovė yra priversta siųsti savo darbuotojus į vartotojų, kuriems teikia komunalines paslaugas, namus, rinkti pinigų todėl, kad žmonės kitaip nemoka už paslaugas. Savivaldybėje, anot V. Rusevičiaus, „Kalvarijos komunalininkas“ turi apie 3000 abonentų ir tik 10 proc. iš jų už paslaugas atsiskaito elektroniniu būdu, pašto skyriuose ar prekybos centrų terminale. „Mes daug kartų kreipėmės į gyventojus prašydami pereiti prie bekontakčio apmokėjimo už paslaugas, aiškinome, kaip tai galima padaryti, siūlėme naudotis abonentų savitarna, tačiau didžioji dalis gyventojų nesutinka. Vieniems tikrai sunku savarankiškai susimokėti, kiti nenori nieko keisti. Per pirmąjį karantiną mes nerinkome mokesčių, tad susidarė skolos“, – aiškino V. Rusevičius. Anot vadovo, bendrovė negali numoti lengva ranka į skolininkus, reikia galvoti, kaip išsilaikyti.
Pasak V. Rusevičiaus, kiekvienos sąskaitos apačioje yra nurodoma, kaip gyventojai patys galėtų apmokėti mokesčius. Tokių galimybių daug: ir Lietuvos pašto ir „PayPost“ skyriuose, „Perlo“ terminaluose, taip pat prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių kasose, juk dauguma ten per mėnesį tikrai apsilanko keletą kartų. Direktoriaus pavaduotojo teigimu, buvo ir kitokių bandymų vartotojus pripratinti atsiskaityti savarankiškai. Bendrovė kiekvienam abonentui išsiuntė pranešimą su prašymu nurodyti savo elektroninį paštą, kuriuo „Kalvarijos komunalininkas“ išsiųstų sąskaitą. Atsiliepusiųjų nebuvo daug. O ir tarp jų buvo tokių, kurie vėliau apsigalvojo, esą jiems toks apmokėjimas sudėtingesnis, neturi, kaip atsispausdinti sąskaitos. „Finansiškai mūsų bendrovei būtų daug naudingiau, kad gyventojai apmokėtų sąskaitas savarankiškai. Juk patys jas išnešiodami po namus turime nemažai papildomų išlaidų. Kiekvieną sąskaitą tenka dėti į voką, voką pirkti. Prisideda transporto išlaidos, darbuotojų laiko sąnaudos. Galvojome tartis, kad Lietuvos paštas išnešiotų sąskaitas gyventojams į namus. Tokia paslauga per mėnesį mums atsieitų pusantro tūkstančio, todėl nusprendėme, kad patiems išvežioti sąskaitas pigiau“, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, bendrovė tikrai džiaugiasi vartotojais, kurie už paslaugas atsiskaito internetu. Jeigu gyventojai nenori, kad mokesčių rinkėjas ateitų į namus, jokių problemų nekyla, juk sąskaita vartotojui paliekama pašto dėžutėje. Jokių kontaktų nebūna. Vartotojas pats sprendžia, ar savarankiškai apmokės sąskaitą, ar lauks, kol į namus užsukus paslaugos teikėjo atstovas.

Ieškoti kitų sprendimų

Pasak Liubavo seniūnijos seniūno Gintauto Baliulio, ši situacija buvo aptarinėjama plačiai. Vertinti ją reikėtų iš įvairių pusių. „Aš pats už vandenį ir nuotekų tvarkymą atsiskaitau bankiniu pavedimu. Papildomai pavedimas nieko nekainuoja, jis įeina į tą patį banko aptarnavimo mokestį. Tačiau yra dalis gyventojų, kuriems sudėtinga atsiskaityti elektroniniu būdu. Jie neturi kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir nemoka jais naudotis. Paštas panaikintas prieš metus, anksčiau gyventojai visus mokesčius mokėdavo jame, mobilųjį laiškininką išsikviesti taip pat sudėtinga. Todėl tokiems gyventojams labai reikalinga „Kalvarijos komunalininko“ paslauga, negali jų palikti nuošalyje“, – aiškino G. Baliulis.
Tačiau seniūno teigimu, yra ir kita medalio pusė. Sergamumas COVID-19 liga didelis. Reikia saugotis, elgtis atsakingai. Mokesčius renkantis darbuotojas ėjo iš vieno namo į kitą, pinigus ėmė grynaisiais, su visais bendravo. Užkrato tikimybė ir jam, ir gyventojams buvo didelė. Tikėtina, kad darbuotojas ir užsikrėtė per darbą. Todėl, seniūnijos vadovo manymu, šioje situacijoje bendrovei reikėjo paieškoti ir kitų sprendimų. Gal mokesčių rinkimą atidėti, gal rinkti juos kartą per ketvirtį. Ir kaip įmanoma skatinti gyventojus naudotis elektroniniu būdu. „Liūdna, kad taip įvyko, kiek žinau, visoje savivaldybėje panaši situacija. „Kalvarijos komunalininko“ darbuotojai sako, kad vartotojai nemoka už sąskaitas elektroniniu būdu. Tačiau vis dėlto reikia gyventojus skatinti tai daryti, pratinti prie naujos krypties. Jeigu nieko nedarysi, nekeisi, taip ir liks“, – sakė seniūnas.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Naujausia informacija

  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų ...