Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.
Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse.

Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir „Agrifood Lithuania“ surengta virtuali diskusija „Žiedinės ekonomikos poveikis žemės ūkio ir maisto sektoriams“.

Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir „Agrifood Lithuania“ surengta virtuali diskusija „Žiedinės ekonomikos poveikis žemės ūkio ir maisto sektoriams“.

Skatins gaminti tvariau

Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra opi ir reikia imtis veiksmų tai spręsti.

„Kasmet išmetame apie penktadalį maisto, o ES susidaro apie 88 mln. tonų maisto atliekų, nors daugiau nei 30 mln. europiečių neturi galimybės kasdien pavalgyti. Pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui, auga ir žaliavų paklausa, o jų tiekimas pakankamai ribotas. Jeigu sugedo koks nors įrenginys, pavyzdžiui, žoliapjovė, remontas gali kainuoti brangiau nei naujas daiktas. ES ėmėsi spręsti šias problemas ir šiuo metu atnaujina teisės aktus dėl atliekų tvarkymo“, – pažymi B. Ropė.

Anot jo, žemės ūkyje ES taip pat įgyvendins daug priemonių tvaresnei gamybai ir vartojimui skatinti, kurios leis optimizuoti trąšų naudojimą, užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą, pakartotinai naudoti daugiau vandens, sumažinti plastiko naudojimą. Šiuo metu svarstoma ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama trumpinti maisto tiekimo grandinę ir užtikrinti švaresnę maisto gamybą.

„Reikia ne tik kiekvieno motyvacijos, bet ir paskatų. 2021–2022 m. Lietuvos kaimo plėtros programai papildomai skirta 150 mln. eurų, iš jų ne mažiau kaip 37 proc. turėtų būti panaudota žalinti ir ekologijai skatinti“, – pabrėžia europarlamentaras.

Atsiliekame tris kartus

Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad šalies pramonė žiedinės ekonomikos srityje trigubai atsilieka nuo ES: naujame gaminyje yra vos 4 proc. anksčiau panaudotų medžiagų, kai ES vidurkis siekia 12 proc. Vis dėlto žemės ūkyje ir maisto gamyboje jau dabar galima rasti gerų pavyzdžių: štai alaus pramonėje likusios mielės farmacijoje panaudojamos kaip maisto papildai – tai tapo nemenku verslo pajamų šaltiniu.

„Tai, kas turi kainą, dažnai gali būti panaudota racionalioms reik-mėms. Ne visi pokyčiai neapsimoka, ne visus juos reikia dotuoti“, – akcentuoja ministras.

Jo teigimu, šiandien didžiulė prob-lema Lietuvoje yra maisto išmetimas – pernai vienam gyventojui teko net 44 kg maisto atliekų. Siekiant tai spręsti, kuriama atskira maisto atliekų, kurias galima panaudoti kompostui ar biometanui gaminti, surinkimo sistema. Kai kuriose savivaldybėse ji jau veikia. Atskirai surinktos maisto atliekos riebalais ar kitaip neišteps likusių atliekų, dėl ko šios tampa neperdirbamos.

Aplinkos ministerija šiemet skirs 15 mln. eurų investicijoms į biometano gamybą, ūkininkai galės teikti paraiškas jau gegužę. Pasak ministro, nuo pernai gamtinių dujų tiekėjams numatyta prievolė supirkti ir įtraukti į bendrą tinklą ūkininkų pagaminamą biometaną. Ateityje taip pat ketinama teisingiau reglamentuoti trąšų naudojimą skatinant naudoti mėšlą, organines trąšas, nuotekų dumblą, o tik paskui – iškastines trąšas. Tai pirmiausia leis pagerinti šalies upių ir ežerų vandens būklę.

