Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save.

Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat mažens. Asmeninės pašnekovės nuotraukos

Širdyje visada buvo Marijampolė

Nuo dvejų metų šokio pasaulyje besisukanti Domantė jau būdama darželyje kūrė šokius ir į juos įtraukdavo savo draugus ar bendrmokslius: „Man visada patiko mokytojauti, kažkam vadovauti. Nuo pat mažens stebėjau Sidonos Sventickienės, pirmosios mano šokių vadovės, darbą ir visada norėjau būti kaip ji. Mačiau save mokytojos vaidmenyje. Baigus mokyklą, net nekilo minčių, kur kitur galėčiau save realizuoti, ir įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją studijuoti šokio meno ir pedagogikos. Visada žinojau, kad grįšiu čia, į Marijampolę, kad galėčiau joje kažką sukurti. Klaipėda – gražus miestas, studijuodama buvau ten laiminga, tačiau širdyje visada buvo Marijampolė. Tai – mano namai“, – taip apie save kalba jaunoji choreografė.

Mokytis šokio paslapčių galima ir netradiciniu būdu

Pandemija ypač stipriai palietė švietimo įstaigas, tačiau kalbėdama apie pandemijos laikotarpį Domantė jį prisimena kaip vieną geriausių, paskatinusių dar labiau kurti: „Pandemija prasidėjo, kai buvau įpusėjusi studijas. Jų metu buvo daugiau praktikos nei teorijos. Prasidėjus pandemijai, privalėjome grįžti į savo miestus, paskaitos vyko nuotoliniu būdu. Manau, ši situacija paskatino visų kūrybiškumą – ne tik dėstytojų, bet ir mūsų pačių. Buvo sunku, bet tikrai negaliu sakyti, kad pandemija kažką sujaukė. Man tai buvo vienas geriausių laikotarpių. Labai myliu savo namus ir norėjau būti Marijampolėje, todėl kartu turėjau galimybę ir studijuoti, ir būti namuose.

Paskaitos buvo labai įdomios, nes gavome įvairių užduočių, pavyzdžiui, šokdami turėjome pristatyti savo miesto vietą, filmuotis jame, kiekvienas skirtinguose Lietuvos kampeliuose. Visos kūrybinės užduotys buvo labai įdomios, šokome ir lauke, atsiskaitymai taip pat vyko namų erdvėje. Šokome naudodamiesi durimis, baldais, todėl tokie dalykai tikrai labai lavino mūsų kūrybiškumą. Dėstytojai sugalvojo įdomių užduočių, o mes, studentai, stengėmės jas pateikti kūrybiškai ir įdomiai, kad studijos nenukentėtų. Aišku, gaila, kad netekome gerų metų tiesioginių studijų, negalėjome dalyvauti įvairiuose renginiuose, bet nemanau, kad tai pakenkė studijų kokybei.“

Pandemija siekti tikslų nesutrukdė

Domantė nuo pat mažens žinojo, kad nori būti šokėja ir mokyti to kitus. Pandemijos nežinomybė neišgąsdino ir savo užsibrėžtų tikslų mergina net neketino atsisakyti: „Visada žinojau, kad esu savo vietoje. Ėjau pirmyn ir siekiau to, niekada nesvarsčiau apie kitas galimybes, tad ir karantino metu nekilo jokių keblumų“.

Per karantiną būsimajai šokio pedagogei teko atlikti praktiką ir dirbti su vaikais nuotoliniu būdu. Domantė prisipažįsta, kad buvo keista suvokti situaciją, kai vaikai yra Klaipėdoje, o ji namuose, Marijampolėje. Merginos manymu, ir vaikams karantinas davė labai daug kūrybos patirčių, o jai pačiai, kaip pedagogei, šis laikas buvo labai stiprus: „Turėjau ieškoti daugiau kitokių išeičių nei kontaktinėje pamokoje. Reikėjo lipti iš komforto zonos, kad ir vaikams nebūtų nuobodu tarp keturių sienų, kad jie norėtų jungtis prie nuotolinių pamokų ne tik mokykloje, bet ir prie papildomų šokio pamokų.“

Karantinas privertė ieškoti sprendimų, skatinančių vaikų susidomėjimą

Jaunai pedagogei buvo gana sunku, nes ne visi vaikai buvo motyvuoti. D. Tereškevičiūtė teigia, kad vyresni vaikai ir tie, kurie buvo stipriai motyvuoti, į pamokas jungėsi su dideliu noru. Vaikams sudominti reikėjo ieškoti įvairių sprendimų: „Daugiausia viską darydavome žaidimo forma, stengdavausi įtraukti jų namų aplinką, kad atsineštų kažkokį inventorių, ar tai būtų žaislai, ar baldas, viskas, dėl ko pamoka taptų įdomesnė. Rengėme pamokas su tėvais, kad ir jie įsitrauktų į veiklas. Žiemą buvo sudėtingiau, lauke veiklomis užsiimti ne taip lengva. Pavasarį pamokos vyko lauke, į kur vaikai nešėsi kompiuterius. Tuo metu nuotolinis mokymas buvo didelė pagalba, tačiau labai pasiilgau gyvo kontakto su vaikais, nes nuotoliu sudėtingiau bendrauti, kiekvienam atskirai padėti.“

Baigusi šokio pedagogikos studijas marijampolietė baleto paslapčių moko mergaites nuo 3 iki 11 metų.

