Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Indija: norai ar mintys čia labai greitai „įsigyvendina“

Marijampolėje gimusi ir augusi Ieva Voroneckytė, Vilniaus dailės akademijos absolventė, marijampoliečiams pažįstama: viešąsias miesto erdves (mokyklas, vaikų darželius, išorinius namų fasadus ir kt.) puošia 18 jos piešinių. Ievai Voroneckytei – 32-eji. „Šiuo gyvenimo periodu žmonėse vyksta labai stiprus virsmas. Ne veltui sakoma – „Kristaus amžius“. Jaučiu, kad ir man atėjo laikas per gyvenimą keliauti su dvasinėmis vertybėmis ir nedidele kuprine ant pečių, palikus viską, ką turėjau“, – atviravo Ieva, šiuo metu esanti Indijoje ir planuojanti čia praleisti pusmetį.

Po pasinėrimo į Gangą per Kūčias. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Voroneckytės archyvo

– Kaip „atsitiko“ Jūsų gyvenime Indija?

– Pirmą kartą į čia išvykau spontaniškai praėjusių metų pavasarį – pirmadienio vakare draugė pasiūlė keliauti kartu mėnesiui, o šeštadienį ryte jau išskridome. Tąkart lankėmės ir universitete, ir vaikų namuose-mokykloje, užsimezgė pažintys, kurių dėka dabar esu čia.

– Turėjote tikslą savanoriauti ar buvo ir kitų siekių?

– Viliojo ir galimi kultūriniai atradimai. Štai Haridvaro mieste esantis universitetas Dev Sanskriti Višvavidalaja yra įsteigęs vienintelį Azijoje Baltistikos centrą. Jis bendradarbiauja su Lietuvos universitetais ir etnokultūros žinovais, yra lietuvių-latvių biblioteka, universitetas turi ir Vyčio Vydūno parengtą lietuvių-sanskrito kalbų lyginamąjį žodyną. Į universitetą galima atvykti švietėjiškas tikslais – ir aš dalyvavau mėnesio trukmės kultūrinių mainų programoje. Jos metu vedžiau Gyvybės medžio karpinių užsiėmimus studentams, anglų kalba parengiau straipsnį apie mūsų kultūrų artumą – ugnies ritualų ir žodžių „svastika“ (lietuvių ir sanskirto kalbose) panašumą.

Sakralus kasrytinis ugnies ritualas universitete.

– Bet tai taip paprastai – užrakinot namų duris ir išskridot?

– Realiai – taip. Kelionę, žinoma, planavau: susisiekiau su universitetu ir mokykla, kurie priima savanorius. Norėjosi skirti laiko sau ir savęs suvokimui.

– O Lietuvoje savasties paieškos yra neįmanomos?

– Viskas įmanoma. Bet čia, Indijoje, nėra tiek materializmo. Kai grįžau į Lietuvą – matau: viskas švaru, tvarkinga, nėra šiukšlių, bet nėra ir ypatingos auros, kuri labai stipriai juntama čia. Lietuvoje kitoks žmonių gyvenimo būdas, jis tampriai susijęs su materija. O Indijoje ne materija, bet dvasingumas yra kasdienybė, prioritetas. Taip, viską galima atrasti bet kur, ir namie bebūnant. Bet iš vadinamosios „komforto zonos“, kur viskas pažįstama, saugu, kartais reikia išeiti į nežinomą erdvę, kur viskas kitaip nei įprasta. Tada tarsi iš šalies labai gerai pasimato, kokia aš pati esu, kokių savybių man trūksta, o ko per daug, kaip visai kitaip tie patys dalykai gali vykti. Tai labai geras laikas savianalizei ir kitokiam pasaulio pažinimui.

– O ką veikiate šiuo metu?

– Esu Rišikešo mieste, Šiaurės Indijoje prie Himalajų kalnų ir Gango upės. Savanoriauju vaikų namuose-mokykloje, prisidedu prie vaikų užimtumo. Kūrybiškai darbuojuosi organiško maisto kavinėje, kuri įkurta tam, kad remtų vaikų namus. Šią veiklą organizuoja ir vaikų namuose-mokykloje jau trejus metus gyvena bei savanoriauja klaipėdietis Rokas. Tai tarsi lietuvių traukos taškas: čia tenka sutikti ir susidraugauti su lietuviais, atvykstančiais į jogos mokyklas.