Trūksta bendradarbiavimo

Lietuvos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė skaičiuoja, kad kasmet į Lietuvą įvežama iškastinio kuro už maždaug 2,5 mlrd. eurų. Jeigu bent dalį šių išteklių pakeistume vietiniais, tai leistų sukurti papildomų darbo vietų, kurti pridėtinę vertę bei paskatinti regionų ekonomiką. Ji pabrėžia, kad naujojoje Kaimo plėtros programoje, kuriai nuo 2023 m. numatyta 5,6 mlrd. eurų, 40 proc. lėšų turės būti skirta žaliajai transformacijai. Galutiniai sprendimai dar nepriimti, tačiau tikriausiai atsiras papildomų kriterijų paramai gauti, tokių kaip tvari gamyba, klimato kaitos mažinimas ir anglies dvideginio absorbavimas, biomasės panaudojimas vietoj iškastinio kuro, žaliavų panaudojimas žiediniu principu ar investicijos į biologinę įvairovę.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Virginija Kargytė pastebi, kad ne kiekvienas ūkininkas ar gamintojas gali uždaryti žiedinės ekonomikos ciklą savo versle, todėl šioje srityje ypač svarbu bendradarbiauti. Ji pabrėžia, kad žiedinės ekonomikos diegimas nėra tik aplinkosaugos, bet ir žemės ūkio konkurencingumo klausimas – statistika rodo, kad pašarų ir energetikos išlaidų dalis bendroje ūkio sąnaudų sumoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo labiausiai.
„Maisto ir žemės ūkio atliekų pritaikymo būdų yra daug: nuo kosmetikos, farmacijos, tekstilės iki baldų ir chemijos pramonės. Ciklo uždarymas reikalauja bendradarbiavimo, išėjimo iš savo įmonės ar net sektoriaus ribų. Sparčiau judėtume, jeigu Lietuvoje būtų didesnė bendradarbiavimo kultūra. Svarbus ir savivaldybių vaidmuo“, – pabrėžia mokslininkė.

Pasigenda nuoseklumo

Savo avių ūkyje žiedinės ekonomikos elementus įgyvendinantis ūkininkas Žilvinas Augustinavičius pasigenda nuoseklesnės valstybės politikos šioje srityje, ypač stambių ir mažesnių ūkių atskyrimo.

„Iš mažesnių ūkių reikalaujama gamybos rentabilumo, didesnių pajamų iš hektaro, bet ne visur tie dalykai suderinami. Negalima lyginti didelio ūkio ir mažo šeimos ūkio“, – sako Ž. Augustinavičius, šiuo metu su mokslininkais dalyvaujantis projekte, kuriame siekiama nukirptą avių vilną pritaikyti statybose naudojamų šiluminių medžiagų gamyboje.

Europarlamentaras B. Ropė pažymi, kad svarbu gaminti tiek, kiek reikia, ir to, ko reikia vartotojams. Šią poziciją palaiko ir Europos Parlamentas, vasarį pritaręs naujam žiedinės ekonomikos veiksmų planui ir paraginęs nustatyti privalomus tvaraus medžiagų naudojimo tikslus laikotarpiui iki 2030 m.

Užs. 457.

Naujausia informacija

  • Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“

    2022-01-28Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“
    Apie praėjusius metus, kokie jie buvo Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, ko galime tikėtis 2022-aisiais, kalbamės su meru Mantu VARAŠKA. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, priverstinai sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi gyventi Kazlų Rūdos savivaldybei? – Taip pat sunkiai – kaip ir visiems kitiems. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo iššūkiai didesni. Tą patį moksleivių testavimą, vakcinavimą, bendrąjį testavimą, priemonių organizavimą privalėjo ir privalo daryti labai mažas skaičius žmonių, kurie iš esmės neturėjo teisės atostogauti, sirgti. Metus pradėjome nuo labai suvaržyto biudžeto. Vėliau paaiškėjo, kad dėl padidinto mokesčių surinkimo (pirmiausia gyventojo pajamų), savivaldybių pajamos didės. ...
  • Nepaisant pandemijos, metai geri

    2022-01-28Nepaisant pandemijos, metai geri
    Apie tai, kokie praėjusieji metai buvo Marijampolės savivaldybei ir jos žmonėms, kuo džiaugtasi ir didžiuotasi, kokie planai 2022 metams, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU. Loreta TUMELIENĖ – Kaip vertinate praėjusius metus iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pozicijų? – Metai buvo intensyvūs, įgyvendinta daug svarbių projektų, tvarkytos viešosios erdvės, pastatai, gyventojams teiktos įvairios administracinės paslaugos. Džiaugiuosi, jog kartu su savivaldybės Taryba, Administracija ir bendruomene radome geriausius sprendimus įgyvendinti reikiamiems pokyčiams.   – 2021 metais, kaip ir 2020-aisiais, savivaldybei vėl teko kovoti su COVID-19 pandemija, padėti gydymo įstaigoms, mokykloms, darželiams. Kaip sekėsi šiame fronte? – Nors pandemija niekur nesitraukė ir praėjusiais metais, tačiau ji buvo valdoma, jau ...
  • Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų

    2022-01-28Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų
    Įprasta, kad metų sandūroje atidžiau žvelgiame į nueinančius metus, analizuojame, kokie jie buvo, ką pozityvaus pavyko nuveikti. Su Marijampolės savivaldybės meru Povilu ISODA kalbamės apie 2021-ųjų Savivaldybės darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi Marijampolės savivaldybei? – 2021-ieji, kaip ir prieš tai buvusieji, tikrai buvo kupini iššūkių ir suvaržymų, tačiau buvo ir daug šviesių, džiugių pasiekimų, įgyvendintų darbų, kuriais norisi pasidžiaugti. Dėkoju visiems, kurie praėjusiais metais buvo kartu, savo sąžiningu darbu stengėsi, kad savivaldybėje gyvenantys žmonės jaustų pokyčius, vykstančius vardan visų mūsų gerovės. Žinau, ...
  • Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa

    2022-01-28Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa
    Šeštadienį Marijampolės „Rotary“ klubas sukvietė visuomenę į Paramos vakarą, kurio tikslas kilnus – surinktas lėšas už koncertą paaukoti Marijampolės ligoninėje kuriamai Skausmo klinikai. Loreta TUMELIENĖ Jau antrasis pagalbos ligoninei projektas Skausmo klinikos projektas Marijampolės rotariečių ir ligoninės administracijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti dar praėjusiais metais. Marijampolės ligoninės vadovo Manto Čėsnos teigimu, idėja steigti Marijampolėje skausmo kliniką gimė bendradarbiaujant su Marijampolės „Rotary“ klubu, „Mantingos“ valdybos pirmininku Klemencu Agentu, kuris šalį apėmus COVID-19 pandemijai buvo didžiausias iniciatorius, kad verslo, visuomenės padedama Marijampolės ligoninė turėtų visą reikalingą įrangą, kuri padėtų gydytojams gydyti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių. Pandemijos akivaizdoje susivienijęs verslas Marijampolėje padarė tai, apie ką kitų ...
  • Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?

    2022-01-27Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?
    Saulės energijos parkai gali tapti išsigelbėjimu regionams, kuriuose dėl nederlingų žemių žemdirbiams kyla sunkumų. Tačiau šis „žalias“ energijos gavimo būdas tampa vis labiau patrauklus visiems regionams. Gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, numatant saulės elektrinių statybą Marijampolės sav. Liudvinavo seniūnijoje, rengimo pradžios ir planavimo tikslų“. Kol kas – planavimo stadija UAB „Aura Power Developments“ Marijampolės sav. Liudvinavo sen. planuoja įrengti 70 MW saulės elektrinių parką. Kadangi planuojama saulės elektrinių galia viršija 500 kW, šiuo atveju turi būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Specialusis planas bus rengiamas privačios iniciatyvos pagrindu, jam ...
  • Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas…

    2022-01-26Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas...
    Aliuzija šmėstelėjo natūraliai: 35-erių metų bendro (šeimos) gyvenimo sukaktis vadinama koraline. O iš už jūrų marių pas mus atgabentais koralų vėriniais, karoliais jau nuo seno mielai puošėsi merginos Dzūkijoje ir pas mus (sako, čia tie vėriniai buvę prabangesni, daugiau eilių turėję…), būtent koralų vėriniai dabar laikomi ir tautinio šių regionų kostiumo dalimi. Tiesa, Marijampolės kultūros centro senjorų šokių kolektyvo „Sidabra“ moterys puošiasi ne koralų, o gintaro karoliais – vienais už kitus gražesniais. Tačiau tai, kad kolektyvas pažymi būtent 35-erių metų gyvavimo sukaktį, bendrą veiklą, tiek trunkančią, tikrai galima palyginti su didelės šeimos gyvenimo keliu – ir toji metų virtinė iškilo ...
  • Kaunas tapo viena didele visos Europos scena

    2022-01-26Kaunas tapo viena didele visos Europos scena
    Praėjusio šeštadienio vakarą įvyko tai, kam buvo ruoštasi penkerius metus – Kaune surengtas oficialus „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas. Prie „Žalgirio“ arenos apie keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų stebėjo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmąjį veiksmą „Sukilimas“. Dėl šio vakaro šimtai žmonių iš Kauno, Lietuvos ir užsienio dirbo kelerius metus ir organizatoriai surengė šou, kokio Kaunas turbūt dar niekada neregėjo. Tai buvo šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, papasakojusi istoriją apie miestą, kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas yra visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. „Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti ...
  • Ką reikėtų žinoti: COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas

    2022-01-25Ką reikėtų žinoti:  COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas
    Tepinėlis iš nosiaryklės PGR testas COVID-19 nustatymui yra tikslus ir patikimas testas diagnozuojant COVID-19. Teigiamas testas reiškia, kad greičiausiai sergate COVID-19. Neigiamas testas reiškia, kad tyrimo metu tikriausiai nesirgote COVID-19. Ištirkite, jei turite COVID-19 simptomų arba buvote susidūrę su asmeniu, kurio COVID-19 testas buvo teigiamas. Kas yra PGR testas? PGR reiškia polimerazės grandininę reakciją. Tai testas, skirtas aptikti konkretaus organizmo, pavyzdžiui, viruso, genetinę medžiagą. Testas nustato viruso buvimą, jei tyrimo metu turite virusą. Testas taip pat gali aptikti viruso fragmentus net tada, kai nesate užsikrėtęs. Kas yra COVID-19 PGR testas? Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas COVID-19 nustatymui yra molekulinis testas, kuriuo analizuojamas viršutinių kvėpavimo ...
  • Mediko kelią parodė mama

    2022-01-24Mediko kelią parodė mama
    Praėjusių metų gruodį vykusiame Marijampolės savivaldybės mero padėkos vakare buvo pagerbti Marijampolės ligoninės medikai, pasiaukojančiai gydę ligonius nuo pasaulį užpuolusios COVID-19 ligos, organizavę darbą taip, kad gydymo paslaugos būtų kiek įmanoma prieinamos visiems, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų šia sunkia liga. Dviem ligoninės darbuotojoms buvo įteikti Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliai. Apie Vidaus ligų gydytoją Nelią Radzevičiūtę jau pasakojome „Suvalkiečio“ skaitytojams. Šiandien kalbamės su ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniąja slaugos administratore Inga Ragaišiene, kuri Šv. Jurgio medaliu apdovanota už darbo organizavimą įveikiant COVID-19 iššūkius. Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – tarsi ligoninės veidrodis. Būtent pabuvojęs jame ...
  • Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo

    2022-01-24Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo
    Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, sumušti visi sergamumo rekordai. Statistikos departamentas vakar pranešė , kad ketvirtadienį Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų registruota 7057. Tai didžiausias naujų susirgimo atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Automatiškai išaugo ir darbo mobiliuose punktuose, laboratorijose. Dėl to ilgiau tenka laukti eilės tyrimui ir atsakymo. Loreta TUMELIENĖ Pasak Marijampolės savivaldybės mobilaus punkto koordinatorės Ilmos Lementauskienės, jau nuo sausio pradžios stebimas smarkiai išaugęs PGR tyrimų poreikis. Punkte atsirado daugiau darbo, gali būti ir eilių, kada galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki ...
  • Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti

    2022-01-24Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti
    Per 2021-uosius Marijampolės savivaldybės teritorijoje nustatyta 170 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimų, o Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje – 241. Per šių metų dvi sausio savaites Marijampolės savivaldybėje – jau 21 toks atvejis. Šią informaciją pateikęs Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys sako, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas mažiausiai trims mėnesiams. Vairuotojai negali patikėti, kad toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kad už tai taip skaudžiai baudžiama. Dirbtinai provokavo situaciją Sausio pradžioje į tokią situaciją patekęs marijampolietis Arvydas savo istorija pasidalijo su skaitytojais, kad jie žinotų, ...
  • Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)

    2022-01-24Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)
    Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vadovės apžvelgė 2021-uosius metus: kiek gimimų, santuokų ir ištuokų, mirčių per metus įregistruota skyriuose, kokie populiariausi buvo vaikų vardai. Loreta TUMELIENĖ Marijampolės savivaldybėje Pasak Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Romos Grigienės, praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje gimė 482 vaikučiai: 226 mergaitės ir 256 berniukai. Praėjusiais metais sulaukta šešių porų dvynių: vienos mergaičių poros ir penkių berniukų porų. Į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukti 92 naujagimiai, gimę užsienyje. Mūsų kraštiečiai daugiausia vaikų susilaukė Jungtinėje Karalystėje – 30, Vokietijoje – 14, Norvegijoje – 11, Airijoje – 7, Danijoje – 8, Švedijoje – 3, Nyderlanduose – 4, Rusijoje – ...
  • Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai

    2022-01-22Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai
    Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pagal kurią šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės teikiama parama, per 2021 m. šalyje atnaujinta daugiau kaip 340 daugiabučių. Dabar Lietuvoje atnaujinama dar 600 daugiabučių namų, o iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2021 m. atnaujinta daugiau kaip 3000 daugiabučių arba 92 tūkst. butų. Pasak APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi aštuntas kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų ...
  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.