Šokio pedagogė neslepia, kad pandemijos metu ją dirbti motyvavo patys vaikai. Matydama prisijungusius, siekė tapti jiems pavyzdžiu ir padėti praskaidrinti dienas tarp namų sienų.

Kalbėdama apie pandemijos pasekmes, Domantė teigia, kad po karantino vieni vaikai grįžo su dar didesne motyvacija, norėdami gyvo kontakto bei pamokų, o kiti nebenorėjo tęsti užsiėmimų. Dėl to mokykla, kurioje ji dirbo, būtent dėl karantino prarado nemažai ugdytinių. Pašnekovė manymu, siekiant, kad tokie įvykiai neužgesintų vaikų susidomėjimo ir motyvacijos, reikia tėvų indėlio ir auklėjimo, nes šiuo, informacinių technologijų laikotarpiu, tai daryti sudėtinga. Jos nuomone, tėvai privalo padėti ieškoti veiklų, kad vaikas galėtų save atrasti ir suprasti, ką mėgsta. Tokią nuomonę šokio pedagogė išsakė ir kalbėdama apie savo amžiaus jaunimą: „Mums taip pat reikalingas ieškojimas, kad galėtume atrasti save veiklose bei užsiėmimuose, kurie teiktų džiaugsmą ir galėtume save realizuoti.“

Laisvas laikas paskatino į situaciją pažvelgti kitaip

Diplomuota choreografė naują šokių sezoną pradėjo atidariusi savo šokių studiją „Balledo“.

Prasidėjus pandemijai, grįžusi į Marijampolę Domantė turėjo daug laisvo laiko, nes paskaitos vyko nuotoliniu būdu, užsiimti kitomis veiklomis galimybės buvo labai ribotos. Paskatinta vidinio balso ir artimųjų ji nusprendė pabandyti mokyti merginas šokio nuotoliniu būdu: „Kilo idėja dirbti su merginomis, kurioms taip pat, kaip ir man, trūksta veiklų namuose. Buvo labai smagus laikas, susitikdavome vienoje erdvėje, gaudavau grįžtamąjį ryšį, todėl labai džiaugiuosi, kad tam pasiryžau. Dirbome dvi savaites, tačiau labai norėčiau pakartoti ir netgi sulaukiau klausimų, ar tęsiu šią veiklą. Karantinas parodė, kad užsiimti mėgstamomis veiklomis galima neišeinant iš namų. Kartais gal tai yra ir patogiau, nes nereikia niekur eiti, lengviau planuoti laiką. Anksčiau turbūt nebūtume pagalvoję, kad šokti galima prisijungus kompiuteriu.“

Pasaulį namuose užrakinęs virusas svajonių nesužlugdė, tačiau nerimą kelia dar ir dabar

Prisiminusi save pandemijos laikotarpiu Domantė teigia, kad apie šį laiką niekada negalvojo neigiamai ir netgi mano, jog būtent to reikėjo žmonėms, kad jie sustotų ir save atrastų, suprastų, ko jiems reikia, ko trūksta ir kaip reikėtų gyventi. Būdama tarp namų sienų sukūrė labai daug, tačiau tikisi, kad grįžti dirbti tarp jų neteks: „Pandemija, žinoma, mane gąsdina ir tikiuosi, kad nebeteks užsidaryti. Bet jeigu taip nutiktų, manau, kad kūrybinėms idėjoms tai nepakenktų. Tiesiog tektų ieškoti naujų išeičių ir bandyti spręsti problemas. Manau, kad studiją pavyko atsidaryti labai tinkamu metu ir, tikiuosi, kad dėl pandemijos daugiau neužsidarysime. Žinoma, nerimo kelia artėjantis šaltasis sezonas, tačiau bet kokiu atveju ieškosiu sprendimų, kad veikla tęstųsi, nors ir tuo pačiu nuotoliniu būdu. Visgi tikiu, kad to nereikės, ir tam, ką pavyko sukurti dabar, nepakenks.“

Iveta KEMERZŪNAITĖ

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.