– Minėjote, kad Rišikeše populiarus ne tik dvasingumas, bet ir sveikas gyvenimo būdas?

– Taip, čia vyrauja vegetarinė mityba, nepriimta vartoti alkoholį ar rūkyti (pietinėse vietose ir didesniuose miestuose šiuo aspektu jau vakarietiškiau ir laisviau). Maistas aštrus. Mėsos nevalgoma, nes religija neleidžia. Net kiaušinių dažniausiai nerasi jų virtuvėje. O štai iš pieno daug kas gaminama, nes karvės Indijoje, kaip žinia, šventos.

Ieva su vaikų namų moksleive. Itin populiaru – piešimas ant kūno natūraliais chna (henna) dažais.

– Ar tiesa, kad karvės mėgsta ant kelio ilsėtis, taip trukdydamos eismui?

– Tiesa. Jas nuvaro, net su lazda truputį paragina, kad nueitų. Kadangi jos čia šventos ir eina kur nori, kartais prieina ir pradeda ėsti maistą nuo prekystalių. Atrodo, jos įpratusios taip „šventai“ gyventi.

– Indijoje praleidote ir Kalėdas, ir Naujuosius metus. Kaip čia vyksta šios šventės?

– Be balių. Naujuosius praleidau ašrame – šventvietėje. Čia vyko keleto dienų programa su meditacijomis, joga, paskaitomis ir įvairiomis veiklomis. Jautėsi šventinė nuotaika, bet ji buvo kitokia – gilesnė. Pavyzdžiui, vyko ugnies ceremonija – „paleidome dūmais“ tai, kas emociškai nebereikalinga (įvairios situacijos, įsiskaudinimai, ir pan.). Tai apvalo mus. Įdomu tai, kad hinduizmo religijoje Naujieji metai švenčiami kovo mėnesį, kai atgimsta gamta. Beje, ir baltiškame kalendoriuje yra panaši – Jorės šventė. Taigi sausio 1-oji čia yra švenčiama simboliškai, prisitaikant prie Vakarų, o ne prie gamtos kalendoriaus.

Kalėdas dėl vakarietiškos tradicijos įtakos jie taip pat švenčia, tik savotiškai – su šokiais ir dainomis. Šioje šalyje yra vyraujanti hinduizmo religija, teigianti, kad Dievas yra vienas, todėl labai tolerantiškai reaguoja į kitus tikėjimus. Tikima, kad Dievas yra visur – ir vandenyje, ir medyje, ir žmoguje. Man tai labai artima – primena baltišką tikėjimą.

– Ar galėtumėte įvardinti žodžiais Indijos aurą?

– Rišikešo miestas vadinamas dvasiniu miestu. Itin juntamas žmonių pamaldumas, labai stipri energija, čia atvyksta daug piligrimų. Šalia – Himalajai ir Gango upė. Ryte ir vakare prie upės vyksta tam tikros apeigos, geros žmonių intencijos ir maldos sukuria ypatingą atmosferą. Įdomu tai, kad norai ar mintys čia labai greitai „įsigyvendina“ – pagalvoji, kad būtų įdomu kažką patirti ar ko nors reikia – ir tai labai greitai atsiranda, materializuojasi. Tai patvirtina ir daugybė sutiktų naujų pažįstamų.

– Kur pati gyvenate būdama šioje šalyje?

– Esu gyvenusi universiteto miestelyje, ašrame, dabar savanoriauju ir gyvenu vaikų namuose-mokykloje. Ji yra miesto pakraštyje, arčiau Gango upės ir kalnų. Man tiesiog pasisekė – čia ir ramybė, tyla, gamta ir švarus oras.

– Maudėtės Gango upėje?

– Čia maudytis (dėl to, kad karšta ar dėl to, kad smagu) nepriimta, taip dažniausiai elgiasi turistai. Vietiniai, ko gero, net nemoka plaukti. Panirimas į vandenį meldžiantis yra sakralus ritualas – taip pasinėriau ir aš per Kūčias. Tikrai pavyko pajusti atgimimo jausmą!

Universitete Ieva ėmėsi kūrybinės veiklos – su studentais kūrė Gyvybės medį, kuriame atsispindėjo simbolikos, kultūrų panašumai.

– Gal Indija įkvėpė kokiam naujam kūrybiniam projektui Lietuvoje?

– Dabar jaučiuosi atitrūkusi nuo buvusio gyvenimo. Gal galėčiau ką nors nupiešti vasarą grįžusi, bet dabar dar negalvoju apie tai. Buvo Vydūno draugijos pasiūlymų – norėčiau įgyvendinti prasmingas kūrybines mintis. Vydūnas man yra įdomus, artima jo pasaulėžiūra.

– Ar dar nesusuko galvos Ievai koks žavus indas?

– Užsienietės čia tikrai sulaukia daug dėmesio. Neplanuoju tokio varianto, bet niekada negali žinoti, kas ir kaip gali būti. Indai yra labai paslaugūs, labai atviri, kas stebina. Tenka laikyti atstumą, kad „neįkristum“ į tą jų norą artimai bendrauti.

– Ką galėtumėte pasakyti tiems, kurie norėtų aplankyti Indiją?

– Patarčiau labai atidžiai čia rinktis maistą ir vandenį, kad išvengtumėte apsinuodijimų. Geriausias laikas aplankyti šiaurinę dalį – spalio–kovo mėnesiai, tada dienomis yra ne per karšta. Gruodį–sausį vietiniai vaikšto su striukėmis ir žieminėmis kepurėmis, bet mums, europiečiams, nėra taip šalta. Ir dar: svečias Indijoje – Dievo dovana, taigi turime tai labai vertinti.

– Ačiū už pokalbį!

Daiva Klimavičienė

Naujausia informacija

  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    ei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...
  • Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga…

    2023-01-18Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga...
    Jeigu tie pinigai – iš bankomato ar slaptojo seifo ir šiuo metu cirkuliuoja tiek pas mus, tiek pasaulyje – kiek bebūtų, ne jie šiuo atveju svarbūs. Nes tikroji vertė ir vertybė – pinigų amžius: kuo senesni (iš šalies žvelgiant net į įprastus nepanašūs), retesni, tuo vertingesni, nes liudija praeitį, o tiems, kas imasi detektyvo vaidmens ir pradeda aiškintis – kas, kaip, kada ir kodėl – jie tampa tikru istorijos faktų lobynu. Neretai – su daugeliu mįslių ir paslapčių. Atradimais ir… nusivylimais, diskusijomis. Kad tas istorijas išanalizuotum, reikia ir kantrybės, ir analitinio proto, ir aklai netikėti jau esamomis teorijomis. Tam prireikia ...
  • Sūduvos metai nesibaigia

    2023-01-18Sūduvos metai nesibaigia
    Tai įrodo ir 2023-aisiais daugelyje vietovių, kultūros erdvėse tebevykstantys įvairiausi renginiai. Kai kurie jų – tarsi praėjusių apžvalga, tam tikrų darbų ciklo užbaigimas, tačiau dauguma tiesiog vyko prieš paskelbiant (oficialiai įteisinant) Sūduvos metus ir tęsiasi jie šiemet. Dieve duok – tegul tęsis ilgai, nes argi kada kažkam atiduosime savo žemę, vardą ir laiką? Ne vienerius metus Marijampolės kultūros centras gražiai bendrauja su Kybartų kultūros centro menų studija „Smiltys“: marijampoliečiai vis turi progų susipažinti su nuosekliai, įdomiai dirbančių kūrėjų darbais – jais ypač pradžiugina po kiekvieną vasarą rengiamų plenerų. Keletą pastarųjų kartų jie vyko Kuršių nerijoje, tačiau šiemet, minint savo kūrybinės veiklos ...
  • „Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto…“

    2023-01-14„Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto...“
    (Kazio Bridžiaus 115-osioms gimimo metinėms) Šių metų sausio 15 d. sukako 115 metų, kai gimė tarpukaryje Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Kazys Bridžius (1908–1982). Gimė K. Bridžius Šunskuose smulkaus verslininko šeimoje. Tėvai keletą metų uždarbiavo Anglijoje – čia gimė sūnūs Jurgis ir Juozas, o grįžus į Lietuvą – dukra Marytė ir pagrandukas Kazys. Vyresnieji vaikai mažai ragavo mokslo, tad nors jaunylis bus mokytas – nusprendė tėvai ir leido jį į Marijampolės gimnaziją. Jaunuolis buvo smalsus, mėgo literatūrą, ypač Dž. Bairono poeziją, kuri jam darė didžiulį įspūdį. Kai savo šeimoje susilaukė sūnaus (t. y., šių eilučių autoriaus), parinko Manfredo vardą pagal to paties ...
  • Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema

    2023-01-14Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema
    Pagal Kazlų Rūdos savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Kardokų kaimo centrinė sankryža ir kaimo ženklas apšviestas moderniu lauko šviestuvu su saulės ir vėjo baterijomis. Šviestuvas įrengtas Kazlų Rūdos savivaldybės kelio Kardokai–Braziūkai sankryžoje su rajoniniu keliu Višakio Rūda–Agurkiškės. Moderni įranga apšviečia svarbią Kardokų sankryžą. Kardokai – nedidelis kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriame iš viso gyvena vos apie 50 žmonių. Ši vietovė garsi čia veikiančia Kardokų gamtos mokykla, kuri skiriasi nuo įprastų mokymo įstaigų, nes mokymo procese daug dėmesio skiriama gamtai, gyvenamosios aplinkos gerinimui, ekologinių problemų sprendimui, kai stebint gamtą ...
  • Rado pusantro kilogramo užkasto kokaino

    2023-01-13Rado pusantro  kilogramo  užkasto kokaino
    Čia buvo slepiamas kokainas. Marijampolės apskrities VPK nuotraukos Trečiadienį Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai Marijampolės regione sulaikė Kauno miesto gyventoją, kuris dideliais ir labai dideliais kiekiais platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Atliekant kratas ir kitus procesinius veiksmus pas įtariamąjį rasta daug pinigų – daugiau kaip 23 tūkstančiai eurų. Įtariama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Prienų rajone aptikta įtariamojo naudota slėptuvė, kurioje buvo užkasta daugiau kaip pusantro kilogramo kokaino. Narkotinės medžiagos rinkos vertė viršija 150 tūkst. eurų. Tiek pas narkotikų platintoją rasta pinigų. Įtariamasis kaunietis Marijampolės apylinkės teismo sprendimu suimtas dviem mėnesiams. Už šią nusikalstamą veiką narkotikų platintojui gresia nuo ...
  • Lyg viskas buvo vakar

    2023-01-11Lyg viskas buvo vakar
    Šį penktadienį, sausio 13-ąją, tradiciškai minėsime Laisvės gynėjų dieną. Įmonių, įstaigų ir butų bei namų languose uždegsime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes, pagerbsime žuvusius Laisvės gynėjus, jų atminimui suliepsnos laužai. Laužai primena, kas vyko Lietuvoje sausio 13-osios naktį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Sausio 13-osios įvykiai. Turbūt sunkiai surastum Lietuvoje žmogų, kuris nežinotų, kas slypi už šios datos, ką ji mums, lietuviams, reiškia. Praėjo trisdešimt dveji metai nuo 1991-ųjų sausio, o prisiminimai apie tai, kas Lietuvoje vyko sausio 13-ąją, žmonių atmintyje tokie gyvi, lyg viskas būtų buvę vakar. Nesvarbu, ar tuo metu žmogus buvo dar moksleivis, studentas, ar garbaus amžiaus sulaukęs pilietis. Jis ...
  • Branginkime laisvę ir nepamirškime

    2023-01-11Branginkime laisvę ir nepamirškime
    Prisiminimais apie sausio 13-osios įvykius dalijasi buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, Lietuvos policijos istorijos tyrinėtojas Skirmantas Andriušis. Pareigūnus komandiravo į sostinę Pasak S. Andriušio, 1990 metų kovo 11-ąją Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva, Sovietų sąjungos vadovybei buvo it krislas akyje. Ji ne tik kad nepripažino Lietuvos, kaip valstybės, bet visomis išgalėmis stengėsi palaužti ir atsukti istorijos ratą atgal. Lietuvos teritorijoje tuo metu buvo dislokuota iki dantų ginkluota daugiatūkstantinė sovietų armijos dalis, šalyje aktyviai veikė ir kitos Maskvos vadovaujamos, visokeriopai remiamos prosovietinės jėgos. Skirmantas Andriušis 1991 m. sausio mėnesį. Nuotrauka iš S. Andriušio archyvo Įžūlūs ir brutalūs veiksmai siekiant palaužti Nepriklausomybę atkūrusios mūsų tautos valią ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.